Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gimęs 1970 m. kovo 24 d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. D. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 23.04 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, pakvietęs nukentėjusįjį A. B. pakalbėti ir būdamas priešingoje kiemo tvoros pusėje sudavė vieną smūgį kumščiu jam į galvos sritį tuo padarydamas nubrozdinimą kairio antakio srityje, taip sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. D. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku pasikvietė prie tvoros nukentėjusįjį A. B., nes šis kieme triukšmavo ir pavėsinėje vartojo alkoholį, norėjo perspėti, kad iškvies policiją. Nukentėjusysis buvo neblaivus, kilo tarpusavio kivirčas, dėl ko J. D. labai įsižeidė, nesusivaldė ir taip gavosi, kad ranka trenkė A. B., pataikė su žiedu todėl galėjo palikti nubrozdinimą, o sudavė atgalia ranka. Viskas vyko kieme prie abiejų bendro namo, kurio skirtinguose butuose gyvena. Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo priešingose pusėse per neaukštą tvorą, galėjo laisvai vienas kitą pasiekti. Anot kaltinamojo, nukentėjusysis buvo neblaivus, jį pažįsta, be to, pats matė, kaip šis vartojo alkoholį. Tarp jų buvo atstumas apie vieną metrą, kaltinamasis patikino įvykio metu buvęs blaivus. Paaiškino, kad su kaimynu kartais pasipyksta, artimai nebendrauja. Atsiranda bendrų reikalų, nori nuotekas vesti, žemę įforminti, dėl to visur reikia sutikimų. Gailisi dėl savo veiksmų. Šiuo metu nekonfliktuoja ir negalvoja to daryti ateityje. Kaltinamasis teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiojo.

Išvada dėl J. D. kaltės sukėlus fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. B. grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis A. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad adresu, (duomenys neskelbtini), gyvena maždaug nuo 2019 m. rugsėjo. Minėtame bute gyvena su drauge E. B.. Jam atsikėlus gyventi minėtu adresu, pastebėjo jog nuolatos dėl menkiausių dalykų vyksta konfliktai su kaimynais, gyvenančiais tame pačiame name, tik kitame bute, kurio tikslaus numerio nežino. Kaimynus žino kaip J. D. ir S. D.. Jo draugė E. B. jam yra sakiusi, jog konfliktai su minėtais asmenimis vyksta jau daug metų. 2020 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo kieme adresu, (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje, kuri priklauso E. B.. Pas juos į svečius buvo atvykusi R. B. - E. B. sesuo. Jie visi buvo pavėsinėje, gėrė alų. Apie 20.30 val. iš savo namų išėjo J. D. ir būdamas savo kiemo teritorijoje, prie tvoros, pakvietė jį pakalbėti. Nukentėjusiajam priėjus prie tvoros J. D. pasakė: „ką, kariavom dėl tvoros, dabar kariausim dėl kanalizacijos?“. A. B. atsakė, kad nesiruošia su niekuo kariauti. Pokalbio metu J. D. sakė, jog jam nepatinka, kad jis atsikėlė čia gyventi ir kad padeda E. B. tvarkytis namuose. J. D. elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu. Pokalbio metu vieną kartą ranka trenkė A. B. į galvos sritį. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, kurią atgavo tik atvykus medikams. Kiek žino, medikus iškvietė E. B.. Įvykį matė R. B.. Įvykio metu E. B. buvo buto viduje, todėl paties konflikto nematė. Sugyventinė jam sakė, kad ji matė tik kaip jis gulėjo nukritęs prie tvoros. Nukentėjusysis tikina jautęs skausmą galvoje, pykino, todėl medikai jį išsivežė į Kauno klinikas. Klinikose jam buvo nustatytas galvos sumušimas, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 4-5, 47-48, 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu byloje ir nurodė, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, šis jo atsiprašė, tačiau taikytis su kaltinamuoju nepageidauja.

Liudytoja R. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.30 val., jai svečiuojantis pas savo seserį E. B., gyv. (duomenys neskelbtini), bei vakarojant kieme, pavėsinėje, kartu su sesers draugu A. B., pastarąjį per tvorą, kitoje kiemo pusėje pakvietė pakalbėti esantis kaimynas, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu E. B. trumpam buvo nuėjusi į namus ir, kas vyko kieme nematė. Liudytoja liko pavėsinėje, o A. B. nuėjo prie tvoros arčiau kaimyno. Tvora nėra aukšta, apie vieno metro aukščio. Ką abu vyriškiai kalbėjo, ji negirdėjo. Nuo tvoros iki pavėsinės yra apie penkių ar kiek daugiau metrų atstumas. Netrukus ji pamatė, kai kaimynas vieną kartą ranka sudavė A. B. į galvos sritį. Nuo smūgio A. B. parkrito ant žolės. Tuomet ji priėjo prie pargriuvusio A. B. ir tik spėjus kaimynui pasakyti: „ką darai“, pastarasis nuėjo namo. Kadangi A. B. skundėsi, kad jam silpna, netrukus prie jų iš namų atėjusi E. B. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po smūgio liudytoja pastebėjo, kad A. B. prie akies matėsi įdrėskimas ar paraudimas. Taip pat jis skundėsi, kad skaudėjo galvą. Dėl kokių priežasčių kaimynas A. B. sudavė smūgį liudytoja negali pasakyti, kadangi, kaip minėjo, pokalbio tarp vyrų tą vakarą negirdėjo. Viskas įvyko labai greitai. Kiek matė, A. B. konflikto neišprovokavo. Kiek žino, kaimynas „(duomenys neskelbtini)“ yra konfliktinis, tarp liudytojos sesers bei kaimyno šeimos dažnai vyksta įvairūs konfliktai. Patikino, kad A. B. kaimynui nesudavė nei vieno smūgio ir jo nestūmė. Abu vyrai stovėjo skirtingose tvoros pusėse. Ar kaimynas buvo blaivas negali pasakyti, A. B. jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi vakarodami vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. gėrė degtinę, o liudytoja vyną, tačiau pati apsvaigusi nuo alkoholio nesijautė. Liudytoja patikino dažnai atvažiuojanti aplankyti kartu su seserimi gyvenančios savo mamos, ir kaimynas ne kartą, jai būnant kieme, yra ją išvadinęs įžeidžiančiais žodžiais be jokios priežasties. Tiek ji, tiek jos sesuo su šeima stengiasi išvengti bet kokių konfliktų su kaimynu, tačiau, kuomet jis būna neblaivus, pradeda visus užgaulioti, provokuoti konfliktus (b. l. 77–78).

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos ar rugsėjo mėnesio pradžios gyvena kartu su A. B., veda bendrą ūkį. 2020 m. rugpjūčio 8 d. vakare, ji su A. B. ir seserimi R. B. sėdėjo kieme, pavėsinėje. Apie 22.00 val. jai būnant pavėsinėje tame pačiame name gyvenantis kaimynas J. D. pakvietė A. B. prie tvoros pakalbėti. Ji su A. B. kartu priėjo prie tvoros. J. D. A. B. pasakė, kad, kol A. B. 2019 metais buvo komandiruotėje, ji buvo parsivedusi į namus meilužį. Tačiau liudytoja su A. B. pasijuokė ir pasakė J. D., kad tuo metu ji su A. B. net nebendravo. Po šių žodžių ji nuėjo į namus kloti lovų ir kas vyko toliau, negirdėjo ir nematė. A. B. su J. D. liko prie tvoros, skirtingose jos pusėse. Paguldžiusi vaikus namuose liudytoja išėjo į kiemą. Jau gatvėje, išėjusį iš kiemo ji pastebėjo einantį A. B.. Jis sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo ištinęs bei paraudęs jo dešinys skruostas prie smilkinio. Paklausus, kas nutiko A. B. pasakė, kad jam trenkė J. D.. Liudytojos sesuo tuo metu sėdėjo pavėsinėje. Tada liudytoja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai apžiūrėję A. B. išvežė jį į Kauno klinikas. Taip pat buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Liudytoja patikino, kad J. D. yra konfliktinė asmenybė, su juo jau kelis metus kyla įvairūs konfliktai – dėl vaizdo kamerų, dėl tvoros kieme bei kitų dalykų (b. l. 83–84).

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 23.15 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie konfliktą tarp kaimynų adresu, (duomenys neskelbtini). Nuvykus kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu D. T., įvykio vietoje juos pasitiko E. B., kuri paaiškino, kad kiemo teritorijoje, kurią skiria tvora, tarpusavyje apsižodžiavus A. B. ir kaimynui J. D., pastarasis sudavė A. B. į galvos sritį. Nukentėjusiojo A. B. nei kieme, nei namuose nebuvo, nes dėl patirtų sužalojimų medikų buvo pristatytas į Kauno klinikas. J. D., liudytojui su kolega atvykus į įvykio vietą, buvo namuose, galimai juos pamatęs išėjo iš namų ir priėjo. Paklausus apie konflikto aplinkybes, J. D. neigė, kad sudavė smūgius A. B., tikino buvęs namuose ir tą vakarą nekonfliktavo su kaimynu, minėjo, kad anksčiau su kaimynu A. B. yra konfliktavę dėl žemės. Iš pažiūros J. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, pasiūlius pasitikrinti blaivumą, atsisakė tai daryti, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 95–96).

Analogiškai ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojas D. T. (b. l.101–102).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką A. B. pranešė 2020 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 4–5).

Iš 2020 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad A. B. apžiūrėjęs gydytojas nurodė, kad pastarajam padarytas galvos sumušimas, lūžių bei pakraujavimų nematyti, pacientas nesulaukęs tyrimų atsakymų iš gydymo įstaigos pasišalino. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos objektų (kraujo, grumtynių pėdsakų) nepastebėta, A. B. dėl girtumo nesugebėjo adekvačiai paaiškinti įvykio aplinkybių (b. l. 8).

2020 m. rugpjūčio 9 d. apžiūrėta įvykio vieta, ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune. Nusikalstamai veikai reikšmingų objektų neužfiksuota. Fotografuota (b. l. 10–14).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykusį konfliktą 2020 m. rugpjūčio 8 d. 23.04 val., pranešė E. B., nurodžiusi, kad kaimynas Ženia kieme sumušė A. B. (b. l. 16–18).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2020 m. rugpjūčio 8 d., 22.59 val., informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Skambinusi moteris nurodė, kad kieme kaimynas (duomenys neskelbtini) ranka sudavė kitam kaimynui į veidą (b. l. 40, 41 42–44).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1982/2020(02) matyti, kad A. B. konstatuota odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Šiuo atveju pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 74).

2020 m. rugpjūčio 26 d. J. D. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašais, kuriuos peržiūrėjus matyti žodiniai tarpusavio konfliktai su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis (b. l. 148, 151, 152–154).

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ testo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. 1.08 val., alkotesteriu A. B. nustatytas 2,35 promilių girtumas (asmens duomenų 12 lapas).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas J. D. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. B. pasitvirtino. Kaltinamasis J. D. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai inicijavo ir pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip veikti.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. D. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 23.04 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, sudavė A. B. vieną smūgį kumščiu į galvos sritį tuo padarydamas nubrozdinimą kairio antakio srityje, taip sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltė ginčydamas paties konflikto aplinkybes, tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad kaltinime 2020 m. rugpjūčio 8 d., vakare bendrame namo kieme sukonfliktavo su kaimynu A. B., dėl buitinių priežasčių kilo tarpusavio kivirčas, kurio metu sudavė A. B. vieną smūgį ranka į galvos sritį. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir dėl savo veiksmų gailėjosi.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo bei liudytojų R. B. ir E. B. parodymais apie kieme kilusį J. D. ir A. B. konfliktą, kurio metu pastarasis nukentėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų įvykio metu nukentėjusysis A. B. buvo neblaivus (nustatytas 2,35 promilių girtumas), negalėjo adekvačiai paaiškinti įvykio aplinkybių, o iš medicinos įstaigos savavališkai pasišalino ir į policijos įstaigą dėl patirto fizinio smurto su pareiškimu kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykusį konfliktą 2020 m. rugpjūčio 8 d. 23.04 val., pranešė E. B., nurodžiusi, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) kieme sumušė A. B.. Šias aplinkybes patvirtino į įvykio vietą atvykę liudytojai, policijos pareigūnai D. R. ir D. T.. Apie tai, kad E. B. pranešdama apie įvykį iš karto nurodė, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš A. B. jam ranka suduodamas į veidą, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikta skambučio išklotinė, o iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1982/2020(02) matyti, kad A. B. konstatuota odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 8 d. Kaltinamojo J. D. kaltę patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. D. kaltei dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. B. pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu ir sukėlė jam fizinį skausmą, kuris pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu dėl konstatuoto odos nubrozdinimo kairio antakio srityje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kai 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykio metu, būdamas bendro namo kieme, pats inicijavo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju, kurio metu jam sudavė ranka į galvos sritį, taigi sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą su konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Prokuroras kaltinamajam, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, siūlė skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę jos vykdymo metu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas. Kaltinamasis neteistas (b. l. 108–109), baustas administracine tvarka (b. l. 117–118), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 128), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 128), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju (b. l. 122–123).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, J. D. parinktina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kadangi byloje negautas kaltinamojo sutikimas dirbti viešuosius darbus. Tokia bausmės rūšis savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažinusiam, pastovią gyvenamąją vietą turinčiam, vedusiam ir dirbančiam kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks J. D., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, tačiau atsižvelgiant į smurtinį padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad dėl analogiškos nusikalstamos veikos J. D. praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi, toks jo elgesys linkęs kartotis, įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai). Atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė įpareigoti kaltinamąjį J. D. laisvės apribojimo bausmės metu nebendrauti su nukentėjusiuoju, tačiau toks įpareigojimas yra netikslingas, kadangi faktiškai negalėtų būti realiai įgyvendintas, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis gyvena tame pačiame name, yra kaimynai ir kaip abu patvirtino turi bendrų buitinio pobūdžio klausimų, susijusių su naudojimusi bendra nuosavybe, taigi, jų tarpusavio kontaktas neišvengiamas.

Kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Proceso metu J. D. laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaltinamojo J. D. pateiktas kompaktinis diskas su įrašais (b. l. 151) nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas J. D., o šiam jo nustatyta tvarka neatsiėmus – sunaikintinas kaip menkavertis.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. D. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kompaktinį diską su įrašais (b. l. 151) nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti J. D., o šiam jo nustatyta tvarka neatsiėmus – sunaikinti kaip menkavertį.

Išaiškinti J. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.