- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- I1-1656-621/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00758-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas), 8300 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-09-24 iki 2024-01-17 atlikinėjo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas). Pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai. Pastatas, kuriame gyveno pareiškėjas, buvo pripažintas kaip avarinis, netinkamas gyventi. Pareiškėjas gyveno antrame aukšte, o to paties pastato pirmame aukšte buvo įrengtos dirbtuvės – cechas. Ten buvo atliekami įvairūs metalo darbai. Pareiškėjas gyvendamas antrame aukšte jautėsi lyg gyventų darbo ceche ar statybose. Tame pačiame pastate antro aukšto virtuvėje ir gyvenamojoje patalpoje esančiose spintelėse ir po jomis lakstė tarakonai, langų rėmai supuvę, kaupėsi pelėsis, buvo drėgna, nemalonus kvapas. Kambaryje ir virtuvėje ant langų uždėtos grotos. Kambaryje pastatytos dviejų aukštų lovos, kurios sulūžusios ir surūdijusios, spintelės sulūžusios. Kameroje nėra įrengta oro ventiliatorių ar ventiliacijos. Vasaros metu labai karšta. Maždaug 5 metrai nuo kameros durų stovi batų dėžės, iš kurių sklinda nemalonus kvapas, kuris jaučiamas visame koridoriuje ir kameroje. Pareiškėjas, nors ir nedirbo, bet buvo įėjęs į pirmame aukšte esantį metalo štampavimo cechą. Ten buvo visur pripilta tepalų, smirdėjo naftos produktai, lubų sijos ištrupėjusios, iškritęs lubų tinkas.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, dirglumą, nemigą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose turi būti 3,6 kv. m. vienam žmogui. Pareiškėjas teigia, kad baldai esantys kameroje užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Atsakovas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.
Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.
Nuo 2021-09-21 iki 2023-10-24 pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 8 būrio (7 lokalinis sektorius), bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kuri yra 62.12 m² ploto, įrengta 20 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,106 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu atskirai 7 lokalinio sektoriaus nuteistiesiems. Sanitarinis mazgas yra įrengtas atskirai nuo miegamųjų vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 12.5 papunkčiu;
Nuo 2023-10-24 iki 2023-10-26 pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 20 būrio (4 lokalinis sektorius), kamerų tipo patalpoje Nr.4, kuri yra 30.37 m² ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu kameroje, kurio plotas 2 m²;
Nuo 2023-10-26 iki 2023-10-31 pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 20 būrio (4 lokalinis sektorius), kamerų tipo patalpoje Nr.6, kuri yra 30.31 m² ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,8 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu kameroje, kurio plotas 2 m²;
Nuo 2023-10-31 iki 2023-12-14 pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 20 būrio (4 lokalinis sektorius), kamerų tipo patalpoje Nr.2, kuri yra 29.65 m² ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,7 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu kameroje, kurio plotas 2 m²;
Nuo 2023-12-14 iki 2024-01-17 pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 25 būrio (areštinė), kamerų tipo patalpoje Nr.1A18, kuri yra 17.4 m² ploto, įrengtos 2 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 8.7 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu kameroje, kurio plotas 2 m²;
Alytaus kalėjimo gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kurių patikrinimo išvadose nuteistųjų būriuose įrengtose dušinėse pažeidimų neužfiksuota. Pažymėtina, kad 2023-12-19 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė periodinio patikrinimo aktą Nr. PA (1-12 15.4.8Mr.) PA-7930, kurio metu buvo tikrinamos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patapos, akto išvadoje HN 134:2015 pažeidimų nenustatė.
Alytaus kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C - 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato HN 134:2015 17 p. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Vadovaujantis HN 134:2015 37 p. patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių yra atmestini.
Pareigūnai atsakingi už tam tikrą nuteistųjų būrį prižiūri tvarką ir švarą, todėl sugadintos ar netinkamos naudojimui lovos, langai, kitas inventorius kuo skubiau remontuojami. Neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis raštu ar žodžiu dėl lovų ar langų būklės.
Nuo 2019-12-11 Alytaus pataisos namai su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ buvo sudarę sutartį Nr. 305-242 (kuri buvo nuolat pratęsiama iki 2023-01-01), kuri pagal poreikį atliko dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Nuo 2023-04-21 Lietuvos kalėjimų tarnyba su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ yra sudarę sutartį Nr. ST-217, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šių įmonių paslaugomis Alytaus kalėjimas naudojasi pastoviai, pagal poreikį todėl pareiškėjo teiginys apie parazitus ir nedezinfekuojamas patalpas atmestinas. Paslaugų atlikimo aktai pateikiami.
Pažymėtina, kad gamybinė veikla VĮ „Mūsų amatai“ buvo sustabdyta 2022-03-31 t. y. nuteistieji nuo šios datos nedirba VĮ ,,Mūsų amatai“. Darbo cechai ir jų patalpos priklausė VšĮ ,,Mūsų amatai“. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad prie jo gyvenamųjų patalpų buvo dirbami metalo apdirbimo darbai. Pažymėtina, kad dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai buvo įrengtos ne po 7 lokalinio sektoriaus gyvenamomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo jų ir virš jų nuteistieji negyvena. Šios sąlygos neturėjo jokios įtakos pareiškėjo sveikatai. Visos gyvenamosios patalpos aprūpintos gesintuvais. Pažymėtina, kad neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų buvimo būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė.
Neturi duomenų, kad pareiškėjas asmeniškai būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Alytaus kalėjimo 8, 20 ir 25 būriuose.
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 8 300 Eur neturtinės žalos suma.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.
Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, tai kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 8300 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus kalėjime.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567, galiojo iki 2021-09-30) 2.1 papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.; pagal 2.2. papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-27 įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2021-09-27, Nr. 2021-20141, galiojo nuo 2021-10-01 iki 2023-01-05) 2.1 papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.; pagal 2.2. papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2023-01-04, Nr. 2023-00133, redakcija galiojanti nuo 2023-01-05) pagal 1.2.1. papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; pagal 1.2.2. papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.
Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas nuo 2021-09-21 iki 2023-10-24 buvo laikomas 8 būrio (7 lokalinis sektorius), bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kuri yra 62.12 m2 ploto, joje įrengta 20 miegamųjų vietų; nuo 2023-10-24 iki 2023-10-26 buvo laikomas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 20 būrio (4 lokalinis sektorius), kamerų tipo patalpoje Nr. 4, kuri yra 30.37 m2 ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos; nuo 2023-10-26 iki 2023-10-31 buvo laikomas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 20 būrio (4 lokalinis sektorius), kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kuri yra 30.31 m2 ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos; nuo 2023-10-31 iki 2023-12-14 buvo laikomas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 20 būrio (4 lokalinis sektorius), kamerų tipo patalpoje Nr. 2, kuri yra 29.65 m2 ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos; nuo 2023-12-14 iki 2024-01-17 pareiškėjas buvo laikomas pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 25 būrio (areštinė), kamerų tipo patalpoje Nr. 1A18, kuri yra 17.4 m2 ploto, įrengtos 2 miegamosios vietos.
Iš byloje esančio 2025-05-06 Kalėjimų tarnybos rašto Nr. IS-3393 matyti, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021-09-24 iki 2024-01-17 buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Pareiškėjas nurodo, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas neatitiko Higienos normos reikalavimų (langų rėmai supuvę, kaupėsi pelėsis, buvo drėgna, nemalonus kvapas, kambaryje ir virtuvėje ant langų uždėtos grotos, kambaryje pastatytos dviejų aukštų lovos, kurios sulūžusios ir surūdijusios, spintelės sulūžusios, kameroje nėra įrengta oro ventiliatorių ar ventiliacijos, vasaros metu labai karšta ir kt.), gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8 Mr)PA-7930 matyti, kad patikrinimo metu 2023-12-15 Alytaus kalėjimo tikrintose patalpose, Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Taip pat iš šio akto matyti, kad patalpose vykdoma dezinfekcija. Iš „paslaugų atlikimo pagal sutartį“ aktų, „Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktų matyti, kad Alytaus kalėjime periodiškai atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Alytaus kalėjime nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, dėl parazitų ne kartą yra atvykusi parazitus naikinanti įmonė. Patalpos prižiūrimos, kad atitiktų higienos normos reikalavimus, sugadintas inventorius prižiūrimas, remontuojamas ir keičiamas.
Pareiškėjas dėl patalpų, inventoriaus, blogo kvapo ar kitų sąlygų neatitikimo higienos normos reikalavimams į Alytaus kalėjimo ar kalėjimų tarnybos administraciją nesikreipė. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas institucijas.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus į bylą dokumentus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad pastatas, kuriame gyveno pareiškėjas, buvo pripažintas kaip avarinis, netinkamas gyventi, pastato pirmame aukšte, virš kurio gyveno pareiškėjas, buvo įrengtos dirbtuvės – cechas. Ten buvo atliekami įvairūs metalo darbai. Pareiškėjas gyvendamas antrame aukšte jautėsi lyg gyventų darbo ceche ar statybose.
Iš atsakovo pateikto 2025-05-06 Kalėjimų tarnybos rašto Nr. IS-3393 matyti, kad pastatas, kuriame apgyvendinti 8, 6 ir 13 neteistųjų būriai (7 lokalinis sektorius), nėra ir nebuvo pripažintas avariniu. Alytaus kalėjimo gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kurių patikrinimo išvadose 7 lokaliniame sektoriuje (8, 6 ir 13 neteistųjų būriai) pažeidimų neužfiksuota. Minėtame rašte nurodyta, kad pareiškėjo argumentai dėl po 8 būrio gyvenamosiomis patalpomis įrengtų metalo apdirbimo cechų yra nepagrįsti. Pateikiamos 7 lokalinio sektorius (8, 6 ir 13 neteistųjų būriai) pastato fotonuotraukos iš išorės. Fotonuotraukose užfiksuotame pirmajame aukšte jokia gamybinė veikla nevyksta, patalpos užrakintos ir visiškai nenaudojamos. Pareiškėjas dėl vykdomos veiklos ar triukšmo į atsakovą su skundais nesikreipė. Teismas vertina tokius pareiškėjo teiginius kaip deklaratyvius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog pastate, kuriame gyveno pareiškėjas, buvo vykdoma veikla, dėl kurios buvo keliamas triukšmas.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 8300 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl 8300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.