Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-1007/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
1-29-1007/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41573-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-1007/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41573-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41573-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. balandžio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėn., kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. grasino nužudyti žmogų, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu metė į savo mamą D. P. šakę ir žodžiais grasino ją nužudyti, taip sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas.

D. R. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 1 d., 15.00 val. jis girtas grįžo į savo mamos D. P. namus, kur paskutiniu metu gyvena. Namuose buvo mama, seserys ar broliai. Būdamas virtuvėje jis savo mažajai seseriai Kotrynai pasakė, kad ši neklauso ir gaus į kailį. Tada į virtuvę atėjo mama ir pradėjo jam sakyti, kad jis nesikabinėtų prie vaiko. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Dėl neblaivumo jis neprisimena ką tiksliai konflikto metu sakė savo mamai, tačiau sutiko su tuo, kad galėjo supykęs mamai pagrasinti, kad ją nužudys. Nurodė, kad išsakė tik žodžius, mamai niekada nieko blogo nepadarytų. Prieš kelis metus jis turėjo galvos traumą, po ko jis labai greitai susinervina, be to, suprastėjo jo atmintis. Jis neprisimena, kad būtų į mamą metęs šakę, tačiau jei ir metė, tai tikrai nenorėdamas pataikyti mamai. Tikriausiai metė, nes buvo susinervinęs. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, mamos atsiprašė (55–56 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 15.00 val. jos sūnus D. R., būdamas neblaivus, namuose (duomenys neskelbtini), pradėjo agresyviai elgtis, konfliktuoti. Ji liepė sūnui ramintis, tačiau D. R. jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jie išėjo į kiemą, jis toliau vartojo necenzūrinius žodžius, žodžiais grasino nužudyti, pačiupo šakę ir metė į ją, bet nepataikė. Ji išsigando ir su mažamete dukra įbėgo į namus, labai įsižeidė dėl tokio sūnaus elgesio (8, 20 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 15.00 val. jo brolis D. R. grįžo į namus neblaivus, buvo agresyviai nusiteikęs. Namo kieme mama D. P. papriekaištavo D. R. dėl girtavimo. D. R. pradėjo šaukti ant mamos, gąsdinti, kad ją užmuš. Po to D. R. staiga čiupo šakę ir metė į mamą. Tuo metu mama nuo D. R. stovėjo maždaug 5 metrų atstumu. Mama atsitraukė ir mesta šakė į ją nepataikė, įsmigo į žemą. Mama prašė D. R. ramintis. Tada brolis paėmė šakę ir metė ją į šiltnamį (23–24 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (7–11 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. R. 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu metė į savo mamą D. P. šakę ir žodžiais grasino ją nužudyti, tuo sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad išsigando, bijojo D. R. išsakytų grasinimų, todėl įbėgo į namus.

Teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei D. R. kaltei įrodyti. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokuroras siūlo D. R. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. D. R. sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro prašoma jam skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (60–64 b. l.).

Skirdamas bausmę D. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikalstama veika baigta. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 13 punktu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad D. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgią į jo asmenybę: teistas (27–28 b. l.), baustas administracine tvarka (35–38 b. l.), nedirbantis (40 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro duomenis D. R. įrašytas į įskaitą. Dgn.: (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-310/2016 nurodyta, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę D. R. netikslinga (42–49 b. l.).

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą bei D. R. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pradėjus bausmės vykdymą naikintina D. R. 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti D. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 10.50 val. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. 16.57 val. išbūtą laiką.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti D. R. 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. R., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

TeisėjaDaiva Domeikienė