- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- ATP-311-309/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00633-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto M. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį – 1000 (vieno tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 6 d., 11.19 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. ties Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį Mercedes-Benz CLK230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (įvertinus galimą alkoholio matuoklio paklaidą, nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,42 promilės).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. J. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-08-17 nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuria jam vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones arba sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliaciniame skunde M. J. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į jo nurodytas ir dokumentais pagrįstas išskirtines šeimynines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai nepritaikė jam ATPK 30¹ straipsnio bei paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą, kuri, nubaustojo asmens nuomone, neatitinka nei ATPK 20 straipsnyje nustatytų nuobaudos tikslų, nei teisingumo ir protingumo kriterijų. Taip pat nurodo, jog nors Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, ir nurodė, kad atsižvelgia jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas aplinkybes, bet, apelianto teigimu, realiai į tai nebuvo pakankamai atsižvelgta. Mano, kad teismas turėjo labiau atsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas ypatingas jo, teismo posėdyje nurodytas aplinkybes bei pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti jam švelnesnę, nei sankcijoje nustatyta, nuobaudą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė įstatymą, t. y. neteisingai pritaikė materialinės teisės normą. Nurodo, jog apylinkės teismas, išvardijęs visas aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 30¹ straipsnio l dalyje, padarė nepagristą ir įstatyme nenurodytą išvadą, kad neva tai nesą nustatyta ypatingų aplinkybių, kurios duotų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Nubaustojo asmens teigimu, padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir todėl neteisingai pritaikė įstatymą ir teigia, jog įstatyme nėra nurodyta, kad tam, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį reikalinga nustatyti ypatingas aplinkybes. Mano, kad nusižengimas, už kurio padarymą yra pripažintas kaltu ir nubaustas, nepatenka į sąrašą nusižengimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje, kuriuos įvykdžius negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba visai neskirta administracinė nuobauda. Todėl mano, kad aukščiau nurodyta teismo išvada, neatitinka įstatymo, todėl jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio l dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Nurodo, kad jis jokios grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams nesukėlė, jokių kitų KET reikalavimų nepažeidė, važiavo atsargiai ir jau buvo grįžęs į kiemą, kur jis gyvena, liko tik koks metras iki automobilio pastatymo į laisvą vietą, bet jį sulaikė policijos pareigūnai. Be kita ko apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino teisės pažeidimo pobūdį, o neteisingai įvertinęs jį, taip pat neteisingai įvertinęs ir kitas faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė materialinės teisės normą – nepritaikė įstatymo, kurį turėjo pritaikyti. Nubaustas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl to labai nuoširdžiai gailėjosi ir dabar labai nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį suklydęs dėl savo būsenos. Teigia, kad šis įvykis jam buvo pakankama pamoka, jis padarė reikiamas išvadas. Nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu nurodė, kad sutiktų net sumokėti didesnę, nei sankcijoje numatytą baudą, kad tik jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet teismas, pasak apelianto, šį jo ir jo atstovo argumentą įvertino netinkamai, nurodydamas, kad didesnės baudos paskyrimas ir neskyrimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų sankcijos ribų peržengimas ir neteisingas bei neteisėtas administracinės nuobaudos paskyrimas ir teigia, kad jis tuo tik norėjo parodyti, kaip nuoširdžiai gailisi ir yra pasiruošęs priimti netgi didesnę, materialine prasme, nuobaudą, kad tik galėtų gauti geriau apmokamą – vairuotojo darbą ir padėti savo sergančiai nevaikščiojančiai močiutei. Taigi, apelianto teigimu, teismas, skirdamas nuobaudą, nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę – jis niekada nebuvo teistas, per paskutiniuosius beveik trejus metus daugiau jokių teisės pažeidimu nėra padaręs bei ateityje nežada daryti, ir teigia, kad tai buvo atsitiktinis epizodas jo gyvenime – pirmas ir paskutinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nubaustojo asmens M. J. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (3 b. l.), kuriame užfiksuota, kad M. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jo paaiškinimas (4 b. l.), alkotesterio parodymai – nustatytas 1,50 promilių girtumas (5 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b. l.), pareigūno tarnybinis pranešimas (7 b. l.) patvirtina, kad M. J. 2011 m. rugpjūčio 6 d., 11.19 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. ties Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį Mercedes-Benz CLK230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (įvertinus galimą alkoholio matuoklio paklaidą, nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,42 promilės).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo M. J. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniu skundu M. J. padaryto administracinės teisės pažeidimo kvalifikavimo ir kaltės klausimo neginčija, tačiau nurodo, kad, jo manymu, apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į jo nurodytas ir dokumentais pagrįstas išskirtines šeimynines aplinkybes ir todėl nepagrįstai nepritaikė jam ATPK 30¹ straipsnio bei paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka nei ATPK 20 straipsnyje nustatytų nuobaudos tikslų, nei teisingumo ir protingumo kriterijų. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad M. J. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliaciniame skunde nubaustasis asmuo kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdamas, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-08-17 nutarimu, M. J. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems), t. y. minimali nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl apeliantui skirta nuobauda nelaikytina per griežta.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino M. J. atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, kurią švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo. Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Ketvirta, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Jokių kitų išskirtinių bylos aplinkybių, galinčių būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, įrodančių duomenų apeliantas nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas sutiktų net sumokėti didesnę, nei sankcijoje numatytą baudą, kad tik jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, siekis gauti geriau apmokomą darbą, nurodymas, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, ateityje jokių pažeidimų nedarys, noras padėti savo sergančiai nevaikščiojančiai močiutei, yra deklaratyvios, bei, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, M. J. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama