- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 1-14-434/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui advokato padėjėjui Artūrui Andriukaičiui, nukentėjusiajam I. B. ir jo atstovui teisininkui V. I., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Jonavos m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv (duomenys neskelbtini), Biržų m., neteistas,
Kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kaltinamasis M. S. 2012-08-06 d. apie 17.30 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini). I. B. gyvenamojo namo kieme, tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu I. B. į veidą, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklelio srityje ir tarp 41-42 dantų, taip nesunkiai sutrikdė I. B. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltu kaltinamasis neprisipažino ir parodė, kad tą dieną jis savo automobiliu nuvažiavo pas I. B. į jo namus (duomenys neskelbtini), Biržų m. pasiimti savo draugės J. J.. Ten pavėsinėje, be J., buvo nukentėjęs, jo draugė bei K.. Jis J. pasakė, kad važiuojam, o tai nepatiko I. B., kuris liepė jam dingti iš kiemo, sakė, kad nušaus, bėgo atsinešti šautuvo, užtvėrė rankomis išėjimą iš pavėsinės. J. nesipriešino dėl išvažiavimo ir ėjo pasiimti rankinės. Tuomet jis pakėlė I. B. rankas, kuriomis jis buvo užtvėręs išėjimą, dėl ko šis dar labiau supyko, bandė jį stumti, tačiau nepavyko. Jis ramino I. B., o tarp jų įsikišo J., tačiau I. B. tai dar labiau nepatiko. Jis su J. ėjo link mašinos kad išvažiuoti, J. buvo visai šalia mašinos, o jis atsisukęs pamatė, kad I. B. metė link jo malką, kuri praskriejo pro šalį ir atsitrenkė į automobilį, kurį apgadino. Todėl jis atsisukęs trenkė vieną kartą kumščiu į veidą I. B. bei pataikė į kairę pusę, nuo ko jis pargriuvo ir pasiskėlė galvą. Po to jis jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusiojo neatsiprašė, tačiau gailisi, kad taip atsitiko. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo pripažįsta, dėl neturtinės žalos – ne.
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nuk. I. B. parodymais, tą dieną jis šventė savo gimtadienį kieme pavėsinėje. Tuo metu buvo J. J., jo gyvenimo draugė L. I. bei A. ir V. K.. Apie 17.30 val. atvažiavo M. S., kuris iš karto įėjęs į pavėsinę paėmė už rankos J. J. ir liepė jai važiuoti. Ši nenorėjo, buvo išsigandusi, bet nenorėdama kėlėsi, nes jis ją tempė. Todėl jis liepė M. S. dingti iš kiemo ir netampyti jo svečių, tačiau jis jo reikalavimo išeiti iš kiemo neklausė, tempė J. toliau, o jį nustūmė į šoną. Tada jis paėmė kieme buvusią malką ir metė ją į šoną, bet pataikė į M. S. automobilį, o šis atsisukę trenkė jam vieną kartą kumščiu į veido kairę pusę, po ko jis nieko nebeprisimena. Įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko jis buvo operuotas Kaune, vyko 6 kartus pas gydytojus į Kauną, nes po operacijos reikėjo pasitikrinti, kitą kartą reikėjo išimti metalus, taip pat vyko pas medicinos ekspertus į Panevėžį. Dėl sužalojimo turėjo gydyti dantis ir iš viso jam dantų gydymas, vaistai ir vykdymas pas gydytojus kainavo 1661,48 Lt, dėl ko prašo priteisti šią turtinę žalą. Kadangi dėl sužalojimo patyrė skausmą, buvo operuotas, dėl sulaužyto žandikaulio ilgai negalėjo normaliai maitintis, bendrauti, dirbti, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl prašo priteisti ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Liud. L. I. parodymais, tą dieną buvo vyro gimtadienis ir jie apie 11-12 val. buvo susirinkę kieme pavėsinėje. Tuo metu buvo ji su vyru ir K. bei M. S.. Nutarė atsivežti ir J. J., tačiau tuomet dėl to, kad atvažiuos J., M. S. išėjo į namus. Atsivežę J. visi sėdėjo pavėsinėje. Paskui apie 17.30 val. į kiemą atėjo M. S., įėjęs į pavėsinę J. liepė stotis ir eiti, ši klausė, kodėl turėtų, tuomet jos vyras I. B. stojo ginti J., atsistojo tarp jų, liepė M. S. išeiti, netampyti jo svečių, liepė prie jos nelįsti, atstoti ir netampyti, nes J. tą dieną skundėsi, jog jai kartu su M. S. gyventi sunku, nors tuo metu jie kartu ir negyveno. Ji jiems neminėjo, kad jos turi ateiti pasiimti M. S.. Nors vyras M. S. ir liepė išeiti iš kiemo, bet jis į tokius jo žodžius nereagavo. Jos vyras su M. S. pavėsinėje apsistumdė, tada J. pasakė, kad „gerai, einam“ ir jie visi trys iš pavėsinės išėjo į kiemą. Nei kaip jos vyras metė malką, nei kaip jam buvo suduotas smūgis, ji nematė, tik labai greitai A. K. sušuko, kad I. guli nugriuvęs prie laiptų, todėl ji nubėgo prie jo ir pamatė, kad jis guli be sąmonės. Liepė kviesti greitąją, tačiau vyrą į ligoninę išvežė savo automobiliu pats kaltinamasis. Kadangi vyrui buvo sulaužytas žandikaulis, jis mėnesį laiko po operacijos galėjo valgyti tik per šiaudelį, po to – tik skystą ir pertrintą maistą. M. S. įvykio metu buvo blaivus.
Liud. A. K. parodymais, rugpjūčio mėnesį iš vakaro jie su vyru buvo I. B. gimtadienyje. Sekančią dieną apie 11-12 val. I. B. su M. S. atvažiavo ir juos su vyru nusivežė pas I. B. į svečius. Jie visi buvo pavėsinėje, tačiau vienu metu I. B. pasiūlė atsivežti ir J. J., ką ir padarė. Tuomet M. S., pasakęs, kad jei atvažiuos J., išėjo į namus. Bebūnant pavėsinėje, pavakary atėjo M. S.. Tuo metu J. sėdėjo už stalo, šalia jos sėdėjo jos vyras, o gale stalo sėdėjo I. B.. Ji pati pavėsinėje sėdėjo prie įėjimo. M. S. per stalą pačiupo J. už rankos ir jai pasakė, kad greitai eitų iš čia. Ji jam pasakė, kad nenori eiti su juo, prieš tai ji jiems skundėsi dėl M. elgesio. Tačiau tuo metu ji atsistojo, tačiau iš už stalo neišėjo. Tuomet I. B. užpykęs liepė M. S. eiti iš pavėsinės ir kiemo, sakė, kad jis netampytų jo svečių ir jie abu besistumdydami iš pavėsinės išėjo. Po kelių sekundžių ji pamatė, kad I. B. guli prie laiptų, todėl jie visi nuėjo prie jo. Jis buvo be sąmonės, todėl jį automobiliu M. S. išvežė į ligoninę.
Liud. V. K. parodymais, tą dieną apie 11-12 val. pas juos į namus atvažiavo M. su I. ir juos su žmona atsivežė į svečius pas I. B.. Kieme pavėsinėje visi sėdėjo, kai I. sugalvojo, kad reikia atsivežti ir J., ką ir padarė. Tačiau tuomet į namus išėjo M. pasakęs, kad jei atvažiuos J., tai jis eina į namus. Pavėsinėje tą dieną jie visi išgėrinėjo, tik negėrė jo žmona. Po kurio laiko atėjęs M. J. pasakė, „staigiai važiuoji į namus“, paėmė ją už rankos ir išsitempė iš už stalo. Tuomet I. B. ėmė jam sakyti, „ką tu čia darai“, liepė jam dingti iš kiemo. Tačiau M. neklausė, liepė I. nesikišti į jo ir J. reikalus. Tą dieną J. jiems skundėsi M., kad negali nuo jo atsiginti. Kai J., M. ir I. iš pavėsinės išėjo, iš pradžių pasigirdo bumbtelėjimas į metalą, o vėliau – į veidą. Kai žmona pasakė, kad I. nugriuvo, jie visi išėjo iš pavėsinės ir pamatė gulintį be sąmonės I., jam iš burnos bėgo kraujas, o šalia stovėjo M. su J.. M. savo automobiliu išvežė I. į ligoninę. Bevežant I. pradėjo atsigauti ir klausė M., kodėl jis taip su juo pasielgė, M. jam kažką atsakė, kad kam jis jo automobilį apgadino.
Liud. J. J. parodymais, tą dieną šventė I. B. gimtadienį jo kieme pavėsinėje. Buvo I., jo draugė L., ji ir sutuoktinių pora. Atvažiavo M. jos pasiimti ir pasakė kad viskas, užteks, važiuojam namo, buvo suėmęs ir už rankos, iš pradžių ji kaip ir nenorėjo dar važiuoti, o I. B. nenorėjo, kad M. S. vadovautų atvažiavęs jo kieme ir ją išsivežtų. Ji pasakė, kad važiuoja, važiuoja ir norėjo kartu su M. išvažiuoti, tačiau iš pradžių I. B. bandė ją sustabdyti žodžiais sakydamas, kad ją paliktų ramybėje, kad ji niekur nevažiuos, bet M. jam liepė į jų reikalus nesikišti, sakė, kad ji važiuose į namus, o jiems su M. einant link mašinos, I. B. metė į M. su malka, tačiau jis išsisuko ir malka pataikė į automobilį. Ji tuo metu jau ruošėsi sėstis į automobilį, kai atsisukusi pamatė, kaip M. S. trenkė vieną kartą ranka į veidą I. ir šis parkrito. Pats M. I. savo automobiliu ir nuvežė į ligoninę.
Kaltinamojo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys: tarnybinis pranešimas (b.l.7), iš kurio matyti, kad policijos pareigūnui nuvykus 2012-08-06 d. apie 18.18 val. į Biržų ligoninės priimamąjį ten rastas pristatytas I. B. sumuštu veidu, kuriam buvo nustatytas 2,53 prom. girtumas ir kuris paaiškino, jog šventė gimtadienį ir kilus konfliktui tarp jų su kaimynu M. S., šis jam trenkė į veidą; įvykio vietos apžiūros ir papildomos apžiūros protokolai (b.l.8-11,110-114), iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Biržų k., Biržų r., kiemas; specialisto išvada (b.l.18), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas apatinio žandikaulio lūžis kairio kaklelio srityje ir tarp 41-42 dantų, padarytas vieno smūgio kietu buku daiktu poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-08-06 d., dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai; alkotesterio parodymai (b.l.27), iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas. Savo parodymus nukentėjęs, liudytojai ir kaltinamasis patvirtino vietoje (b.l.115-137,139-146).
Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, tyčia kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam į veido kairę pusę, taip jį nesunkiai sužalojo.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia teigdamas tik ginęsis nuo nukentėjusiojo, kuris metė į jį malka, o po to ėjo artyn, dėl ko jis vieną kartą jam ir trenkė kumščiu į veido kairę pusę, nuo ko šis nugriuvo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo tokius kaltinamojo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tą dieną nukentėjęs kartu su drauge L. ir savo svečiais J. J. bei A. ir V. K. šventė gimtadienį savo namų kieme, pavėsinėje. Atvykus kaltinamajam ir jam bandant išsivežti J. J., tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų L. I., A. ir V. K., J. J. parodymais nustatyta, jog nukentėjęs iš pat pradžių liepė kaltinamajam išeiti iš kiemo, netampyti jo svečių, t.y. J. J., tačiau kaltinamasis tokiam nukentėjusiojo reikalavimui nepakluso. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis. Visi liudytojai patvirtino, kad pavėsinėje kaltinamasis su nukentėjusiuoju susistumdė, ko neneigia nei kaltinamasis, nei nukentėjęs ir jie abu iš pavėsinės išėjo bei išėjo ir J. J.. Kas įvyko kieme tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tiesiogiai liudytojai L. I. bei A. ir V. K. nematė, kurie tik pamatė nukritusį prie laiptų sužalotą nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.22) nukentėjęs parodė, kad „matydamas, kaip M. elgiasi su J., stumdo ją, liepiau eiti lauk iš kiemo, J. yra mano namuose, ji pas mane svečiuose. Tačiau įniršęs M. nesiklausė, griebė J. už rankos ir tempėsi į mašiną, norėjau jam sutrukdyti, tačiau matydamas, kad negaliu nieko padaryti, paėmiau malką, beržinę pliauską ir mečiau į M. automobilį. Va tada jis atsisuko į mane ir trenkė vieną smūgį ranka man į veidą“. Akistatos metu (b.l.44) dėl malkos metimo iš pradžių jis parodė tas pačias aplinkybes, tačiau į atstovo klausimą parodė, kad „mečiau pliauską gindamasis, pagąsdinti, kad daugiau nepultų, taikiau į M., bet pataikiau į automobilį“. Teismo posėdyje nukentėjęs parodė, kad pliauską paėmęs metė į šoną, bet pataikė į kaltinamojo automobilį. Kodėl jis dėl malkos metimo aplinkybių savo parodymuose buvo nenuoseklus, nukentėjęs teismo posėdyje paaiškinti negalėjo. Kad nukentėjusiojo mesta pliauska pataikė ir apgadino kaltinamojo automobilį, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys (b.l.85-108). Tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.37-39), tiek teisme kaltinamasis parodė, kad jiems su J. einant prie mašinos, nukentėjęs į jį metė malką, nuo kurios jis išsisuko ir malka pataikė į jo automobilį, taip jį apgadindama. Tuomet jis atsisukęs trenkė I. B. kumščiu į veidą, nuo ko šis nugriuvo. Apklausta liudytoja J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.31-32), tiek teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad I. B., paėmęs malką, su ja metė į M., nuo kurios šis išsisuko ir malka pataikė į M. automobilį, o jai ruošiantis sėstis į automobilį atsisukusi pamatė, kaip M. trenkė vieną kartą I. B. į veidą ir šis parkrito. Kad nuo smūgio kumščiu į kairę veido pusę nukentėjusysis buvo sužalotas nesunkiai, patvirtina ir specialisto išvada (b.l.18). Virš aptartais duomenimis byloje nustatyta, kad nukentėjusysis, kaltinamajam ir liudytojai J. J. einant link automobilio, metė malką, su kuria pataikė į kaltinamojo automobilį. Tuomet atsisukęs kaltinamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam vieną kartą į veidą, dėl ko jam buvo sulaužytas žandikaulis ir taip nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Pagal baudžiamojoje teisėje susistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes ir siejama su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Tuo tarpu virš aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, atvykęs į svetimą kiemą, kur savo pavėsinėje savo gimtadienį su svečiais šventė nukentėjusysis, bandydamas išsivesti savo draugę J., sukėlė konfliktą. Pats kaltinamasis pripažino, kad jis nepakluso teisėtam nukentėjusiojo nurodymui išeiti iš jo kiemo, o šiam nepraleidžiant iš pavėsinės išeiti J., jis jį nustūmė į šoną. Nors byloje nustatyta, kad nukentėjęs kieme metė su malka, su kuria pataikė į kaltinamojo automobilį, tačiau tuo metu pačiame kieme jis buvo vienas, jis buvo neblaivus (po įvykio jam nustatytas 2,53 prom. girtumas), jokių kitokių daiktų, kurie tuo metu būtų galėję kelti kokią nors grėsmę kaltinamajam, neturėjo, jokių grasinimų kaltinamojo atžvilgiu tuo metu jis neišsakė, todėl šioje konkrečioje situacijoje negalima laikyti, kad egzistavo būtinosios ginties situacija, kadangi joks realus ir akivaizdus pavojus M. S. negrėsė. Tuo labiau, kad nukentėjęs, lyginant su kaltinamuoju, ir išoriškai pagal savo sudėjimą yra akivaizdžiai žemesnis ir smulkesnis. Tačiau kaltinamasis, atsisukęs ir tyčia kumščiu vieną kartą trenkdamas nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu jį nesunkiai sužalojo.
Tuo būdu, visais šiais virš aptartais duomenimis byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis, tyčia suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą.
M. S. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys.
Praeityje jis neteistas, šiuo metu turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, nedirba.
Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – nedirba. Taip pat atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo elgesį, t.y. kad būdamas neblaivus metė malką į kaltinamojo automobilį, kurį apgadino.
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, M. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusysis I. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1661,48 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos priteisimo. I. B. nurodo, kad dėl sužalojimo gydėsi ir dėl to turėjo tvarkyti dantis, kurių taisymas kainavo 590 Lt, teko pirkti vaistus, kurie kainavo 261,04 Lt, teko vykti pas gydytojus į Kauną, kur buvo operuotas, taip pat pas med. ekspertus į Panevėžį, dėl ko patyrė išlaidas kurui 810,44 Lt, dėl ko prašo priteisti iš viso 1661,48 Lt turtinei žalai atlyginti. Šiuos nukentėjusiojo argumentus patvirtina bylos duomenys ir pateikti kasos čekiai, todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai, kadangi jį teismo posėdyje pripažino ir kaltinamasis (LR CK 6.263 str.).
Nukentėjusysis prašo priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiojo paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų I. B. buvo nesunkiai sužalotas, t.y. jam buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko patyrė fizinius skausmus, buvo operuotas, po ko ilgai negalėjo normaliai valgyti, veide liko randas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nes nusikalstami veiksmai prieš jį buvo atlikti jo paties namų kieme, taip pat nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų gydėsi.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad I. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, padarytos turtinės žalos dydį, į paties nukentėjusiojo provokuojamą elgesį, į tai, kad kaltinamasis nevedęs, nedirba, yra jaunas ir darbingas, turi 2005 metų laidos automobilį Mercedes Benz V. 111.
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 8000 Lt (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 103, 105 str.).
Nors nukentėjęs teismui pateikė dokumentus, kad jis atstovui sumokėjo 1500 Lt už atstovavimą, tačiau nei pats nukentėjęs, nei jo atstovas teismo posėdyje šių išlaidų neprašė pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš kaltinamojo. Tuo tarpu LR BPK 104 str. 2 d. nustato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Kadangi teismo posėdyje nei nukentėjęs, nei jo atstovas tokio prašymo neišreiškė, nėra teisinio pagrindo šias lėšas išieškoti iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su I. B. bei įpareigojant iki 2013-07-01 d. atlyginti padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš M. S. I. B. 1661,48 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš M. S. 12 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.