Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-601/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2-601/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Rimvydas Norkus
Kreditorius
akcinės bendrovės SEB banko, akcinės bendrovės SEB, UAB „Sorelija“
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-601/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 121.17; 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus akcinės bendrovės SEB lizingo atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalies dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto1“ bankroto byloje (civilinė byla Nr.2-6911-3021/2011).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Auto 1“ iškėlė bankroto bylą, o 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir kreditoriaus UAB ,,Sorelija“ 2 177 519,45 Lt finansinis reikalavimas. Teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ne kartą buvo tikslinamas ir šio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus AB SEB lizingo 1 227 408,59 Lt finansinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šis kreditorius 2010-10-15 teismui pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių, tarp jų ir UAB „Sorelija“, finansiniai reikalavimai. Teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi pasinaikino skundžiamos, o taip pat vėlesnių nutarčių dalis, kuriomis buvo sprendžiama, be kita ko, ir dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ 2 177 519,45 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo bei šį klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka. Teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Sorelija“ prašymas dėl 2 177 519,45 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo patenkintas iš dalies, patvirtinus 400 000 Lt dydžio reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino dėl padaryto proceso teisės pažeidimo ir klausimą dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis teismas nurodė, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisėtai ėmėsi nagrinėti apeliacinę bylą ir spręsti dėl savo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tokiu būdu, be kita ko, pažeisdamas asmens teisę į apeliaciją. Pažymėjo, jog teismas turėtų spręsti dėl 2010 m. spalio 18 d. nutarties galiojimo, ir tik tuomet spręsti dėl AB SEB lizingo atskirojo skundo, kuriuo prašoma panaikinti teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį, priėmimo, pasisakant dėl kreditoriaus teisės ginčyti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kurie teismo buvo patvirtinti iki jam tampant bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, bei šios teisės procesinio realizavimo būdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino šio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria, gavus kreditoriaus AB SEB lizingo 2011-10-15 atskirąjį skundą, buvo pasinaikintos 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d., 2010 m. rugsėjo 20 d. bei 2010 m. spalio 15 d. nutarčių dalys dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo; atsisakė priimti šį kreditoriaus AB SEB lizingo atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinis reikalavimas ir jį grąžino padavusiam asmeniui; nutraukė procesą, pradėtą AB SEB lizingo iniciatyva, dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Teismas nurodė, kad priimant tokį sprendimą vadovaujamasi apeliacinio teismo išaiškinimais, be to pažymėjo, jog minėtų teismo nutarčių dalys dėl kreditorių I. K. ir R. V. finansinių reikalavimų jau yra panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuri palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2668/2011).

Atsižvelgdamas į jau minėtus apeliacinio teismo išaiškinimus ir pakartotinai spręsdamas dėl kreditoriaus AB SEB lizingo 2011-10-15 atskirojo skundo priėmimo klausimo, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio 2 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, o taip pat CPK 3 straipsnio 6 dalimi, teismas nurodė, jog kreditoriai turi teisę ginčyti ir kitų kreditorių patvirtintų reikalavimų dydžius, tačiau šią teisę jie gali įgyvendinti tik po to, kai teismas patvirtina jų pačių reikalavimus bankroto byloje, tuo tarpu kreditorius AB SEB lizingas minimą atskirąjį skundą siekia paduoti dėl teismo nutarčių, kurios įsiteisėjo anksčiau, nei buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas. Šių teismo nutarčių apskundimo terminas automatiškai neatsinaujina, o įsiteisėjusios nutartys negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 str.). Dėl to teismas atsisakė priimti kreditoriaus AB SEB lizingo atskirojo skundo dalį dėl patvirtintų kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinių reikalavimų.

Be to, teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad kreditorius AB SEB Lizingas yra praleidęs terminą paduoti minimą atskirtąjį skundą kreditoriaus UAB „Sorelija“ atžvilgiu, nes duomenys, esantys teismui pateiktame siuntų paiešką apibūdinančiame dokumente, nesuteikia pagrindo spręsti, jog būtent šis skundas dėl teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalies panaikinimo Lietuvos pašte buvo priimtas 2010-10-14 18⁴⁴ val., t. y. paskutinę apskundimo dieną. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje, kuri, kaip minėta, priimta sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus AB SEB lizingo atskirojo skundo kreditoriaus I. K. bei R. V. atžvilgiu, siekiant panaikinti teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį, priėmimo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (civilinė byla Nr. 2-2668/2011). Remdamasis tuo, teismas atsisakė priimti AB SEB lizingo 2011-10-15. atskirąjį skundą bei nutraukė procesą, pradėtą pagal šio kreditoriaus iniciatyva kilusį ginčą dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Kartu teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsniu, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms kreditorius bet kada (iki civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo pabaigos) gali pasinaudoti teise prašyti patikslinti teismo jau patvirtintus kitų kreditorių finansinius reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorius AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti AB SEB lizingo 2010-10-14 atskirąjį skundą ir nutrauktas procesas dėl UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo pagrįstumo; priimti AB SEB lizingo 2010-10-14 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalies dėl UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės. Nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti AB SEB lizingo atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalies dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, kaip paduotą 2010-10-15, t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą. Aplinkybę, kad atskirasis skundas buvo paduotas laiku, t. y. 2010-10-14, patvirtina: skundo titulinis lapas su advokatų kontoros LAWIN išsiuntimo žyma, vidinis korespondencijos registracijos Nr. 2316, siunčiamos korespondencijos registracijos knygos lapo, Lietuvos pašto siuntų registracijos sąrašo (Nr. 12), Lietuvos pašto siuntų registracijos sąrašo Nr. 57-26-3664, Lietuvos pašto siuntų paieškos lapo (atspausdintas iš Lietuvos pašto interneto svetainės) nuorašai. Teismas, vertindamas minėtus įrodymus, apsiribojo tik paviršutiniškomis išvadomis apie atskirojo skundo pateikimo pašto siuntų paieškos lapą, todėl pažeidė CPK 183, 185 straipsnių reikalavimus vertinti įrodymų visetą.

Atsiliepimas

Kreditorius AB SEB lizingas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad su apelianto skundu sutinka ir jį palaiko, nes teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Tai yra teismas pasisakė tik dėl vieno iš pateiktų įrodymų (Lietuvos pašto siuntų paieškos lapo), tačiau neanalizavo kitų dokumentų – Lietuvos pašto sąrašo Nr. 57-26-3663 ir 2011-07-12 AB Lietuvos pašto atsakymo, 2010-10-14 atskirojo skundo pirmojo lapo su išsiuntimo žyma, advokatų kontoros siunčiamos korespondencijos registracijos lapo nuorašo, iš kurių yra akivaizdu, kad atskirasis skundas buvo pateiktas 2010-10-14, o ne 2010-10-15. Be to, teismas jau yra išsprendęs atskirojo skundo priėmimo klausimą, t. y. gavęs šį skundą jį priėmė, tuo pačiu atnaujindamas ir jo priėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo rezoliucija priimti skundą ir atnaujinti terminą jam paduoti negali būti skundžiami ar atšaukiami teismo nutartimi, skundžiama teismo nutartis yra naikintina. Teismas be pagrindo nurodė, kad tiek AB SEB bankas, tiek AB SEB lizingas, nesutikdami su UAB „Sorelija“ kreditoriniu reikalavimu, turi teisę prašyti jį patikslinti, nes šie procesiniai veiksmai sukelia skirtingas teisines pasekmes.

Atsakovas BUAB „Auto1“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. AB SEB banko atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-04-20 nutarties net jei ir būtų paduotas nepraleidus termino neturėtų būti priimtas, nes juo skundžiama teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl negali būti apskundimo objektu.

2. AB SEB lizingui įgijus byloje dalyvaujančio asmens teises bankroto byloje automatiškai neatsinaujino bankroto byloje jau priimtos ir įsiteisėjusios teismo 2010-04-20 nutarties apskundimo terminas.

3. AB SEB lizingas paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos teismui sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimus, bet kada gali pasinaudoti teise prašyti patikslinti jau patvirtintus kitų kreditorių finansinius reikalavimus.

4. AB SEB bankas atskiruoju skundu gina ne savo, o kito kreditoriaus AB SEB lizingo interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., CPK 5 str.). Ne apeliantas, bet AB SEB lizingas pradėjo ginčą dėl kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo teisėtumo, tačiau jis atskiruoju skundu neskundė teismo 2011-12-15 nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl teismo 2010-04-20 nutarties. Tuo tarpu AB SEB bankas atskiruoju skundu neskundė teismo 2010-04-20 nutarties, kuria patvirtintas ne tik jo, bet ir UAB „Sorelija“ finansinis reikalavimas.

Kreditorius UAB „Sorelija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad įsiteisėjusi teismo 2010-04-20 nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011-11-17 nutartyje, nurodydamas, jog AB SEB lizingui įgijus byloje dalyvaujančio asmens teises automatiškai neatsinaujina įsiteisėjusių nutarčių apskundimo terminas.

2. Teismas pagrįstai nustatė, kad AB SEB lizingo atskirasis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir šią aplinkybę patvirtina prejudicinis faktas, nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-17 nutartyje (CPK 182 str. 5 p.). Vertinti šią situaciją kitaip nei paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes ginčo situacija yra identiška ir pateikti tie patys įrodymai. Teismas tinkamai įvertino įrodymų visetą bei padarė pagrįstą išvadą, kad AB SEB lizingo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jo atskirasis skundas dėl teismo 2010-04-20 nutarties buvo išsiųstas 2010-10-14.

3. AB SEB bankas atskiruoju skundu gina ne savo, o kito kreditoriaus AB SEB lizingo interesus. Tai, kad AB SEB lizingas nepateikė atskirojo skundo rodo, jog jis sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Tuo tarpu AB SEB banko kreditorinis reikalavimas BUAB „Auto1“ bankroto byloje, kaip ir kreditoriaus UAB „Sorelija“, buvo patvirtintas 2010-04-20 nutartimi ir bankas jos neskundė. Dėl to AB SEB bankas elgiasi nesąžiningai, teikdamas atskirąjį skundą už kitą asmenį, piktnaudžiauja proceso teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Atskiruoju skundu ginčijamas teisėtumas ir pagrįstumas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti AB SEB lizingo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB „Sorelija“ finansinis reikalavimas. Šį atskirąjį skundą yra padavęs AB SEB bankas, o ne AB SEB lizingas, kurio atskirąjį skundą skundžiama teismo nutartimi atsisakyta priimti.

Kaip yra žinoma, CPK 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti AB SEB lizingo atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties dalies, tačiau šis asmuo atskirojo skundo dėl jos nepateikė. Dėl to tiek BUAB „Auto1“, tiek UAB „Sorelija“ atsiliepimuose teisingai teigia, jog teismo nutarties neapskundimas rodo, jog asmuo sutinka, kad ji yra teisėta ir pagrįsta. Tuo labiau, kad AB SEB lizingui atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam nekvestionuotinai yra žinomos procesinių veiksmų atlikimo, ar atsisakymo juos atlikti, teisinės pasekmės. Be to, kaip minėta, pagal bendrąją taisyklę įstatymas numato, kad pats asmuo turi ginti savo pažeistas subjektines teises ar pažeistus interesus, gi šiuo atveju AB SEB lizingas nepateikė jokių argumentų, kodėl jis negalėjo savo teisių apginti pats, t. y. paduoti atskirojo skundo dėl teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties.

Taigi, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią procesinę situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, jog kreditorius AB SEB bankas neturėjo teisinio pagrindo paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kito kreditoriaus (AB SEB lizingas) atskirąjį skundą. Dėl to mutantis mutandis taikant CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, šis apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 5 d., 338 str.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad minėta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta dėl AB SEB lizingo atskirojo skundo, kuriuo buvo siekta panaikinti teismo nutartis kreditoriaus UAB „Sorelija“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimu, neužkerta kelio prašyti patikslinti teismo jau patvirtintus kitų kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir UAB „Sorelija“ (ĮBĮ 15 str. 2 d., 26 str.). Beje, tai nurodoma ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2-2668/2011). Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje, kuri įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. Įstatymas Nr. XI-1867), vienareikšmiai nurodyta, jog nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis.

Pagal bylos medžiagą Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2655-232/2010, kurioje buvo nagrinėjamas AB SEB lizingo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB ,,Auto 1“ 1 227 408 Lt skolą bei delspinigius pagal jo nevykdomas lizingo sutartis, remiantis CPK 163 straipsnio 5 punktu bei 166 straipsnio 2 dalimi, buvo sustabdyta ir perduota nagrinėti UAB ,,Auto 1“ bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, o AB SEB lizingas nedelsdamas kreipėsi į teismo paskirtą bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su minimu finansiniu reikalavimu. Taigi pabrėžtina, jog AB SEB lizingas teisinį suinteresuotumą šioje bankroto byloje yra įgijęs dar iki Vilniaus apygardos teismui 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl nežiūrint to, kad šis kreditorius, kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje, yra praleidęs terminą apskųsti teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-2668/2011), vadovaujantis ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsniu, turi teisę iki civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo pabaigos prašyti patikslinti teismo jau patvirtintus kitų kreditorių finansinius reikalavimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6911-3021/2011.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėMarytė MitkuvienėRimvydas Norkus