- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1171-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04962-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“
- Atsakovas
- Delibalt Production
Procesinio dokumento kategorijos: 106.8.2; 122.1; 122.3; 122.5; 130.1.1; 130.1.2. (S)
N U T ARTIS
2013 m. birželio 11 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ ieškinį atsakovui Delibalt Production OU dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Meškėnas“ pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Delibalt Production OU, Estijoje registruoto juridinio asmens, kurios buveinės adresas – Joe tn 1, Torva linn, Valga maakond, 68604 Tartu, Estija, 50 624,09 Lt skolą, 4 041,16 Lt delspinigius, 7,51 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2012-05-17 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi sutarė tarpusavio ginčą spręsti Kauno apylinkės teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
Teismas sprendė, kad šalių byla turi būti nagrinėjama Estijos Respublikos teisme, remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 Reglamento 2 straipsniu bei 5 straipsnio 1 punkto b papunkčiu. Teismas iš byloje esančių duomenų (Sutarties nuostatų, Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščių (CMR) nustatė, kad šalių ginčas yra kilęs atsakovui neatsiskaičius už jam perduotas prekes, t. y. ginčas yra kilęs iš prekių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kad krovinio gavėjas – atsakovas, krovinio iškrovimo vieta – Joe 1, Torva, Valgamaa, Estija, todėl prekių priėmimo–perdavimo faktinė vieta yra Estijoje. Kadangi atsakovo buveinė yra Estijoje, o prekių priėmimo–perdavimo faktinė vieta taip pat būtų Estijoje, teismas padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio bei 5 straipsnio 1 punkto b papunktį specialios jurisdikcijos taisyklę, byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismui ir šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama atsakovo buveinės valstybės – Estijos Respublikos teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-03 nutartį ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą priimti ieškovės ieškinį. Apeliantė sutiko su teismo išvada, kad ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo Reglamento II skyriaus 7 skirsnį, reglamentuojantį šalių susitarimą dėl jurisdikcijos. Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia šalių susitarimu nustatyta jurisdikcija yra laikoma išimtine. Šalys Pirkimo–pardavimo sutarties 9.3 p. susitarė, kad kilus ginčui dėl Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo, bylos bus nagrinėjamos Kauno miesto apylinkės teisme. Pirkimo–pardavimo sutarties 9.3 punkte aptartas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos netenkina nei vienos Reglamento 23 straipsnio 5 dalies sąlygos (neprieštarauja nei 13, nei 17, nei 21 Reglamento straipsniams, taip pat Estijos Respublikos teismai neturi išimtinės jurisdikcijos ir pagal 22 Reglamento straipsnį), todėl šis šalių susitarimas yra teisėtas, galiojantis ir turi būti taikomas. Be to, ieškovei pareiškus ieškinį atsakovui Estijos Respublikos teisme, kuriam Estijos Respublikos teismas, kadangi Estijos Respublikai kaip ES narei Reglamento nuostatos taip pat taikomos, vadovaudamasis Reglamento 23 straipsnio 5 dalimi, turės atsisakyti priimti ieškinį, nes išimtinė jurisdikcija pagal Reglamentą ir Pirkimo–pardavimo sutarties 9.3 p. priklauso Kauno apylinkės teismui. Apeliantė nurodė, kad ji jau buvo kreipusis į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu tam pačiam atsakovui ir ieškinys buvo priimtas, tačiau šalims neatvykus į parengiamąjį posėdį, ieškinys paliktas nenagrinėtas (c. b. Nr. 2-1858-429/2013). Teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti ieškinį, riboja konstitucinę ieškovo teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nėra ginčo, jog sprendžiant ieškovės ieškinio atsakovui, kurio buveinė yra Estijos Respublikoje, teismingumo klausimą, turi būti vadovaujamasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) nuostatomis. Reglamente yra įtvirtintos tokios bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumo taisyklės: bendrasis teismingumas (3 str.) – kai bylos teismingumą lemia atsakovo fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinės vieta (domicile); specialus teismingumas, kurio taisyklės papildo bendrąjį teismingumą ir suteikia ieškovui pasirinkimo galimybę bylą nagrinėti kituose teismuose, ne tik teismuose pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą (5–19 str.); išimtinis teismingumas, kuris pakeičia, o ne papildo bendrojo teismingumo taisykles, t. y. pakeičia atsakovo nuolatine gyvenamąja vieta ar buveinės vieta grindžiamą jurisdikciją (22 str.); sutartinis teismingumas, kai šalys gali numatyti, kurios valstybės teismai nagrinės jų ginčą. Sutartinė jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip (23 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis (Sutarties nuostatomis, Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščiais (CMR), nustatė, kad atsakovo (krovinio gavėjo) buveinės vieta bei krovinio iškrovimo arba prekių priėmimo–perdavimo faktinė vieta yra Estijoje, todėl sprendė, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio nuostatą, byla turi būti teisminga prievolės įvykdymo vietos Estijos Respublikos teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nevertino ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog šalys 2012-05-17 Pirkimo–pardavimo sutarties 9.3 punktu sutarė ginčą dėl sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo spręsti Kauno apylinkės teisme.
Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Toks jurisdikciją suteikiantis susitarimas: a) priimamas arba paliudijamas raštu; arba b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka panaudojimą, apie kurį šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurį tokioje prekyboje arba komercijoje plačiai žino ir vykdo sutarčių, susijusių su konkrečia prekyba arba atitinkama komercija, šalys.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta 2012-05-17 Pirkimo–pardavimo sutarties (ieškinio priedas Nr. 1) vertimo į valstybinę lietuvių kalbą, todėl šis ieškinio priedas neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo. Tam, kad sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, minėtą sutartį būtų galima vertinti kaip įrodymą, turi būti pašalintas aukščiau nurodytas ieškinio priedo trūkumas. Pasitvirtinus ieškovės 2012-05-17 Pirkimo–pardavimo sutarties 9.3 punkte nurodytam susitarimui dėl šalių sutartinio teismingumo bei šiam susitarimui atitikus Reglamento 23 straipsnio 1 dalies a, b, c punktų ir 5 dalies reikalavimus, tokiu atveju, spręsdamas dėl bylos teismingumo, teismas privalėtų vadovautis ne specialiosios (Reglamento 5 str. 1 p. b p.), o sutartinės jurisdikcijos taisykle (Reglamento 23 str.), kuri šiuo atveju yra išimtinė.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog šalys 2012-05-17 Pirkimo–pardavimo sutarties 9.3 punktu susitarė dėl sutarties netinkamo vykdymo kilusius ginčus spręsti Kauno apylinkės teisme, todėl šios bylos dalies esmės neatskleidė (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teisme byla šios apimties negali būti išnagrinėta, nes byloje nėra pateikta 2012-05-17 Pirkimo–pardavimo sutarties vertimo į valstybinę kalbą, taigi pirma turi būti sprendžiama dėl šio ieškinio priedo trūkumo pašalinimo ir tik po to vertinamas šalių susitarimo dėl bylos teismingumo atitiktis Reglamento reikalavimams bei sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimui išspręsti byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str.1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meškėnas“ ieškinio atsakovui Delibalt Production OU dėl skolos ir delspinigių priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.