- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- eI-31-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01538-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Remigijaus Arminas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, K. S., A. S., D. B., R. Š., V. K., F. I., A. I., S. J., Ž. Š., E. V. J., R. I., R. J., T. G., L. T., V. T., K. J., A. E., V. R., A. M., D. J.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U.,
2018 m. gegužės 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, K. S., A. S., D. B., R. Š., V. K., F. I., A. I., S. J., Ž. Š., E. V. J., R. I., R. J., T. G., L. T., V. T., K. J., A. E., K. J., V. R., A. M., D. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir Pareiškėjas, A. V.) skundu prašo:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė, ir Administracija) 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1619 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti Administraciją pritarti 2016 m. gegužės 18 d. pareiškėjo įgaliotų asmenų pateiktai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), detaliojo plano (toliau –ir Detalusis planas) koncepcijai (toliau – ir Koncepcija).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ginčo sklypo dalis (1000/3067) nuosavybės teise nuo 2004 m. lapkričio 4 d. priklauso pareiškėjui. Paaiškina, kad: Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1299 buvo pritarta pareiškėjo pasiūlymui dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, keitimui Ginčo sklype; Administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-2 buvo nutarta rengti Detalųjį planą; 2015 m. sausio 22 d. su pareiškėju buvo pasirašyta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. 3-DP; 2015 metų balandžio – gegužės mėnesiais pareiškėjui buvo išduotos atitinkamų institucijų ir įmonių teritorijų planavimo sąlygos, kurios galioja 3 metus nuo jų išdavimo dienos.
Pareiškėjas pažymi, kad Koncepcija buvo rengiama vadovaujantis tiek minėtomis teritorijų planavimo sąlygomis, tiek atsižvelgiant į tuo metu dar tik rengiamo Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas), vėliau patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309, sprendinius. Nurodo, kad Specialiojo plano viešinimo procedūros metu (iki 2015 m. liepos 15 d.) internete paskelbto projekto aiškinamojo rašto 45 lape buvo numatyta, jog Ginčo sklypui taikomas užstatymo tankis – iki 20 proc., tačiau jau pasibaigus viešinimo procedūrai šis sprendinys buvo pakeistas ir vietoj jo nustatyta, kad Ginčo sklypui taikomas užstatymo tankis – esamas ir leistinas tik pastatų užimamo ploto padidinimas iki 20 proc. Paaiškina, jog tai visiškai naujas sprendinys, kuris priešingai nei ankstesnis, Ginčo sklype neleidžia naujų statinių statybos ir leidžia tik esamo pastato užimamo ploto padidinimą. Nurodo, kad atsižvelgiant būtent į šį jau patvirtinto Specialiojo plano sprendinį, Skundžiamu sprendimu atsisakyta pritarti Koncepcijai.
Mano, kad, vadovaujantis iki Specialiojo plano patvirtinimo galiojusiais teisės aktais bei teritorijų planavimo sąlygomis, pareiškėjas buvo įgijęs subjektinę teisę parengti Detalųjį planą, todėl Skundžiamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintus teisingumo, teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisinio tikrumo principus, konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, yra nesuderinamas su lex retro non agit principu. Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl to, kad jis buvo priimtas remiantis neteisėtai priimtu norminiu teisės aktu.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Pareiškėjas skundą grindžia argumentais išimtinai susijusiais su Specialiojo plano sprendiniais, rengimo bei tvirtinimo procedūromis. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Teigia, kad skundžiamu sprendimu nepritarta Koncepcijai kaip neatitinkančiai galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, t. y. Specialiojo plano, sprendinių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2018 m. gegužės 11 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, jog pareiškėjo reikalavimų palaikyti negali.
Teigia, kad turi vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. ĮV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ 1 punkto dalis, kuria patvirtinta Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano dalis, nustačiusi žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomą užstatymo tankį E2 – esamas, leistinas pastatų užimamo ploto padidinimas iki 20 proc. (imtinai), tuo aspektu, jog nurodyta specialiojo plano dalis patvirtinta, kad įstatyme nustatyta tvarka neatlikus jos viešinimo procedūros, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir 30 straipsnio 1 daliai (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog byloje esantys dokumentai rodo, kad Pareiškėjo subjektinės teisės nėra pasikeitusios dėl Specialiojo plano sprendinių, kadangi šiuo planu Ginčo sklypo užstatymo tankis nėra pakeistas (buvo 0,2, o nustatytas 20 proc.). Mano, jog atmestinas ir Pareiškėjo argumentas, kad patvirtintu specialiuoju planu buvo apribota galimybė statyti naują statinį, nustatant galimybę tik rekonstruoti esamą, kadangi Specialiojo plano aiškinamojo rašto 45 lape 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog Ginčo sklype leidžiami tvarkomieji statybos darbai: remontas, rekonstravimas, statinių griovimas ir nauja statyba.
Atsiliepimas
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į Pareiškėjo skundą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. I. 2017 n. birželio 14 d. elektroniniu paštu informavo, kad ji, R. I. ir F. I. su Pareiškėjo skundu nesutinka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovai teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iš esmės šioms administracinės bylos proceso šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-1619 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu įsakymu informuota, kad nepritariama pateiktai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijai, kadangi sklypo užstatymo tankis neatitinka Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. JV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“, sprendinių. Paaiškinta, kad minėtame specialiajame plane nurodyta, kad T3-4 teritorijos kvartale tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo žemės sklypo užstatymo tankis esamas, leistinas pastatų užimamo ploto padidinimas iki 20 proc. (taikoma (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. ĮV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ 1 punkto dalis, kuria patvirtinta Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano dalis, nustačiusi žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomą užstatymo tankį E2 – esamas, leistinas pastatų užimamo ploto padidinimas iki 20 proc. (imtinai) tuo aspektu, jog nurodyta specialiojo plano dalis patvirtinta, kad įstatyme nustatyta tvarka neatlikus jos viešinimo procedūros, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir 30 straipsnio 1 daliai (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, kad pripažintas neteisėtu norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nagrinėjamu atveju teismas nenurodė, kad pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto dalis negali būti taikoma nuo jo priėmimo dienos. Tačiau ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje nurodytoje teisės normoje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma. Tokia išimtis iš šios taisyklės ir yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas ryšium su teisme nagrinėjama individualia byla. Priešingu atveju, toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-8-1690-05).
Teismo posėdžio metu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas nurodė, jog pripažinus negaliojančiu Specialiojo plano sprendinį, turėtų būti tiesiogiai taikomas bendresnis sprendinys, kuriuo T3-4 teritorijai kvartale tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypo žemės sklypo užstatymo tankis – esamas. Pažymėtina, kad pripažintas negaliojančiu Specialiojo plano sprendinys Ginčo sklypo atžvilgiu buvo išimtis iš sprendinio, nustatančio dar griežtesnį reguliavimą teritorijai, kurioje yra Ginčo sklypas, t. y. Ginčo sklypui išimtinai leistinas pastatų užimamo ploto padidinimas iki 20 proc. (imtinai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)išaiškino, jog nurodytos Specialiojo plano dalies negaliojimas neturės įtakos galimybei taikyti likusią Specialiojo plano dalį, dėl kurios teisėtumo nekeliamas klausimas nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu tai nereiškia, jog Ginčo sklypui vietoje sprendinio, kuris buvo pripažintas negaliojančiu dėl to, jog jis nebuvo išviešintas, tiesiogiai galima taikyti sprendinį, kuris nustato kitokį reguliavimą, šiuo atveju – dar ir griežtesnį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tiriamu atveju su parengto Specialiojo plano dalies sprendiniais, kurie buvo pakeisti, visuomenė nustatyta tvarka nebuvo supažindinta, užkertant kelią suinteresuotiems jos nariams įgyvendinti įstatymo suteiktas teises ir ginti teisėtus interesus, buvo padarytas esminis įstatyme nustatytos Specialiojo plano sprendinių viešinimo tvarkos pažeidimas. Tiesiogiai pritaikius Ginčo sklypui kitokį sprendinį, susidarytų analogiška situacija, jog visuomenė nustatyta tvarka nebus supažindinta su nauju sprendiniu taikomu būtent Ginčo sklypui ir bus užkirstas kelias suinteresuotiems jos nariams įgyvendinti įstatymo suteiktas teises ir ginti teisėtus interesus.
Pažymėtina, kad pareiškėjas siekia, jog Ginčo sklypo leistinas užstatymo tankis būtų 20 procentų, t. y. žymiai didesnis nei esamas – net ir užimamą pastatų plotą padidinus iki 20 proc. (imtinai). Klaipėdos apygardos administracinis teismas, kreipdamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl ginčijamo Specialiojo plano sprendinio, prašė šią Specialiojo plano dalį ištirti ir tuo aspektu, jog šia dalimi Ginčo sklypo užstatymo tankis buvo nustatytas mažesnis nei 20 proc. (imtinai). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. ĮV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ dalies neatitiktis išvardytoms teisės normoms yra pakankama konstatuoti kvestionuojamos norminio teisės akto dalies neteisėtumą, todėl išnyksta poreikis tirti, ar ginčijama akto dalis neprieštarauja kitoms pareiškėjo nurodytoms teisės normoms. Išaiškino, kad nustatyta tvarka atliekant Specialiojo plano dalies viešinimo procedūras, bus sudarytos galimybės suinteresuotiems asmenims teikti pasiūlymus dėl Specialiojo plano dalies sprendinių ir tokiu įstatyme nustatytu būdu išspręsti pareiškėjo keliamus klausimus dėl Specialiajame plane nustatytų ribojimų būtinybės ir proporcingumo. Taigi, koks apskritai turėtų būti taikomas konkretus sprendinys Ginčo sklypui, t. y. koks turėtų būti taikomas užstatymo tankis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir turėtų būti sprendžiamas galiojančių teisės aktų aspektu arba iš naujo atliekant Specialųjį planavimą panaikinto sprendinio dalyje.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-1619 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“ pagrįstumą, daro išvadą, kad jis yra neteisėtas, nes pagrįstas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. ĮV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ 1 punkto dalimi, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, Skundžiamas įsakymas naikintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimui pritarti 2016 m. gegužės 18 d. pareiškėjo įgaliotų asmenų pateiktai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijai priimti turi būti nustatyta visuma aplinkybių, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 3 punktu, atsakovė įpareigotina priimti ne konkretų sprendimą, o iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. prašymą pritarti pareiškėjo įgaliotų asmenų pateiktai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti pareiškėjo A. V. skundą.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1619 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“.
Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. prašymą pritarti pareiškėjo įgaliotų asmenų pateiktai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijai.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.