Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1812-993/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
1-1812-993/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
M. H.
Kaltinamasis
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1812-993/2020Proceso Nr. 1-01-1-14366-20-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant L. R.,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,nukentėjusiajam M. H.,kaltinamajai L. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti kavinė (duomenys neskelbtini), barmenė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista – Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį – galutine 8 MGL dydžio bauda (1040 Lt), bauda sumokėta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. R. 2020 m. balandžio 12 d. apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdama neblaivi (nustatytas 2,63 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia peiliu dūrė M. H. į kairės kojos šlaunį, padarydama žaizdą kairėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė M. H. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji L. R. teisiamojo posėdžio metu kalta pripažino iš dalies. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog paties sužalojimo aplinkybių neatsimena, nes buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio, gėrė ir alaus, ir degtinės, pamena, tik tiek, kad pasikvietė savo gerus draugus S. pas save į namus švęsti Šv. Velykas. Tie draugai atvyko, jie pasikvietė dar savo draugus. Kurį laiką šventė, o paskui nieko neprisimena. Kaip nukentėjusysis buvo sužalotas neatsimena, galėjo su tuo peiliu kažką pjaustyti ir netyčia sužaloti. Galėjo būti ir taip, kad ji buvo stumdoma, nes vėliau atsirado mėlynės. Jos nuomone, be priežasties ji negalėjo griebtis peilio ir tyčia sužaloti kitą žmogų.

Nukentėjusysis M. H. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. jam paskambino L. S. ir pasiūlė prisijungti švęsti Šv. Velykas. Jis su žmona sutiko. Tada atvažiavo pas juos L. S. ir juos pasiėmė. Visi nuvažiavo pas L. R., ten sutiko M. B., kurį pažinojo nuo seniau, o L. R. matė pirmą kartą. Jiems jau atvykus L. R. buvo labai apsvaigusi, „kominė“, elgėsi neadekvačiai. Kurį laiką visi sėdėjo kambaryje ir šventė. Kažkurio tai momentu L. R. pradėjo žodžiais užgaulioti jo žmoną, vadino ją „vištgaidžiu“, ir kuo toliau, tuo labiau darėsi agresyvi, išėjo iš tualeto be kelnių, griuvo. Tada žmona pasiūlė kartu su S. išvažiuoti. Mantas nuėjo miegoti, o jie pradėjo rengtis ir taip pat ruošėsi išeiti. Jiems einant pro duris, jis ėjo paskutinis. L. pradėjo visokiais žodžiais koliotis, vyti iš namų. Jiems einant pro lauko duris L. bandė jam įspirti, tačiau nepataikė, tuomet jis ją sugriebė rankomis ir įstūmė į namo vidų ir uždarė duris. Belipant laiptukais į lauką L. S. paprašė jo iš kambario paimti P. paliktą telefoną. Jam grįžtant atgal į namus L. atidarė duris ir tuo metu žmona pradėjo rėkti, kad L. rankose turi peilį. Kieme tuo metu pastebėjo atvykusi kitą jų pažįstamą (duomenys neskelbtini), kuris užlipo ant laiptų ir bandė kartu su juo iš L. tą peilį atimti. Jie kartu su (duomenys neskelbtini) griebė L. už rankos, tarpduryje ją pargriovė. Jiems grumiantis jis L. laikė atsiklaupęs ant žemės ir pajuto, kad jos ranka atsilaisvino ir tuo metu ji jam įdūrė, pasidarė šilta, pradėjo labai bėgti kraujas, netrukus pasidarė silpna, pradėjo alpti ir toliau nieko neatsimena. Atgavo sąmonę greitosios automobilyje. Klinikose buvo apžiūrėtas medikų, kur jam susiuvo žaizdą ir paliko stebėjimui, iš ligoninės buvo paleistas tik kitos dienos rytą. Žaizda buvo ne tik kojoje, bet ir sėdmenyse, tačiau medikai jos nepastebėjo, o jis tik grįžęs namo ją pastebėjo. Jo nuomone, L. R. turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes buvo iškilusi reali grėsmė gyvybei, jis neteko daug kraujo, patyrė skausmą, kurį laiką buvo nedarbingas, iki šiol jam maudžia koją, tris savaites net pritūpti negalėjo, jautė stresą, gėrė vaistus, kad užmigtų, ant kojos liko randas.

Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jį jo draugai pasikvietė kartu švęsti Šv. Velykas. Jis atvyko prie to namo, bet į vidų net nebuvo užėjęs, nukentėjusįjį sutiko lauke, kartu parūkė, galvojo, kad eis jau į vidų, bet tuo metu iš namo išėjo merginos ir nusprendė važiuoti namo. Merginos pasakojo, kad L. R. neadekvati ir jos nebenori katu švęsti. Jau ruošėsi važiuoti, bet kažkas paliko telefoną, o M. viduje, kiek pamena, buvo palikęs savo striukę. Jis nuėjo į vidų, pasiėmė striukę ir išėjo, o jam iš paskos išėjo L. R. su peiliu rankose. Tada K. su M. bandė atimti iš jos peilį. L. R. parkrito ir bandė durti kelis kartus, jis taip pat bandė sulaikyti jos rankas, bet išslydo, todėl pataikė M. į koją. Iš karto pradėjo labai smarkiai bėgti kraujas, nedelsiant jam užrišo diržą virš žaizdos ir iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 12 d. apie 19.20 val. atvažiavo pas draugus, adresu (duomenys neskelbtini). Jam atvykus kieme susitiko P. S., L. S., K. H., M. H., jie visi stovėjo kieme ir rūkė. Jie jam pradėjo pasakoti, kad M. sugyventinė L. R. yra labai stipriai išgėrusi ir elgiasi agresyviai, prie visų kabinėjasi. Kalbantis iš namų išėjo L., kuri rankoje laikė peilį. L. rankose pamatę peilį M. ir K. jį bandė iš jos atimti. Bandant atimti peilį L. suklupo ir nusisukusiam M. dūrė į kairės kojos šlaunį. Jiems M. atitraukus nuo jos, L. pasišalino į namus. Iškart po konflikto K. paskambino pagalbos numeriu „112“. K. kalbėdama su medikais iš kelnių išsivėrė diržą, jis naudodamas jos diržą užveržė jį M. aplink koją, virš durtinės žaizdos, kad mažiau kraujuotų. Suteikę M. pirmąją pagalbą išvedė jį iš kiemo ir laukė kol atvažiuos medikai ir policija. Jiems jų laukiant atėjo L., pradėjo juoktis, per tvorą permetė merginų kieme paliktus daiktus, užrakino kiemo vartelius ir vėl nuėjo į namus. Atvykus medikams M. buvo sąmoningas, tačiau buvo labai silpnas ( 1 t., b. l. 65-67).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo parodymus, jis papildė, jog po dūrių L. R. pasijuokė, pasišaipė, permetė merginų kuprines per tvorą, buvo visiškai neadekvati.

Liudytoja L. Š.-S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos sutuoktinis su M. B. buvo vaikystės draugai, jie susitarė, kad susitiks per Šv. Velykas. Jis su vyru ir sūnumi atvažiavo pas juos į svečius. Atsisėdo prie stalo, šiek tiek pabuvo, besėdint pagalvojo pasikviesti draugus M. ir K.. Jiems parašė žinutę ir jie atvažiavo. Bešvenčiant pastebėjo, kad kaltinamojo alkoholį vartoja nebesaikingai. Vėliau ji nusprendė parvežti savo vaiką namo, kad jį močiutė pasaugotų. Palikusi vaiką namie, ji grįžo į namą, kaltinamoji jau elgėsi neadekvačiai, liejo pyktį ant K., vadino ją „vištgaidžiu“, kitokiais necenzūriniais žodžiais, iš tualeto grįžo be kelnių. Tada jie nusprendė išvažiuoti. Visi apsirengė ir išėjo į kiemą. Jos vyras buvo neblaivus, todėl ji nuvedė į mašiną ir ten jis užmigo. Besiruošiant išvažiuoti suprato, kad viduje liko jos vyro telefonas, todėl ji parašė M. nueiti į vidų ir paimti telefoną. M. jau ėjo paimti telefoną, kai išėjo L. R.. Ji pradėjo rėkti, užgaulioti. Kažkas pasakė, kad ji turi peilį, ji stovėjo toliau, todėl nematė, tik atsisukusi jau išvykdo, kaip M. guli kraujo klane. Netrukus iškvietė greitąją pagalbą. Jiems nuėjo už tvoros dar L. R. atėjo, permetė jų kuprines, vaipėsi. Kaip galėjo susižaloti pati L. R., nežino, jos niekas negalėjo sužaloti, nematė, kad kažkas ją stumtų ir panašiai, ji pati buvo agresyvi ir girta, matė, kad savo nagus yra nusilaužusi.

Liudytoja L. Š.-S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 16.00 val. atvežė savo sutuoktinį P. S. pas jų vaikystės draugą M. B. adresu (duomenys neskelbtini), atšvęsti Velykų, ir palikusi jį grįžo namo. Apie 17.00 val. atvažiavo pasiimti savo vyro. Jai grįžus atgal, svečiuose jau buvo jų draugai K. H. ir M. H.. Jai atvykus, kartu su K. išėjo parūkyti ir ji pasakė, kad M. sugyventinė L. R. elgiasi agresyviai, prie jos kabinėja. Kad ji yra labai stipriai išgėrusi, jau sunkiai orientuojasi aplinkoje, todėl jos rūkydamos nusprendė, kad jau laikas būtų važiuoti namo, nes L. darėsi vis agresyvesnė. Joms pasakius, kad važiuos jau namo, L. pradėjo šaukti ir važiuokit iš čia, niekas čia jūsų nelaiko. Joms išėjus iš namų, ir lipant laiptas, L. jas pasivijo ir pradėjo vėl įžeidinėti K., sakė jai „vištgaidi tu“ ir vis kartojo tuos pačius žodžius. Neapsikentęs K. sutuoktinės M., pasakė L. ar tu patylėsi. Po jo šių žodžių L. nubėgo į namą, pasiėmė peilį ir grįžusi į kiemą, ant laiptų stovėjusiam M. dūrė į koją. K. su M. pradėjo šaukti „pataikė“. Suprato, kad ji M. įdūrė iš nugaros į kairės kojos šlaunį. Ji po dūrio pradėjo juoktis, nubėgo į namus ir juose užsirakino. Joms paskambinus pagalbos telefonu, kalbėjusi moteris pasakė, kaip suteikti M. pirmąją pagalbą. Vėliau atvažiavę medikai M. išvežę į klinikas. Atvažiavus medikams M. dar buvo sąmoningas, kalbėjo, tačiau vis kartojo, kad jam labai silpna. Šį įvykį matė ji, K., M., P., M. J.. Įvykis įvyko namo kieme. Vėliau jos vyrą namo išvežė draugė, kadangi jis buvo laibai stipriai išgėręs, todėl paprašė jos, kad atvažiuotų jo paimti ir parvežtų namo. Ji L. matė pirmą kartą, anksčiau nėra su ja bendravusi. Įvykio metu M. B. miegojo namuose, kadangi buvo stipriai išgėręs (1 t., b. l. 70-73).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos parodymus, ji nurodė, kad jie iš esmės teisingi, tik apie telefoną ji nieko nepasakojo, pačią L. R. ji matė su peiliu, bet paties dūrio momento nematė. Pamena, kad kambaryje L. R. iš tualeto išėjo be kelnių, matėsi lytinis organas.

Liudytoja K. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Velykų dieną jai prašė draugė L. S., paklausė, ką veikia, pasiūlė atvažiuoti pas pažįstamą M. B.. Jie sutiko. Atvažiavo pas M. B. į svečius, jis gyveno kartu su L. R.. Visi prisėdo prie stalo. Bešvenčiant kaltinamoji ją pradėjo įžeidinėti, vadinti „vištgaidžiu“, buvo girta, nuėjusi į tualetą, grįžo be kelnių, griuvo, todėl jie nusprendė išvažiuoti. Jiems išeinant L. plūdosi necenzūriniais žodžiais, o jos vyras ją užstojo, prašė jos neįžeidinėti. Tuo metu L. R. jos vyrui spyrė, o jis išeidamas įstūmė ją į kambarį ir uždarė lauko duris. Jie jau išeidinėjo link mašinos, kai suprato, kad P. S. paliko viduje savo telefoną. Paprašė vyro tą telefoną paimti. Jis jau ėjo link durų, kai išlindo L. R. su peiliu rankose. Apie tai ji pasakė vyrui. Netoliese stovėjo M. J., ji pribėgo ir visi bandė atimti tą peilį, paguldė ją ant žemės, bet peilio atimti nesugebėjo, tada ji atsitraukė ir netrukus išgirdo vyrą sakant, kad jį padūrė. Smūgiavo su peiliu apie keturis kartus, ji bandė atitraukti vyrą, kad daugiau nepataikytų. Vyras labai kraujavo, ji paskambino greitajai pagalbai, jie aiškino, ką reikia daryti, užrišo diržą ir nuėjo už vartų, laukti pagalbos. Jos buvo palikusios kuprines, todėl L. R. permetė jas per vartus, užsirakino vartelius, pasišaipė ir nuėjo. Kaip pati L. R. susižalojo, ji nežino, jos niekas nesužalojo, dar bešvenčiant ji matė ant jos rankų mėlynes, be to buvo girta, vinguriavo, nukrito ant žemės, gal pati ir susižalojo.

Liudytoja K. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. ji su vyru M. H. buvo namuose. Apie 16.00 val., jai į „facebook mesenger“ parašė draugė L. S., kuri pakvietė kartu švęsti Šv. Velykas pas pažįstamą M. B.. Jiems sutikus L. su automobiliu atvažiavo iki jų namų, kur kartu atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Šiame adrese ji buvo pirmą kartą, ten sutiko M. B., jo draugę L., kurią matė pirmą kartą, jos daugiau anketinių duomenų nežino, P. S.. Viso buvo šešiese. Visi sėdėjo kambaryje ir šventė, vyrai ir L. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji gėrė alų, o L. S. lygtai nieko nevartojo, nes ji vairavo automobilį. Kažkurio tai momentu L. jau būdama apsvaigusi nuo alkoholio pradėjo žodžiais užgaulioti ją ir vyrus, sakydama jai „vištgaidi tu, pas tave akių nėra“, o ir toliau darėsi agresyvi. Galėjo būti apie 19.20 val., matydama, kad su L. ji daugiau nebenori būti pasiūlė vyrui ir S. važiuoti iš čia, o be to M. jau buvo nuėjęs miegoti. Pradėjo rengtis ir taip pat ruošėsi išeiti. Joms einant L. stovėdama tarpduryje jas plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jos vyras M. pradėjo drausminti L., sakydamas, kad tu jos žmonos neįžeidinėsi ir įstūmė L. į kambario vidų ir uždarė lauko duris. Ji jau buvo nulipusi laiptais į namo kiemą, kai išgirdo L. S. prašymą, kad M. nueitu į kambarį ir paimtu telefoną. M. ėjo atgal į namą. Tuo metu išėjo L. ir ji pastebėjo jos kairėje rankose peilį. Ji tą peilį laikė ties klubų aukštyje. L. laikydama peilį nieko nesakė, tik šypsojosi. Ji sušuko M., kad jis būtų atsargus, nes L. turi peilį. M. kartu su pažįstamu M. J., kuris ką tik buvo atvažiavęs L. paguldė ant žemės. Ji tada pribėgo arti L. norėdama atimti peilį, tačiau L. peilį laikė tvirtai, matydama, kad jo neatims ji atsitraukė. Tuo metu L. gulėdama spyrė M. ir pamatė, kaip L. iš apačios smūgiuoja peiliu vyrui M. H.. Smūgiai buvo kokie šeši. Tuo metu nematė ar tie smūgiai pataikė vyrui ar ne, ji bandė jį nutempti. Jai betempiant vyras sušuko, kad viskas jam pataikė į koją. Pamatė kraują ir iš kart skambino „112“. Iš kart padavė iš savo striukės diržą, kad draugai jam suveržtu koją, o pati bendravo su operatore. Išvedė M. į gatvę, M. pradėjo silpti. Joms paguldžius M. ant žolės pamatė ateinančią L. su jos ir draugės kuprinėmis, ji dar L. pasakė „žiūrėk ką tu padarei“. Tačiau ji nuo girtumo nelabai ką suvokė, išmetė jų kuprines į gatvę, užsirakino vartelius, pasišaipė ir nuėjo. Netrukus atvyko policija ir greitoji pagalba. Vyrą išvežė į Kauno klinikas, policija jas apklausė, po ko L. ją parvežė namo (1 t., b. l. 76-79).

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius parodymus, liudytoja nurodė, kad jie teisingai užfiksuoti.

Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis įvykio nematė, nes miegojo, kitą dieną atsikėlęs pamatė, kad gėlė nuversta, spinta nustumta, o L. R. nagai nulaužti, suprato, kad buvo grumtynės. Kol nemiegojo, L. R. elgėsi normaliai, buvo išgėrusi, nedaug apsvaigusi. Kai atsikėlė L. R. nebuvo, o kai susitiko, matė ant L. R. mėlynes, ant rankų, kojų, ant sėdmens buvo žaizda. Ji sakė, kad ją M. stūmė. Nematė, kad ji pati prie stalo būtu nugriuvusi.

Iš BIRT atsakaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. buvo kviečiama pagalba, nes moteris padūrė vyrą, jis stipriai kraujuoja iš kojos (1 t., b. l. 6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, paimta du vatos tamponai su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis, vatos tamponas su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo peilio rankenos, vatos tamponas su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis nuo peilio geležtės, peilis su raudonos spalvos dėmėmis. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 11-20).

2020 m. balandžio 24 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas daiktinis įrodymas – peilis, kurio ilgis 24 cm, geležtės ilgis 13 cm, rankenos ilgis – 11 cm. Peilio smaigalyje matosi raudonos spalvos dėmė (1 t., b. l. 21-25);

2020 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1056/2020(02) konstatuota, kad M. H. padaryta žaizda kairėje šlaunyje, kuris remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos N. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, L. R., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 2,63 prom. girtumas, peiliu dūrė M. H. į kairės kojos šlaunį, taip jį sužalodama ir pradurdama arteriją. Įvykį matė L. Š.-S., M. J., K. H.. L. R. buvo sulaikyta ir uždarytą į Kauno apskr. VPK areštinę iki 48 val. M. H. buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas, jam buvo atlikta operacija, susiūta durtinė žaizda. Paguldytas stebėjimui, pavojaus gyvybei nėra (1 t., b. l. 9).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 12 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu A. K. (r.š.K1717). Apie 19.28 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik moteris padūrė pranešėjos vyrą, 40 m. amžiaus kraujuoja iš kojos. Užpuolikė namuose, vyras prie namo. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko K. H., šalia taip pat buvo L. Š.-S. ir M. J., kuris laikė M. H., nes jis kraujavo. Vyrui suteikė pirmą pagalbą. Atvykę GMP darbuotojai nukentėjusį vyrą išsivežė į LSMU Kauno klinikas. Sulaikytai L. R. nustatytas 2,63 promilių girtumas, kuri pristatyta į policijos įstaigą (1 t., b. l. 81).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies, teisme ji nurodė, kad dėl girtumo nieko neatsimena, galėjo nukentėjusįjį sužaloti netyčia, o gal ją puolė ir mušė, todėl ji panaudojo peilį, tačiau jos kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, rašytine bylos medžiaga, o būtent įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, peilio apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad jis su geležine, smailia geležte ir ant geležtės yra raudonos spalvos dėmės. Nukentėjusiojo M. H. parodymais nustatyta, kad kaltinamoji, būdama apsvaigusi, dūrė jam kelis kartus, pataikė į koją, dėl ko jis pradėjo kraujuoti, buvo išvežtas į ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą. Šiuos parodymus patvirtina teisme apklausti liudytojai K. H., M. J., L. Š.-S.. Liudytojai analogiškai nurodė, kad L. R. išėjo pro duris su rankose laikomu peiliu, kurį nukentėjusysis bandė atimti, tačiau to nepavykus padaryti, L. R. kelis kartus dūrė peiliu ir pataikė nukentėjusiajam į koją. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji buvo tyčia sužalota įvykio metu, priešingai tiek nukentėjusysis, tiek nurodyti liudytojai nurodė, kad pati kaltinamoji elgėsi agresyviai, dėl girtumo griuvinėjo, todėl neatmetama galimybė, jog ji galėjo susižaloti pati. Jos pateiktos nuotraukos nepatvirtina fakto, kad įvykio metu ji buvo sužalota ir kad ją sužalojo kiti asmenys. Todėl teigti, kad nukentėjusysis M. H. buvo sužalotas netyčia ar esant būtinybei gintis nuo jo, nėra pagrindo. Teisme apklausto liudytojo M. B. parodymai L. R. kaltės nei patvirtina, nei paneigia, nes jis įvykio nematė, nes miegojo.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. R. tyčia sužalojo nukentėjusįjį M. H. ir nežymiai jį sužalojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad L. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. R. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus kito asmens sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).

L. R. ankščiau teista, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 150-151, 155-157, 161), yra dirbanti (1 t., b. l. 137), Priklausomybės ligų centre nesigydė (1 t., b. l. 143).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą bausmės vidurkiui terminą.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis M. H. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 2000 Eur turtinę žalą ir 4000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 190-191, 2 t., b. l. 5-7). Kaltinamoji su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko atlyginti tik 1000 Eur neturtinę žalą.

Neabejotina, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kojos sužalojimai, kurie sukėlė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Skausmą jautė kelias savaites, jam buvo apsunkinta galimybė judėti, jis neteko daug kraujo, dėl dūrio jam buvo iškilusi grėsmė gyvybei. Tačiau prašoma suma yra akivaizdžiai per didelė. Nenustatyta, jog sužalojimai, kurie beje įvertinti nežymiu sužalojimu, sukėlė ilgalaikes pasekmes, todėl iš kaltinamosios priteistina 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltinamosios interesų pusiausvyros.

Pagal pateiktus duomenis, nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. ir neteko darbinių pajamų. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus darbo užmokesčio duomenis (banko duomenis, esančius telefone), nustatyta, kad nukentėjusysis per mėnesį vidutiniškai uždirba 1013,65 Eur (1132,33+1108,63+800/3) (2 t., b. l. 16). Už nedarbingumo laikotarpį jam buvo išmokėta 396,33 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir 57,14 Eur iš darbdavio, iš viso 453,47 Eur (1 t., b. l. 91, 2 t., b. l. 5). Todėl iš vidutiniškai per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio minusavus ligos pašalpą, laikytina, kad nukentėjusysis negavo 560,18 Eur pajamų. Taip pat pateikti kvitai patvirtina, kad jis 2020 m. vasario 18 d. pirko vyrišką striukę, už kurią sumokėjo 59,99 Eur, ir kuri buvo sugadinta įvykio metu (suplėšyta peiliu), ir 2019 m. gruodžio 16 d. pirko kelnes, už 29,95 Eur, kurios taip pat įvykio metu buvo suplėšytos peiliu, taip pat pirko vaistus bei tvarstį iš „Gintarinė vaistinė“, už 5,19 Eur bei vaistus iš „Camelia vaistinė“, už 1,61 Eur. Nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu buvo sugadinta jo striukė ir kelnės, reikėjo pirkti naujus rūbus. Iš patektų kvitų matyti, jog drabužiai pirkti iki įvykio praėjus pakankamai nedaug laiko, todėl jie apynauji.

Įvertinus pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma 2000 Eur turtinė žala yra per didelė, ji mažintina. Įvertinus negautas pajamas ir patirtas išlaidas ir iš kaltinamosios priteistina 560,18 Eur turtinė žala dėl negautų pajamų, 80 Eur už sugadintus drabužius (minusuojamas minimalus nusidėvėjimas) ir 6,80 už vaistinėje pirktas prekes, iš viso 646,98 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 501,67 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 90-101). Ieškinyje nurodė, jog M. H. buvo sužalotas dėl smurtinių kito asmens veiksmų. Jis tapo laikinai nedarbingas, todėl jam buvo paskirta 501,67 Eur ligos išmoka. Išmokėjus ligos išmoką, VSDFB buvo padaryta 501,67 Eur turtinė žala, kurią privalo atlyginti kaltinamoji.

VSDFV Kauno skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, nukentėjusiajam laikinai tapus nedarbingam, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018), todėl šis civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamosios priteistina 501,67 Eur turtinė žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

VI. Kiti klausimai

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vatos tamponai su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis, vatos tamponas su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo peilio rankenos, vatos tamponas su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis nuo peilio geležtės, peilis su raudonos spalvos dėmėmis, saugomi Kauno apskrities VPK Panemunės PK, A. Juozapavičiaus pr. 17, Kaune, daiktų saugykloje, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją:

- nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 12 d. 20.35 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.15 val. (dvi paras).

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaune.

Nukentėjusiojo M. H. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios L. R. 646,98 Eur turtinę žalą, 1000 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios L. R. 501,67 Eur turtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vatos tamponus su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis, vatos tamponą su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo peilio rankenos, vatos tamponą su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis nuo peilio geležtės, peilį su raudonos spalvos dėmėmis, saugomus Kauno apskrities VPK Panemunės PK, A. Juozapavičiaus pr. 17, Kaune, daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Indrė Averkienė