- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-288-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „PZU Lietuva“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba
- Ieškovas
- G. Š.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius, Edmundas Mikučiauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ir atsakovo antstolio D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 05 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1064-235/2005 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui antstoliui D. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „PZU Lietuva“, Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba, ir atsakovo antstolio D. S. priešieškinį ieškovei G. Š. dėl žalos atlyginimo po proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2004-10-28 ieškovė G. Š. pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo antstolio D. S. 1835,39 Lt žalos, 56 Lt žyminį mokestį, 14,60 Lt pašto išlaidų, 11,80 Lt už pažymą apie vykdymo eigą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus m. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2003-05-06 nutarimą skirti jai 30 Lt baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nepatikrino, ar nutarimą priėmusi institucija pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, todėl nepagrįstai priėmė dokumentą vykdyti, areštavo jos sąskaitą ir nurašė 335,39 Lt (30 Lt baudos ir 305,39 Lt atlyginimo antstoliui). Ieškovė iš tikrųjų tuo metu dirbo. Antstolis pažeidė įstatymo reikalavimus, ir neteisėtai nurašė pinigus nuo sąskaitos, padarė ieškovei 335,39 Lt turtinę žalą. Be to, ieškovė patyrė 1500 Lt nuostolių, nes turėjo apmokėti advokato paslaugas iki kreipimosi į teismą. Šie nuostoliai taip pat pripažintini turtine žala. Pažymėjo, kad antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto ji negavo, todėl praleido terminą apskųsti antstolio veiksmus įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 5 str., 88 str., 629 str., 652 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis D. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė kad 2003-07-02 buvo gautas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas. Įstatymo reikalavimus antstolis įvykdė. Jam buvo pranešta, kad skolininkė nedirba, todėl 2004-04-29 buvo priimtas patvarkymas dėl lėšų arešto, kuris buvo nusiųstas skolininkei (šioje byloje ieškovei). Patvarkymo ieškovė neskundė. Šiuo atveju nebuvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, kadangi vykdomajame dokumente įvykdymo terminai buvo nurodyti (LR CPK 512 str., 632 str. 1 p., 652 str., 661 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su antstolio atsikirtimais. Pažymėjo, kad nebuvo tinkamai pasidomėta, ar ji dirba. Antstolio patvarkymo ieškovė negavo, todėl negalėjo apskųsti jo veiksmų.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas. Pažymėjo, kad 2004-01-29 tarp UAB „NORD/LB draudimas“ (dabar UAB „PZU Lietuva“) ir antstolio D. S. buvo sudaryta Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ANCA Nr. 000186, pagal kurią atlyginama antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėtais veiksmais tretiesiems asmenims padaryta žala. Trečiojo asmens nuomone, antstolis neteisėtų veiksmų neatliko, jokios žalos savo veiksmais nepadarė, dėl ko civilinei atsakomybei atsirasti pagrindo nėra. Antstolis vykdė jam patikėtas funkcijas taip, kaip numato CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog antstolis nepagrįstai nurašė nuo ieškovės sąskaitos vykdymo išlaidas, antstolis turėtų šią sumą grąžinti.
Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie jo patvarkymą nieko nežinojo. Apie antstolio atliktus veiksmus ir vykdymo išlaidų dydį ieškovė gavo išklotinę elektroniniu paštu. Be to, ji pati ne kartą buvo apsilankiusi antstolių kontoroje. Ieškovės prašymas grąžinti jai paskirtą 30 Lt baudą yra neteisėtas ir neteismingas atsakovui.
Šalies argumentai
2005-02-03 atsakovas antstolis D. S. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės jo naudai 137 Lt turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Antstolis, vykdydamas išieškojimą jokių pažeidimų nepadarė. Draudikas UAB „NORD/LB draudimas“ (dabar UAB „PZU Lietuva“), nelaukdamas teismo sprendimo, nuo 2005-01-01 padidino antstolio profesinės civilinės atsakomybės sumą, kuri sudaro 624 Lt, bei padidino frančizės sumą kiekvienam draudiminiam įvykiui. Iki ieškovės kreipimosi į teismą momento antstolio draudiminė įmoka sudarė 530 Lt ir pabrango 94 Lt, nes antstolis buvo įtrauktas į rizikingų klientų sąrašą, tuo tarpu kitai antstolei draudimo įmoka buvo sumažinta iki 487 Lt, taigi jis dėl ieškovės veiksmų patyrė 137 Lt žalą (LR CK 6.249 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti motyvais, kurie išdėstyti ieškinyje ir dublike.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005-04-05 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei 2003-05-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 30 Lt bauda pagal ATPK 134 str. Teismas konstatavo, kad ant protokolo ir nutarimo skirti baudą yra ieškovės parašai, kad jos teisės išaiškintos ir kad nutarimo nuorašą ji gavo, bei nurodyta, kad ieškovė niekur nedirba. Teismas nustatė, kad 2003-07-02 nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti, o antstolio 2004-04-29 patvarkyme dėl lėšų arešto nurodyta, kad areštuojama 335,39 Lt ieškovės lėšų AB „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelėje. Teismas nurodė, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. pažeidėjas turi sumokėti jam paskirtą baudą per 15 dienų. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai įstatyme yra nurodyti įvykdymo terminai, pagal CPK raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui nesiunčiamas, priverstinio vykdymo veiksmai pradedami iš karto pasibaigus terminui. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad ieškovė baudos laiku nesumokėjo. Teismas, nustatęs iš ieškovės pateikto socialinio draudimo pažymėjimo, kad ji dirbo, padarė išvadą, kad ieškovė suklaidino protokolą rašiusius pareigūnus, dėl to nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Teismas nustatė, kad jokių kliūčių priimti nutarimą vykdyti nebuvo. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra numatyta, kad antstolis privalo dar kartą patikrinti, skolininkas įsidarbino ar ne, o ieškovė privalėjo domėtis vykdomosios bylos eiga, pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto ieškovei buvo išsiųstas jos pačios nurodytu adresu, kuriuo tuo metu ji nebegyveno, o apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė. Teismas pripažino, kad dokumentas jai buvo įteiktas tinkamai. Teismas konstatavo, kad skolos, vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlyginimo antstoliui apskaičiavimas yra patvirtintas vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Teismas padarė išvadą, kad antstolis neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jis neturi atlyginti ieškovei už teisinę pagalbą ir kitų su šia vykdomąja byla susijusių išlaidų bei grąžinti išieškotas sumas. Teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 644 str., 651 str., 661 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2005-07-29 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimą pakeitė: įpareigojo antstolį D. S. sugrąžinti iš depozitinės sąskaitos ieškovei 335,39 Lt sumą, nurašytą nuo ieškovės sąskaitos AB Vilniaus banke pagal 2004-04-29 patvarkymą Nr. 32-2107, priteisė iš antstolio D. S. ieškovei 623,70 Lt žalos atlyginimo ir 2957,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 138,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolis D. S., priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr.1-8093, kurį išdavė Vilniaus m. VPK, ir priimdamas 2004-04-29 patvarkymą Nr. 32-2107 „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir pažeidė ieškovės teises. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2004-04-01 atsakymas į antstolio 2004-03-29 paklausimą dėl skolininkės darbo, kuriame nurodyta, kad ieškovė dirba UAB „Iterija“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek administracinės nuobaudos paskyrimo ieškovei metu, tiek antstolio 2004-04-29 patvarkymo Nr. 32-2107 surašymo metu ieškovė darbo santykių su UAB „Iterija“ nebuvo nutraukusi ir ši aplinkybė antstoliui buvo žinoma, todėl antstolio patvarkymas priimtas, pažeidžiant įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino iš dalies nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti jai 1500 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų iki bylos iškėlimo teisme, ir, vadovaudamasis Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, pripažino, kad ieškovės patirta žala yra 623,70 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes pati ieškovė teikė neteisingas žinias apie savo darbo santykius (LR CK 6.281 str., CPK 652 str. 2 ir 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-02-08 nutartimi kasacinį procesą nutraukė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, tačiau byla buvo iškelta ne pagal skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, o pagal ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su antstolio veiksmais, atlyginimo. Tai reiškia, kad šioje byloje ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra turtinis ginčas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčas tarp skolininko ir antstolio dėl antstolio veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo nepatenka į nustatytas kategorijas turtinių ginčų, kuriems nėra apribojimų dėl ginčijamos sumos dydžio, t. y. pagal įstatymą yra taikoma bendrosios taisyklės dėl kasacijos negalimumo išimtis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje dėl turtinės žalos, padarytos antstolio veiksmais, atlyginimo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) gali būti apskųstas kasacine tvarka tik tokiu atveju, jeigu ginčijama suma yra ne mažesnė nei penki tūkstančiai litų. Kasacinės instancijos teismas, iš bylos aplinkybių nustatęs, kad ginčijamos sumos dydis kasaciniame teisme yra 959,09 (335,39 + 623,70) Lt, konstatavo, jog šioje civilinėje byloje pagal įstatymą kasacija yra negalima, todėl pradėtas kasacinis procesas turi būti nutrauktas (LR CPK 341 str. 2 d.).
Šalies argumentai
2006-06-13 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Vilniaus apskrities VMI) pateikė pareiškimą, prašydama atnaujinti procesą šitoje civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad antstolis D. S. 2006-04-05 raštu Nr. 32-2107/03 paprašė grąžinti į jo depozitinę sąskaitą iš ieškovės išieškotus 30 Lt baudos, kuriuos antstolis D. S. pagal 2003-05-06 Vilniaus VPK nutarimą Nr. 1-8093 2004-05-10 patvarkymu Nr. 32-2107/03 dėl piniginių lėšų paskirstymo 2004-05-14 pervedė Vilniaus apskrities VMI. 2005-07-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi antstolis D. S. yra įpareigotas grąžinti ieškovei 335,39 Lt sumą (30 Lt baudą ir 305,39 Lt vykdymo išlaidų). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo bylą, neįtraukę suinteresuotu asmeniu Vilniaus apskrities VMI, pažeidė įstatymo nustatytą proceso betarpiškumo principą, kadangi nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. T. y. apeliacinės instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigų, kadangi įpareigojo antstolį sugrąžinti ieškovei jau išieškotą ir pervestą Vilniaus apskrities VMI 30 Lt baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Vilniaus apskrities VMI teises, kadangi pagal vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimų į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija. Pažymėjo, kad, jeigu Vilniaus apskrities VMI būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą, būtų paaiškėję, jog ieškovė baudos nėra sumokėjusi, o valstybės naudai išieškotą baudą antstolis yra pervedęs į sąskaitą. Vilniaus apygardos teismo 2005-07-29 nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės aiškinimo praktikai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į Vilniaus apskrities VMI pareiškimą prašė jį tenkinti.
Ieškovė atsiliepime į Vilniaus apskrities VMI pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad šioje byloje teismas nusprendė tik dėl ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų, kylančių iš deliktinių santykių. Sprendimo dėl ieškovės ir valstybės tarpusavio teisių ir pareigų dėl administracinės baudos mokėjimo, teismas, laikydamasis ieškinio ribų, nepriėmė. Sprendimas neįpareigoja Vilniaus apskrities VMI grąžinti antstoliui iš ieškovės išieškotą 30 Lt baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-08-16 nutartimi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje tenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2006-04-07, kai antstolis pareikalavo grąžinti į valstybės biudžetą pervestą išieškotos sumos dalį. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-07-29 nutartimi įpareigojo antstolį iš savo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovei nurašytą 335,39 Lt, į kurią buvo įskaičiuota ir 30 Lt bauda, kurią antstolis jau buvo pervedęs į valstybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad minėta teismo nutartimi iš esmės buvo nuspręsta dėl Vilniaus apskrities VMI pareigų, todėl civilinis procesas atnaujintinas (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-12-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė įpareigoti antstolį D. S. sugrąžinti iš depozitinės sąskaitos ieškovei 305,39 Lt, nurašytus nuo ieškovės sąskaitos AB „Vilniaus bankas“ pagal 2004-04-29 patvarkymą Nr. 32-2107, priteisti iš atsakovo ieškovei 623,70 Lt žalai atlyginti ir 138,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmesti. Teismas priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tiek administracinės nuobaudos paskyrimo ieškovei metu, tiek ir antstolio 2004-04-29 patvarkymo Nr. 32-2107 surašymo metu, ieškovė dirbo UAB „Iterija“ ir darbo santykių nutraukusi nebuvo. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė antstoliui buvo žinoma, todėl antstolio patvarkymas priimtas, pažeidžiant įstatymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės 335,39 Lt lėšų areštas bei patalpinimas antstolio depozitinėje sąskaitoje savaime nereiškia, kad ši suma turi būti vertinama kaip ieškovės turtinė žala, kadangi antstolis realiai šia suma naudotis negali, todėl antstolis įpareigotinas 335.39 Lt sumą, atskaičiuos 30 Lt baudą, sugrąžinti ieškovei. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl žalos atsiradimo kalta ir pati ieškovė, teikianti neteisingas žinias apie savo darbo santykius, gyvenamąją vietą, kad turi būti atlyginama reali žala, į Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą“, konstatavo, kad ieškovės patirtą žalą (nuostolius) sudaro 623,70 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl ieškovės pareikšto ieškinio draudimo bendrovė, kurioje jis yra apsidraudęs, profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, perkėlė jį į rizikingų klientų sąrašą ir dėl to jam padidėjo draudimo įmoka, todėl priešieškinį atmetė (LR CK 6.253 str. 5d., 6.281 str., CPK 88 str., 178 str., 652 str. 2 d. ir 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė G. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-12-05 sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti iš atsakovo jos naudai 876,30 Lt nuostolių atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai susiklosčiusiems santykiams taikė CK 6.253 str. 5 d. ir nustatė ieškovės kaltę dėl žalos atsiradimo ir neatsižvelgė į tai, kad antstolis, priimdamas patvarkymą, vykdė savo profesinę veiklą, kuriai taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl antstolio veiksmų ieškovė realios žalos nepatyrė, kadangi siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos ir konsultacijų. Teismas, įvertinęs, kad 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai yra ieškovės patirta turtinė žala, negalėjo jos sumažinti, vadovaudamasis Rekomendacijomis, kurios taikomos tik išlaidoms advokato pagalbai civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė įstatymų reikalavimus ir savo neteisėtais veiksmais ieškovei padarė 1500 Lt žalos, teismo argumentai, kodėl priteisiama tik 623,70 Lt žalos, o likusi žalos dalis nepriteisiama, nepagrįsti, todėl ir likusi žalos atlyginimo dalis, sudaranti 876,30 Lt, ieškovei turi būti priteista. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimo, nors šias išlaidas priteisti ieškovė prašė, pareikšdama ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis D. S. pateikė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2006-12-05 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai ir patenkinti priešieškinį. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas aiškino ir pritaikė. Tai turėjo esminę įtaką neteisėto sprendimo priėmimui, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas neteisingai vertino įrodymus ir tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad antstoliui buvo žinoma, kad ieškovė darbo santykių su UAB „Iterija“ nutraukusi nebuvo. Iš tikrųjų antstolis tikrai negalėjo žinoti, kad ieškovė darbo santykių nėra nutraukusi, kadangi jokie įstatymai nenumato pareigos antstoliui pakartotinai tikrinti, ar skolininkė yra darbo santykiuose, be to, pati ieškovė buvo nurodžiusi, kad ji niekur nedirba. T.y. pati ieškovė buvo pateikusi klaidingus duomenis, todėl jai tenka atsakomybė už jos pačios veiksmais sukeltas teisines pasekmes. Antstolio veiksmai nėra pripažinti neteisėtais, todėl jis neturi atlyginti ieškovei už teisinę pagalbą ir kitų su šia vykdomąja byla turėtų išlaidų bei nuostolių ir grąžinti turėtas vykdymo išlaidas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės, kaip administracinės teisės pažeidėjos ir skolininkės, sąžiningą elgesį, jos sąžiningumo prezumpcija yra paneigta byloje esančiais įrodymais ir jos pačios elgesiu.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino civilinio proceso kodekso normas bei neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką. Antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atlyginti ieškovei už teisinę pagalbą ir kitas su vykdomąją byla turėtas išlaidas. Pažymėjo, kad antstoliui pateikus ieškovės prašymą dėl priteistų sumų pervedimo, tretysis asmuo išmokėjo ieškovei 3719,60 Lt draudimo išmoką, t.y. priteistus iš atsakovo ieškovei 623,70 Lt žalai atlyginti, 2957,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 138,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama 335,39 Lt suma (30 Lt baudos ir 305,39 Lt atlyginimo antstoliui) neatlyginta, kadangi tai nėra ieškovės patirtas nuostolis. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta 1500 Lt turtinė žala jau yra atlyginta trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ 2006-04-27 priėmus sprendimą išmokėti 3719,60 Lt draudimo išmoką pagal 2005-07-29 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir pagal su antstoliu sudarytą Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės G. Š. apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo antstolio D. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nustatė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręstas Vilniaus apskrities VMI prašymas po proceso atnaujinimo. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant Vilniaus apskrities VMI prašymą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2005-07-29 nutarties panaikinimo (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-08-16 nutartimi Vilniaus apskrities VMI prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje tenkino, nes buvo nuspręsta dėl Vilniaus apskrities VMI pareigų (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Kolegija pažymi, kad negalima po proceso atnaujinimo peržengti ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-08-16 nutartimi atnaujino procesą šioje civilinėje byloje, nereiškia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2005-07-29 nutartis savaime neteko galios. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo, turėjo pagal LR CPK 371 str. 1 d. 1 p. suformuluoti rezoliucinę dalį, t.y. prašymą dėl teismo sprendimo ir nutarties panaikinimo atmesti, nes nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2005-07-29 nutartimi nebuvo nuspręsta dėl Vilniaus apskrities VMI pareigų. Tai, kad teismas įpareigojo antstolį iš savo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovei nurašytą 335,39 Lt, į kurią buvo įskaičiuota ir 30 Lt bauda, nereiškia, kad Vilniaus apskrities VMI yra įpareigota grąžinti iš biudžeto 30 Lt baudą. Kolegija pažymi, kad ši byla buvo nagrinėjama dėl kilusio ginčo iš deliktinių teisinių santykių, nes ieškovė G. Š. savo reikalavimo teises kildino iš antstolio neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje ir dėl to atsiradusios žalos.
Antstolis D. S., priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr.1-8093, kurį išdavė Vilniaus m. VPK, ir priimdamas 2004-04-29 patvarkymą Nr. 32-2107 „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, pažeidė LR CPK 652 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nes nepatikrino, ar nutarimą priėmusi institucija pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę. Antstolio 2004-04-29 patvarkymo Nr. 32-2107 surašymo metu antstoliui buvo žinoma, kad ieškovė dirbo UAB „Iterija“, nes vykdomojoje byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2004-04-01 atsakymas į antstolio 2004-03-29 paklausimą dėl skolininkės darbo, kuriame nurodyta, kad ieškovė dirba UAB „Iterija“ (vykdomoji byla Nr. 32-2107/2003, b.l. 24). Kolegija pažymi, kad antstolis pažeidė LR CPK 611 str. numatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Tik įsiteisėjusi teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti priverstinio šių išlaidų išieškojimo pagrindu, o antstolis pradėjo priverstinį vykdymo išlaidų išieškojimą iš G. Š. gaunamų lėšų, neturėdamas teismo nutarties ir neįteikęs raštiško siūlymo per nustatytą terminą sumokėti konkrečias vykdymo išlaidų sumas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie duomenys sudarė teisinį pagrindą: pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir 2004-04-29 patvarkymą Nr. 32-2107, ir įpareigoti antstolį grąžinti ieškovei 335,39 Lt sumą. Kiti apeliacinių skundų argumentai ir aplinkybės dėl trečiojo asmens UAB „PZU Lietuva“ ieškovei išmokėtos draudiminės išmokos (2 t., b.l. 96, 97) ir pačios ieškovės sumokėta bauda (2 t., b.l. 108) nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl kolegija jų nevertina. Kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujintoje civilinėje byloje tenkinti Vilniaus apskrities VMI prašymą panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2005-07-29 nutartį, kuriais byla išspręsta teisingai.
Kolegija pažymi, kad antstolis D. S. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis: užuot įvykdęs įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą ir grąžinęs ieškovei neteisėtai nurašytą 335,39 Lt sumą, tuo užtikrinant teisingumo vykdymą valstybėje, rašo 2006-04-05 raštą Nr. 32-2107/03 Vilniaus apskrities VMI, prašydamas grąžinti į jo depozitinę sąskaitą iš ieškovės išieškotą 30 Lt baudą. Tai, kad pati ieškovė G. Š. nepranešė apie savo darbo santykius, nereiškia, kad antstolis D. S. gali pažeisti LR CPK 652 str. 1 d. ir 2 d. bei CPK 611 str. reikalavimus, nes antstolis, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, vykdo profesinę veiklą (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.249 str., 6.253 str. 5 d., 6.282 str. 1 d., LR CPK 2 str., 7 str., 18 str., 95 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 370 str. 4 d., 371 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovas turi atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 05 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio mėn. 05 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos mėn. 29 d. nutarties panaikinimo.
Išieškoti iš atsakovo antstolio D. S. 50 Lt žyminio mokesčio ieškovės G. Š. naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė