Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, našlė, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista:

1) 1996-10-31 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

2) 2021-06-10 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinama BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2021 m. rugpjūčio 9 d., apie 20.42 val., name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio J. M. sveikatą, o būtent: būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu jam į kairį šoną, padarydama durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje užpakalinėje pažasties linijoje ir tarp IX-X šonkaulių su krūtinplėvės pažeidimu ir poodine emfizema.

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMAI, ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Teismo posėdyje A. F. savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, ir paaiškino, kad su J. M. gyvena ir veda bendrą ūkį jau aštuonerius ar devynerius metus. Namai (duomenys neskelbtini) priklauso J.. Abu gyvena iš socialinių pašalpų, nes darbo (duomenys neskelbtini) nėra. 2021 m. rugpjūčio 9 d. J. M. ir pažįstamas R. (K.) skaldė malkas, o ji namuose gamino valgį. Baigę darbą jie atėjo į namus. Visi susėdo vakarieniauti. Buvo apie pusę devynių vakaro. Buvo alkoholinių gėrimų – alaus ir degtinės, kuriuos visi gėrė. J. sėdėjo ant sofos - lovos, R. sėdėjo priešais jį, o ji sėdėjo prie stalo „ant kampo“, tarp J. ir R.. Jau buvo išgėrę vieną butelį 0,7 litro degtinės, o kitą - įpusėję. Taip besėdint, J. pasakė, kad netvarka namie, atsistojo, priėjo prie jos ir vieną sykį trenkė delnu jai per veidą, nors kokios nors priežasties tam nebuvo. Tuomet ji sėdėdama nuo stalo pastvėrė peilį, skirtą maisto produktams pjaustyti, ir laikydama jį dešinėje rankoje, dūrė priešais ją stovėjusiam J. į kairį šoną. Viskas įvyko labai greitai. Tada R. iškvietė greitąją pagalbą, nes matėsi, kad iš tos vietos, kur dūrė peiliu, bėgo kraujas. Atvykusi greitoji med. pagalba J. išvežė į ligoninę. Ji buvo nuvažiavusi jo aplankyti. Savo kaltę pripažįsta pilnai, labai nuoširdžiai gailisi. Su J. jie susitaikė, ir jis pretenzijų jai neturi, dabar su juo labai gerai sutaria. Pripažįsta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, iki bylos nagrinėjimo teisme gydėsi ir žada gydytis toliau. Anksčiau ji su J. gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), bet už skolas tų namų neteko. Vaikai suaugę, juos aplanko. Civilinį ieškinį dėl J. gydymo pripažįsta ir sutinka atlyginti, nors šiuo metu lėšų tam neturi.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuotą veiką patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad rugpjūčio 9 d. kartu su savo draugu R. pjovė malkas. Buvo išgėręs. Baigę darbus apie 18 val., abu su R. nuėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė A. F.. Jos pagrindinis darbas yra prižiūrėti namus. Namuose visi trys susėdo pavalgyti, gėrė alkoholinius gėrimus. Taip besėdint kilo konfliktas su A.. Jis buvo piktas ant jos, kad namuose netvarka, priekaištavo dėl kasdienių buitinių dalykų. Pripažįsta, jog yra priekabus, reikalauja tvarkos namuose. Tada priėjęs, sudavė jai vieną kartą ranka į veidą, o ši peiliu dūrė jam į šoną. Jis to smūgio net nepajautė ir nepastebėjo, kaip tai įvyko. Kodėl A. griebė peilį, negali paaiškinti. Po to jis suklupo, bet tikriausiai, dėl išgąsčio. Liudytojas R. viską matė, jis tuo metu buvo šalia ir kartu su A. kvietė pagalbą. Jis sąmonės nebuvo praradęs. Jokių pretenzijų A. neturi, su ja susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Nori, kad ji ir toliau pas jį gyventų, todėl prašo neskirti jai griežtos bausmės.

2021 m. rugpjūčio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu A. F. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) A. F. paaiškino, kad čia ji gyvena su sugyventiniu J. M.. Kambaryje ranka parodė į sofą – lovą, paaiškindama, kad šioje vietoje sėdėjo R. (K.). Tada ranka parodė į kitoje kambario pusėje stovinčią sofą – lovą, paaiškindama, kad ant jos sėdėjo J.. Parodžiusi į staliuką, paaiškino, kad šioje vietoje, prie staliuko sėdėjo ji. Tuomet paėmusi manekeną, pasodino šalia stalo ir paaiškino, kad būtent taip sėdėjo, kai J. priėjo prie jos ir vieną sykį trenkė delnu. Parodė, kad nuo stalo iš peilių dėtuvės ji paėmė peilį, ir juo dūrė. Paėmusi peilį, jį pridėjo prie manekeno kairiojo šono ir nurodė, kad būtent taip ji dūrė J. M., kai jis stovėjo priešais ją. Tuomet paguldė manekeną ir paaiškino, kad taip po suduoto smūgio peiliu, J. M. suklupo. Parodė ranka į TV staliuką, ir paaiškino, kad peilį numetė ten (104-106, 107-110 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. F. po 2021-08-09 įvykio, sužalojimų, atitinkančių užduotyje nurodomą laiką, nėra (114-115 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuojama:

1. J. M. nustatyta durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje užpakalinėje pažasties linijoje ir tarp IX-X šonkaulių su krūtinplėvės pažeidimu ir poodine emfizema. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu.

2. Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui.

3. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas - krūtinės ląstos ertmės kiauryminis sužalojimas be vidaus organų pažeidimo) ( 45-46 b.l.).

Liudytojas R. K. parodė, kad rugpjūčio 9 d. su J. M. pjovė malkas ir truputį išgėrė. Parėję pas J. į namus, gėrė toliau. Turėjo degtinės 0,7 l. ir alaus. Jie (J. su A.) pradėjo pravardžiuotis. J. išgėręs yra „durnavotas“, pradėjo ant A. „važiuoti“, kad tai tas, tai anas negerai. Jie apsižodžiavo, apsistumdė. A. neiškentė, stvėrė peilį ir dūrė. Anksčiau neteko matyti, kad jie stumdytųsi, tai buvo pirmas kartas. Paaiškino, jog tą momentą su peiliu jis matė: F. peilį paėmė nuo stalo, ant kurio buvo viskas sudėta, kur stovėjo buteliai, pasakė „nu dabar, J., tau bus“. Peilis buvo nedidelis. M. dūrė stovinčiam, ir jis iš karto sugriuvo kažkur prie jo (liudytojo). Tai įvyko to paties stumdymosi metu. A. F. jam sakė greičiau skambinti „112“ ir kviesti greitąją pagalbą. Iki kol atvyko greitoji, ji uždėjo J. skudurą, kad nekraujuotų. Po to padėjo apsirengti. Jokių kivirčų jau nebuvo.

2021-08-10 - 2021-08-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus gyvenamąsias patalpas, rasta: dešinėje pusėje prie sienos yra minkštas kampas. Kairėje pusėje prie sienos yra viengulė lova, ant kurios netvarkingai paklota patalynė. Šalia viengulės lovos stovi staliukas, kairiajame kampe ant veidrodžio spintelės pastatytas televizorius. Tarp veidrodžio spintelės ir minkštojo kampo stovi staliukas. Ant grindų, šalia minkštojo kampo patiestas kilimas. Ant lovos, minkštojo kampo, staliukų, spintelių ir grindų netvarkingai sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, drabužiai, patalynė. Apžiūrimos patalpos aplinka yra netvarkinga, nešvari. Apžiūros metu baldai stovi savo vietose, akivaizdžių grumtynių pėdsakų nesimato. Po veidrodžio spintele, ant grindų, rastas virtuvinis peilis, ant kurio geležtės matomos dėmės medžiagos, panašios į kraują. Apžiūrint minkštąjį kampą, ant jo apmušalo rasta dėmė medžiagos, panašios į kraują. Šalia šios dėmės, ant minkštojo kampo sėdynės guli žalios spalvos paklodė, ant kurios yra dėmės medžiagos, panašios į kraują. Šalia minkštojo kampo, ant grindų yra padėtos šlepetės, kurias vizualiai apžiūrėjus, ant dešinės kojos šlepetės paviršiaus rasta dėmė medžiagos, panaši į kraują (8-10, 11-23 b.l.).

2021-08-10 (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo N. P. tarnybiniame pranešime nurodyta ir patikrinimų žurnalo kopijoje užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai 21.28 val. nukentėjusiajam J. M. nustatė 2,64 prom. girtumą, A. F. - 2,08 prom., o R. K. - 1,49 prom. girtumą (69; 72-74 b.l.).

Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvada patvirtinama, kad nukentėjusysis J. M. buvo sunkiai sužalotas dėl durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje užpakalinėje pažasties linijoje ir tarp IX-X šonkaulių su krūtinplėvės pažeidimu ir poodine emfizema, t.y. dėl prieš jį pavartoto smurto duriančiu – pjaunančiu įrankiu - peiliu, dėl ko jam kilo reali grėsmė gyvybei. Pastarasis sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekmėje.

Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su nukentėjusiojo J. M. sužalojimu peiliu, ir kad jį padarė kaltinamoji A. F., kai šis, pradėjęs priekaištauti dėl netvarkos namuose ir kitų buitinių dalykų, priėjęs prie jos, sudavė ranka per veidą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių niekas neginčija, o kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažįsta. Tiek kaltinamosios paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo J. M. ir liudytojo R. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, juos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota bendra aplinkos, kurioje buvo šie asmenys, situacija, tiek ir kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti jos nurodyti veiksmai.

Duomenų, kad A. F. būtų turėjusi tikslą sunkiai sutrikdyti J. M. sveikatą, nėra. Tačiau kilusio konflikto metu nuo stalo pagriebusi peilį ir jį panaudodama, galėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad gali sužaloti kitą asmenį. Tai rodo, kad ji buvo abejinga galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Laikytina, kad ji veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Todėl A. F. veika yra vertintina pagal kilusias pasekmes. Iš jos pačios ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad smurtą prieš J. M. ji naudojo dėl to, kad būdami abu girti - J. M. 2,64 prom. girtumo, o A. F. - 2,08 prom., pradėjo konfliktuoti ir J. M. jai sudavė ranka per veidą.

Ši A. F. padaryta veika yra visiškai įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013). Byloje nustatyta, kad A. F. ir J. M. kartu gyvena daugiau, kaip 8 metus. Apsigyvenę J. M. namuose, jie dalinasi viena gyvenamąja patalpa, kartu rūpinasi namų ūkiu, tvarko namus, gaminasi valgį, sprendžia piniginius klausimus, t.y. juos sieja bendra buitis. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju neabejotinai egzistuoja ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra tos pačios šeimos nariai.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į jos padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad ji, sužalojusi J. M., teikė jam pagalbą, stabdė kraujavimą, ragino liudytoją R. K. skubiai kviesti pagalbą; ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai); taip pat jos atsakomybę lengvina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys – smurtavimas prieš A. F. (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikaltimą padarė būdama neblaivi, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. F. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 punktas), nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir tiesioginį pavojų gyvybei, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Ji iki inkriminuojamos veikos padarymo buvo 1 kartą bausta administracine tvarka už akcizinių prekių įsigijimą (1 cigarečių pakelį su 4 vnt. cigarečių) pažeidžiant nustatytą tvarką (128 – 129 b.l.). 2021 m. birželio 10 d. buvo teista teismo baudžiamuoju įsakymu už melagingą pranešimą apie nusikaltimą, t.y. jog įskundė sugyventinį J. M., sudavus jai delnu 4 – 5 smūgius į veidą, smaugus ir sukėlus jai fizinį skausmą. Bausmę atlikusi, bet teistumas nėra išnykęs. Psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruota (131 b.l.), tačiau jai yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini) vartojant alkoholį bei (duomenys neskelbtini) (100 - 101 b.l.). Jos padarytas nusikaltimas neplanuotas – tai momentinio, atsitiktinio pobūdžio veika. Kaltinamosios asmenybę teigiamai charakterizuoja jos veiksmai po nusikaltimo padarymo – atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jai jokių pretenzijų neturi, savo kaltės dėl jo sužalojimo neneigė, sutinka atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Ji gydėsi (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 20 d. iki lapkričio 16 d. (159 b.l.) ir nori toliau gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. 2021 m. jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (161 b.l.).

Kaip minėta, A. F. padarė labai sunkių nusikaltimą. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 75 straipsnio, o taip pat ir BK 62 straipsnio nuostatų taikymui, t.y. bausmės vykdymo atidėjimui, ar švelnesnės, nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kaltinamajai bei švelnesnės bausmės rūšies, nei numatyta šio jai inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013; 2K-285-495/2019).

Teismo manymu, paskyrus A. F. net minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąją vertinti, kaip pavojingą visuomenei, charakterizuoti išimtinai neigiamai, kaip asmenybę, kurios pataisymas neįzoliuojant nuo visuomenės yra negalimas. Jos padaryta nusikalstama veika (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį ir aplinkybes ją padarant, negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajai besąlygiškai turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamoji stengiasi pasitaisyti savarankiškai ir savanoriškai, t.y. jog ji atliko visą anksčiau jai paskirtą bausmę ir laikėsi visų skirtų įpareigojimų, ėmėsi konkrečių veiksmų gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia ir pats prašo jos griežtai nebausti, pripažindamas, kad ir jo netinkamas elgesys turėjo įtakos šio įvykio kilimui. Be to, po šio nusikaltimo padarymo kaltinamoji daugiau nenusikalto ir nepadarė jokių kitų teisės pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų iš anksto sumaniusi sužaloti nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo situaciją ir visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstamas veikimas buvo daugiau atsitiktinis, iššauktas dėl nederamo nukentėjusiojo elgesio (jo paties piktnaudžiavimo alkoholiu, nepagarbaus elgesio su kaltinamąja), tačiau tokio jos elgesio pasekmė pasireiškė nepateisinamu jos veiksmu – peilio panaudojimu. Tokiu būdu, jai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jos socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jos santykiams su aplinkiniais ir artimais žmonėmis. Šioje byloje pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, neišskiriant tik nubaudimo funkcijos. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamajai A. F. yra taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jai turėtų būti skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant maksimalią jos trukmę bei skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, kas leistų jai bandyti atkurti pilnaverčio socialinio gyvenimo aplinką.

Civilinė ieškovė - (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį 338,87 Eur sumai, dėl žalos, patirtos J. M. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia į bylą pateikti dokumentai (47 - 49 b.l). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Įvertinus tai, kad padarytas sužalojimas tiesiogiai susijęs su kaltinamosios tyčiniais veiksmais, o sveikatos priežiūros paslaugos nukentėjusiajam J. M. buvo teikiamos (jis buvo operuojamas ir gydomas), šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš A. F. (duomenys neskelbtini) biudžetui reikalaujamą sumą. Kaltinamoji nei šio ieškinio pagrindo, nei jo dydžio neginčija.

Iš įvykio vietos paimta žalios spalvos paklodė, dešinės kojos šlepetė ir virtuvinis peilis, priduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) daiktų saugojimo patalpą, Kvito Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (24 - 25, 26 b.l.), įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini J. M., o jam atsisakius juos paimti, sunaikintini, kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

A. F., vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikyta 2021 m. rugpjūčio 9 d. 21.30 val. (82-83 b.l.), ir iš laikino sulaikymo paleista 2021 m. rugpjūčio 10 d. 15.05 val. (84-85 b.l.) Tą pačią dieną jai buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (116-118 b.l.), kuri naikintina įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.

Proceso išlaidų byloje nėra, arba duomenys apie jas teismui nepateikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti ją laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

A. F., vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi paskirti intensyvią priežiūrą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant ją nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), arba bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimu kitoje buvimo vietoje nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto.

A. F. įpareigoti skirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba įsidarbinti;

3) gydytis nuo alkoholizmo, nuteistajai pareiškus tokį sutikimą;

A. F. įspėti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis ).

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. (viena para), A. F. išbūtą sulaikyme, kas atitinka 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. F. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę;

Tenkinti pareikštą civilinį ieškinį, ir iš A. F. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 338,87 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus - žalios spalvos paklodę, dešinės kojos šlepetę ir virtuvinį peilį, priduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) daiktų saugojimo patalpą, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti nukentėjusiajam J. M., o jam atsisakius juos paimti, sunaikinti, kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.