Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-901/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. B2-31-513/2016Sprendimas · 2016-09-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-901/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00665-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Kreditorius
A. B., akcinės bendrovės „Swedbank“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-901/2013
Teismo proceso Nr. 2-57-3-00665-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija:126.8.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Anistana“ 2012 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas kreditorių susirinkimui perduotas svarstyti iš naujo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-341-123/2012 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Anistana“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Anistana” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Jonvita” (toliau – administratorius). 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus „Swedbank” AB (toliau – Bankas) 1 149 563,30 Lt (1 t., 80-81, 87-88 b. l.) finansinį reikalavimą. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

BUAB „Anistana“ 2012 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, 65,76 proc. visų kreditorių patvirtintų balsų suma, nutarė Bankui įkeistus 4 žemės sklypus toliau pardavinėti viešame pardavime, mažinat kainą 5 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos (1 t., 17-18 b. l.).

Šalies argumentai

Bankas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, nes kainos mažinimas tik 5 proc. pažeidžia Banko interesus. Banko nuomone, skundžiamas nutarimas prieštarauja bankroto tikslams, operatyvumo, ekonomiškumo ir greitesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo principams. Pradinės Bankui įkeisto turto pradavimo kainos 2010 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintos dvigubai didesnės, nei nustatė nepriklausomas turto vertintojas. BUAB „Anistana“ likvidavimo procedūra tęsiasi jau 16 mėnesių, įmonė patiria administravimo išlaidas. Buvo organizuotos šešerios varžytynės, tačiau žemės sklypų nepavyko parduoti, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas Bankui įkeisto nekilnojamojo turto kainas mažinti tik 5 proc. turi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi kreditoriaus „Swedbank“ AB skundą tenkino – panaikino BUAB „Anistana“ 2012 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Anistana“ priklausančių 4 žemės sklypų, įkeistų „Swedbank“, AB, tolesnių pardavimo kainų tvarkos patvirtinimo ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas konstatavo, kad turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, tačiau kreditoriai turi atsižvelgti ir į tai, kad ilgas turto nepardavimas nemažinant jo kainos, atsižvelgiant į žemės sklypų pasiūlą ir paklausą, didina kitas išlaidas ir neužtikrina efektyvaus bankroto proceso. Iš kreditorių nustatytos žemės sklypų pardavimo kainos ir kainos mažinimo intervalo matyti, kad visų sklypų kaina 540 000 Lt. Iš 2012 m. spalio 2 d. turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad visų 4 sklypų turto vertė yra apie 592 000 Lt, tačiau už tokią kainą šių sklypų nepavyksta parduoti. Todėl kreditoriai turės dar kartą apsvarstyti žemės sklypų pardavimų kainų dydį arba nustatyti didesnį kainos mažinimo intervalą, kad toliau būtų efektyviai vykdomas bankroto procesas visų kreditorių atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorius A. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta visam bankroto procesui, nepriklausomai nuo jo laikotarpio, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad delsiant parduoti žemės sklypus yra didinamos kitos bankroto administravimo išlaidos ir neužtikrinamas efektyvus bankroto procesas. 2. Teismas neatsižvelgė į kitas svarbias faktines aplinkybes. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T11-453 ir 2008 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T11-558 patvirtino Bankui įkeistų žemės sklypų detaliuosius planus, kuriais Bankui įkeistų žemės sklypų ūkio paskirtis pakeista į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, o pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Minėti tarybos sprendimai yra galiojantys, tačiau iki šiol nėra pakeista sklypų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypų vertė būtų 564 000 Lt. Todėl kreditorių sprendimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos yra pagrįstas ir atitinka visų kreditorių interesus bei teisėtus lūkesčius. Pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad BUAB „Anistana“ kreditoriai nuosekliai laikosi pozicijos, kad minėtos žemės sklypų kainos atspindi tikrąją ir realią žemės sklypų rinkos vertę. Bankas neskundė nei pirmojo, nei vėlesnių kreditorių susirinkimo nutarimų dėl Bankui įkeisto turto kainos ir pardavimo tvarkos, o tai liudija, jog Bankas pripažino ir sutiko, kad pradinė ir vėlesnės pardavimo kainos buvo nustatytos teisingai, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimas sumažinti pardavimo kainą dar 5 procentais nuo paskutinės pardavimo kainos yra neteisėtas ir/ar neteisingas. Pažymi, kad tokios pozicijos dėl žemės sklypų kainų laikosi visi kreditoriai, išskyrus hipotekos kreditorių. Bankas, kaip įkaito turėtojas turi teisę žemės sklypus perimti savo nuosavybėn, tačiau to nedaro, o bet kokiomis priemonėmis siekia sumažinti žemės sklypų kainą, kuri neatspindi tikrosios šio turto rinkos vertės.

Atsiliepimas

BUAB „Anistana“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo ginčą spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Bankroto procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai. ĮBĮ yra nustatyti konkretūs terminai atskiroms bankroto procedūroms atlikti. Bankroto byla UAB „Anistana“ iškelta dar 2010 m. birželio 9 d. Įmonės turtas turėtų būti realizuojamas per 24 mėnesius nuo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos ir šis terminas jau yra suėjęs. BUAB „Anistana“ ginčo turtas buvo pardavinėjamas laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, pagal kreditorių nustatytas kainas, tačiau iki šiol nepavyko jo parduoti. Pardavinėjant turtą, turi būti atsižvelgiama į jo paklausą rinkoje ir kainos turėtų būti nustatytos tokios, už kurias būtų galima parduoti Bankui įkeistą turtą.

Kreditorius „Swedbank“ AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas yra didžiausias BUAB „Anistana“ kreditorius, todėl jo balsų dauguma buvo nustatytos Bankui įkeistų žemės sklypų pardavimo varžytynėse pradinės kainos ir jų mažinimo intervalas. Per 16 mėnesių likvidavimo laikotarpį buvo organizuotos net šešerios minėtų žemės sklypų varžytynės, tačiau nė vienos iš šių varžytynių neįvyko neatsiradus nė vienam pirkėjui. Per pardavimo laikotarpį pradinė varžytynių kaina buvo mažinama šešis kartus po 5 proc., tačiau varžytynių kaina vis dar viršijo nepriklausomo vertintojo nustatytą žemės sklypų rinkos kainą beveik 1,5 karto. Įkeisto turto kainą mažinant tik po 5 proc. prireiktų dar aštuonerių kreditorių susirinkimų, kol pradinės žemės sklypų varžytynių kainos priartėtų iki turto vertintojo nustatytos žemės sklypų rinkos kainos. Dėl tokio nepagrįsto turto pardavimo vilkinimo likviduojama įmonė patiria administravimo išlaidas, kurias teks dengti iš lėšų, kurios galėtų būti panaudotos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

2. Teismas, siekdamas bankroto proceso efektyvumo turėjo ex officio nustatyti pradines įkeisto turto pardavimo kainas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-387/2012.

3. Siekiant apginti kreditorių interesus ir užtikrinti, kad įmonės turtas nebūtų nurašytas, kaip neturintis rinkos vertės, bei neatlygintinai perduotas valstybei, ĮBĮ reikalauja, kad likvidavimo procedūra ir įmonės turto pardavimas privalo būti vykdomas operatyviai. Banko nuomone, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštaravo ĮBĮ tikslams, todėl teismas pagrįstai tenkino Banko skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas, ar kreditorių susirinkimo pavedimu kreditorių komitetas (ĮBĮ 23 str. 2 p.), sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Taip pat neturi būti paneigti bankroto procedūrų įgyvendinimo operatyvumo ir kuo geresnio kreditorių reikalavimų ar jų dalies patenkinimo tikslai.

Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, kurie jį realizuoja, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti teisėtus kreditorių mažumos interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, o ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka (nagrinėjamu atveju – Banko), patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Dėl to teismas, kuriam skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai, privalo iš esmės patikrinti, ar jie yra pagrįsti, teisingi, motyvuoti, ar nepažeidžia pačios bankrutuojančios bendrovės, jos akcininkų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o taip pat viešojo intereso.

Byloje nustatyta, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, BUAB „Anistana“ kreditoriai A. B., VĮ Turto bankas, N. U. ir BUAB „Avenesta“ 65,76 proc. visų kreditorių patvirtintų balsų suma pritarė kreditoriaus A. B. pasiūlymui BUAB „Anistana” priklausančius 3 žemės ūkio paskirties sklypus: 0,3000 ha, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) ir 0,9931 ha, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkeistus „Swedbank“, AB, kuriems yra patvirtintas detalusis planas, toliau pardavinėti komplekse viešame pardavime, kainą sumažinant 5 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, t. y. už 486 852 Lt. Kreditorių susirinkimas taip pat pritarė A. B. siūlymui BUAB „Anistana“ priklausantį 1,8800 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą „Swedbank“, AB, kuriam yra patvirtintas detalusis planas, toliau pardavinėti viešame pardavime, kainą sumažinant 5 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, t.y. už 511 330 Lt.

Tuo tarpu bankas siūlė minėtus 3 žemės sklypus toliau pardavinėti komplekse viešame pardavime už 265 000 Lt, o 1,8800 ha žemės ūkio paskirties sklypą už 275 000 Lt.

Teismui pateiktame skunde Bankas teigė, kad pirmose varžytinėse kreditorių susirinkimas, lemiamais A. B. balsais nusprendė minėtą turtą pardavinėti beveik 1,5 karto aukštesne kaina, nei turto vertė. Įvyko šešios varžytinės, o turto kaina buvo mažinama tik po 5 procentus, todėl skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta nekilnojamojo turto kainą mažinti tik 5 proc., pažeidžia Banko interesus. Banko nuomone, skundžiamas nutarimas prieštarauja bankroto tikslams, operatyvumo, ekonomiškumo ir greitesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo principams, be to didėja administravimo kaštai. Pirmosios instancijos sutikęs su šiais Banko argumentais, panaikino skundžiamą nutarimą ir perdavė kreditorių susirinkimui iš naujo spręsti dėl Bankui įkeisto turto pardavimo kainų.

Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, naikinamas tik tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065).

Vadovaujantis UAB „Lituka” ir Ko 2010 m. lapkričio 2 d. BUAB „Anistana” Turto vertės ataskaita, Bankui įkeistų visų žemės sklypų vertė yra 684 000 Lt (1860 Lt/1a) (2 t., 35-38 b. l.). Remiantis UAB „Lituka “ ir Ko 2012 m. spalio mėn. BUAB „Anistana” to paties nekilnojamojo Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-21004, visų keturių žemės sklypų vertė 592 000 Lt. Tiek 2010 m., tiek 2012 m. žemės sklypų vertė nustatyta remiantis VĮ Registrų centre nurodyta žemės sklypų paskirtimi. Bylos duomenys liudija, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T11-453 ir 2008 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T11-558 patvirtino Bankui įkeistų žemės sklypų detaliuosius planus, kuriais minėtų žemės sklypų ūkio paskirtis pakeista į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, o pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Minėti tarybos sprendimai yra galiojantys, tačiau iki šiol nėra pakeista sklypų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Minėtose Turto vertinimo ataskaitose nurodyta, kad pakeitus žemės sklypų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, Bankui įkeistų žemės sklypų vertė būtų apie 3 000 Lt už 1 arą (dabar apie 1860 Lt). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad Turto vertinimo ataskaitose nustatyta Bankui įkeisto turto vertė nurodyta žemesnė, nei yra reali šio turto vertė. Be to, bylos duomenys liudija, kad žemės sklypų pardavimo kaina nuo pirmųjų varžytinių yra jau sumažinta 30 proc. t., y., nuo 629 185 Lt ir 660 820 Lt (1 t., 138-139 b. l.) iki 486 852 Lt ir 511 330 Lt. Kaip teisingai pažymi apeliantas, visi kreditoriai (A. B., VĮ Turto bankas, N. U. ir BUAB „Avenesta“), kurių balsų dauguma priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, visuose kreditorių susirinkimuose nuosekliai laikosi pozicijos dėl Bankui įkeistų žemės sklypų kainos mažinimo tik 5 procentais. Todėl, teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad kreditorių sprendimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos yra pagrįstas bei atitinka visų kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Taigi, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas ir šio klausimo perdavimas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo yra betikslis, nes BUAB „Anistana“ kreditorių pozicija šiuo klausimu yra aiškiai išreikšta visuose kreditorių susirinkimo nutarimuose. Minėta, teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota, todėl Bankas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo ex officio nustatyti parduodamo turto kainas ir remiasi Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-387/2012. Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas, siekdamas bankroto proceso efektyvumo turėjo ex officio nustatyti pradines įkeisto turto pardavimo kainas tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas iš viso nesprendžia šio klausimo. Taigi šios bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje bylos Nr. 2-387/2012 ratio decidendi skiriasi, todėl Bankas nepagrįstai ja remiasi.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Banko atsiliepimo argumentais, kad dėl neparduodamo turto patiriamos bankroto administravimo išlaidos, nes šiuo atveju bankroto administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui yra patvirtintas visam bankroto procesui.

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina Banko atsiliepimo argumentus, kad Bankui įkeisti žemės sklypai gali tapti beverčiai, todėl būtina šio turto pardavimo kainas ženkliai mažinti.

Minėta, kad bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, o ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka (nagrinėjamu atveju – Banko), patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino ir klausimą dėl Bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos perdavė nagrinėti iš naujo. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas iš esmės atitinka daugumos kreditorių ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus bei savo esme neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Taigi, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo jo naikinti, todėl skundžiama nutartis naikintina, ir „Swedbank“, AB skundas dėl BUAB „Anistana“ 2012 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu, atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Anistana“ 2012 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu, atmesti.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė