Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuota atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. ieškovė ir atsakovė ieškovės internetinėje svetainėje sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 8 392,58 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, nustatė 20,00 procentų metinių palūkanų normą, 3,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) tarpininkavimo mokestį (sutarties 5.3.1. punktas). Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkto nuostatas, sutarties galiojimo metu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei vartojimo kreditus, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautus kreditus ir sumokėti ieškovei kredito mokestį bei pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktą kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei grąžinamo kredito dalį, palūkanas ir tarpininkavimo mokestį. Taip pat šalys sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui (atsakovei) neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Ieškovės pateikto išrašo duomenys apie 2018 m. lapkričio 19 d. į atsakovės banko sąskaitą pervestą 8 392,58 Eur sumą patvirtina, kad tarp šalių buvo faktiškai sudaryta paskolos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, buvo raginta ieškovės atsiskaityti, nurodžius tikslią mokėtiną sumą (elektroniniu paštu atsakovei siųstas 2020 m. vasario 18 d. raginimas), o atsakovei nereagavus į ieškovės raginimą – informuota apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (elektroniniu paštu atsakovei siųstas 2020 m. kovo 18 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo). Duomenų, patvirtinančių, kad sutartis būtų nuginčyta, byloje nėra (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo bei prieštaravimų į ieškovės pareikštą ieškinį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remiasi tik įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje bei pateikti su juo. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja esant pagrindą priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, daroma išvada, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.873, 6.874 straipsniai, 6.886 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės argumentų dėl skolos pagrįstumo, jos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis), byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove pagal sutartyje numatytą grafiką, duomenų, kad ieškovė savo prievolę vykdė netinkamai ar kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 7 405,84 Eur negrąžinta kredito dalis pagal sutartį.

Šalys sutartyje susitarė dėl 20,00 procentų dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. 20,00 procentų metinės palūkanų normos, 24,16 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (sutarties Specialiosios sąlygos). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendžia, kad ieškovė nustatydama 20,00 procentų dydžio metinę palūkanų normą, imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė (Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymo (toliau – Vartojimo kreditų įstatymas) 21 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalies, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatomis bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 624,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. kovo 27 d., bei 20,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 7 405,84 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. kovo 30 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, tenkinami.

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl 1 895,00 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovės, grindžiamą sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktu, kuris nustato, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (vieno ir dviejų dešimtųjų) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur (trisdešimt eurų).

Pagal aukštesnės instancijos išaiškinimus analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis yra laikomas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 21 punktas). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą dėl netesybų mokėjimo netinkamo prievolės vykdymo atveju bei ieškovės iš esmės siekimą pareikštu ieškiniu (tarpininkavimo mokesčio forma), kad jos naudai būtų priteista 1 895,00 Eur netesybų suma, sprendžia, jog šalių sudarytos sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei Vartojimo kreditų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties Specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 520.29 Eur, to paties dydžio tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, yra minimas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 3,9 procentų dydis nuo kiekvienos mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas). Todėl, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir dėl jo apskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, sutarties sudarymo metu atsakovei objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės ji mokėti, netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Akivaizdu, kad neturėdama pakankamai informacijos, atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jos poreikius ir finansinę būklę, numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Taigi, tokia sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 34 punktas). Esant šioms aplinkybėms, ši sutarties sąlyga vertinama kaip nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaiko (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Įvertinus sutarties turinį (specialiosios ir bendrosios dalių nuostatas) bei standartinę informaciją apie kreditą, ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 520,29 Eur tarpininkavimo mokestį (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

Taip pat šalys sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (20,00 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis minėtomis sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 15,77 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019 m. lapkričio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. kovo 27 d. yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė turėjo 470,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 224,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (86,17 procentų), iš atsakovės ieškovei priteisiamos 405,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovės D. A. 7 405,84 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų penkių eurų 84 ct) negrąžinto kredito dalį, 624,46 Eur (šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 46 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. kovo 27 d., 20,00 (dvidešimties) procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 7 405,84 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų penkių eurų 84 ct) vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. kovo 27 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 520,29 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų 29 ct) tarpininkavimo mokestį, 15,77 Eur (penkiolikos eurų 77 ct) sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2019 m. lapkričio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. kovo 27 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 405,01 Eur (keturių šimtų penkių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.