Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios D. Skiočio individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1209-730/2017 iškėlė bankroto bylą D. Skiočio individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskirta mažoji bendrija „Penktas šansas“.

Ieškovė, vykdydama bankroto procedūrą ir gindama kreditorių teises, pateikė šį ieškinį dėl 8 660,86 eurų žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, dėl kurio kaltės ieškovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

Šiuo ieškiniu ieškovė žalos atlyginimą prašo priteisti tuo pagrindu, kad: 1) atsakovas būdamas įmonės vadovu, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą; 2) atsakovas pažeidė savo pareigas veikti tinkamai ieškovės atžvilgiu, piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, neišsaugojo bendrovės turto, dokumentų ir dėl to padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovas D. S. yra įmonės direktorius nuo 1999 m. rugsėjo 22 d.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia įmonės nemokumo būseną - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

D. Skiočio individuali įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, todėl nėra galimybės nustatyti, kada pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Vadovaujantis kreditorių pateiktais kreditoriniais reikalavimais, D. Skiočio individuali įmonė su kreditoriams nebemoka nuo 1999 metų. D. Skiočio individualios įmonės vengimas atsiskaitinėti su savo kreditoriais įrodo, kad įmonė nebuvo pajėgi apmokėti skolų, todėl darytina išvada, kad įmonė nemoki buvojau 1999 metais, kai pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui. Taip pat D. Skiočio individualios įmonės nemokumą pagrindžia tai, jog priverstinis išieškojimas įmonės atžvilgiu jokios naudos nedavė.

Taigi, atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti nuo 1999 metų, atsakovas nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas, per visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo neveikimu buvo padaryta žala kreditoriams, kuri yra lygi nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumai, nes bendrovės administracijos vadovui iš viso joks bendrovės turtas nebuvo perduotas. Jeigu atsakovas būtų laiku pateikę prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima atsiskaityti su kreditoriais.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas, paaiškėjus įmonės nemokumui, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įstatymas reglamentuoja įmonės vadovo pareigą, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įmonės vadovas, laiku nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei tinkamai nevykdantis savo pareigų pažeidė bendrą pobūdžio pareigą elgtis teisingai, protingai ir rūpestingai įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi atlyginti padarytą žalą kreditoriams.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, atsakovui nevykdžius savo pareigos, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 8 660,86 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 7 punktas, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, paduodama ieškinį į teismą, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 260 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4345-642/2018 atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnis, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai D. Skiočio individualiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ iš atsakovo D. S. 8 660,86 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų aštuoniasdešimt šešis centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 660,86 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt eurų aštuoniasdešimt šešių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. S. 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4345-642/2018 atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.