Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – J T. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo J T. K. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas V. V. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui ir jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo sugyventinė A. P., kuri buvo išsituokusi, santuoka nutraukta 1982 m. balandžio 22 d. 2022 m. kovo 10 d. asmeniniu testamentu A. P. visą savo turimą turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat visas savo turimas turtines teises ir pinigus) paliko pareiškėjui. Dėl asmeninio testamento patvirtinimo per 3 mėnesius pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, Kauno rūmus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio mėn. 27 d. nutartimi nutarė patenkinti pareiškėjo pareiškimą ir patvirtinti A. P. asmeninį testamentą, surašytą Kauno raj., (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 10 d. Po A. P. mirties liko šis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, su priklausiniu 26/100 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, registruotas A. P. vardu 2008 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-6951 pagrindu; butas/patalpa-kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), registruotas A. P. vardu 1995 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-3417 pagrindu; negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Kaunas, (duomenys neskelbtini), registruotas A. P. vardu 2014 m. kovo 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-3447 pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga: medicininis mirties liudijimas, A. P. asmeninis testamentas, surašytas Kauno raj., (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 10 d.; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, ištuokos liudijimas, Testamentų registro išrašas, Kauno m. 6-ojo notaro biuro atsakymai, mokėjimų nurodymai. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, po A. P. mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu, nes rūpinosi turtu, juo naudojosi kaip savo, jį išlaikė, mokėjo mokesčius.

5. Pažymėtina, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

6. Nagrinėjamu atveju, po A. P. mirties pareiškėjas, įstatyme nustatytu terminu ir tvarka nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tačiau pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus – trijų mėnesių laikotarpyje po A. P. mirties kreipėsi į teismą dėl mirusiosios asmeninio testamento patvirtinimo, bei atliko veiksmus, kuriais priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti: po palikėjos mirties, jis ėmė rūpintis paveldimu turtu, savo nuožiūra juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, darė remontą. Tai pagrindžia pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos R. K. paaiškinimai. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.

7. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, po A. P. mirties (duomenys neskelbtini)., pareiškimą dėl palikimo priėmimo Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarei R. M. 2022 m. gegužės 17 d. pateikė suinteresuotas asmuo J T. K., kuri yra palikėjos giminaitė ir įpėdinė pagal įstatymą. Notarė jai yra išdavusi palikimo priėmimą patvirtinantį liudijimą, o 2020-05-19 palikimo priėmimo faktas yra įregistruotas testamentų registre. Tačiau minėtas palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas notarei dar neturint duomenų apie tai, jog yra testamentinis įpėdinis, kadangi kaip minėta, palikėjos asmeninis testamentas buvo patvirtintas tik 2022 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

8. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad teismo patvirtintas palikėjos asmeninis testamentas būtų ginčijamas ar nuginčytas. Todėl teismas vertina, jog pareiškėjas yra teisėtas testamentinis įpėdinis.

9. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia tik juridinio fakto - palikimo priėmimo klausimą ir nesprendžia paveldimo turto paskirstymo klausimo tarp testamentinio įpėdinio ir įstatyminės įpėdinės. Tai turės padaryti notaras, spręsdamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą, atsižvelgiant į testamento turinį.

10. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo J T. K. nagrinėjamoje byloje atsiliepimo nepateikė, pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neginčijo ir nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų. Tik teismo posėdžio dieną jos atstovas pateikė pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti jam ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant bei išsakė abejones dėl testamento sudarymo aplinkybių, jo galimo suklastojimo, taip pat prašė skirti asmeninio testamento rašysenos ekspertizę. Teismas šį prašymą atmetė protokoline nutartimi, kadangi šioje byloje nesprendžiamas nei testamento nuginčijimo, nei palikimo priėmimo teisėtumo klausimai ir prašymas skirti ekspertizę nesusijęs su nagrinėjama byla. Pažymėtina, jog tokie klausimai gali būti sprendžiami tik ginčijant testamentą ar palikimo priėmimo teisėtumą, pareiškus atitinkamą ieškinį ginčo teisenos tvarka (CK 5.8 str.).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko nustatyta, kad A. J. po A. P. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

12. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

13. Teismo patirtos išlaidos 8,96 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjui A. J. paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.