Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės, Rimanto Savicko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2973-755/2008 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei A. K., tretysis asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ dėl trukdymų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iki 2008-02-04 dėl vandentiekio įrengimo naudojimosi ginčų su atsakove nekilo. 2008-02-12 V. P. gavo atsakovės įspėjimą, kad nuo 2008-03-30 ji uždraudžia vandens tiekimą į antro aukšto gyvenamąsias patalpas, nenurodydama jokių motyvų bei priežasčių. Atsakovė dėl įrenginių nepriežiūros ir trukdymo jais naudotis anksčiau niekada jokių pretenzijų nereiškė ir jam nežinoma, kuo pažeistos jos teisės. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai jam atima teisę netrukdomai įgyvendinti savo teises pagal tikslinę paskirti naudotis vandentiekiu. Vandens tiekimui yra sudaryta sutartis su UAB „Aukštaitijos vandenys“ (abonentas V. P.), nustatytos vandens tiekimo techninės sąlygos, kurias V. P. vykdo.

Prašymą (ieškovo reiklavimą) leisti naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurios žymimos indeksais Q 14, 15 ir 1-3, į jas patenkant be atsakovės A. sutikimo, atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės advokato pagalbos išlaidų 500 Lt, žyminio mokesčio 120 Lt ir valstybei 25,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas sprendime nurodė ir pripažino įrodytas bei nustatytas šias faktines bylos aplinkybes bei tokius ieškinio tenkinimo iš dalies teisinius pagrindus. Nustatė, jog šalys yra namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Jiems atitinkamai priklauso nuosavybės teisės – ieškovui į 45/100, o atsakovei į 55/100 dalys gyvenamojo namo (pažymėjimas b. 1. 15–16) dalių. Ieškovo namo dalyje gyvenantis ir besinaudojantis ieškovui priklausančiomis namo dalies patalpomis V. P. su trečiuoju asmeniu 2000-12-28 sudarė Atsiskaitymo už gyventojams pateiktą šaltą vandenį ir pašalinamas nuotekas sutartį Nr. 6205512 (b. l. 8). Tuo tarpu atsakovė analogiškos sutarties su trečiuoju asmeniu nėra sudariusi ir šaltas vanduo jai netiekiamas, nuotekos nepriimamos, o vandentiekio ir nuotekų sistemos prasideda rūsyje patalpoje, žymimoje ind. Q 14, 15, bei per pirmo aukšto patalpą 1-3 eina į antrojo aukšto patalpas, kuriomis naudojasi ieškovas. Pagal nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką rūsiu bei patalpa 1-3, t. y. patalpomis, kuriose yra ginčo sistemos, naudojasi tik viena atsakovė (pirkimo–pardavimo sutartis, b. 1. 28). Iš 2001-01-22 sutikimo (b. 1. 43) matyti, jog atsakovė sutiko su vonios ir tualeto patalpų įrengimu kaimynų Ž. bute. Teismas, įvertinęs šalių, trečiojo asmens atstovo paaiškinimus nustatė, jog į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį yra įvesti vandentiekio ir nuotekų sistemos įvadai (b. 1. 46), kurie priklauso trečiajam asmeniui. Nustatė, kad iš atskovės pusės nebuvo prieštarauta tiek dėl vandentiekio, tiek nuotekų vamzdynų įsirengimo name per naudojamas atsakovės patalpas ir iš to teismas padarė išvadą, jog tokiu būdu atsakovė išreiškė sutikimą, kad minėta įranga bus jos naudojamose patalpose, t. y. sutiko su tokiu jos nuosavybės teisių santykiniu apribojimu. CK 4.37 str. nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.39 str. skelbia, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir, esant tam tikroms sąlygoms, ji gali būti suvaržoma. CK 4.75 str. l d. nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 1.1.ir 1.2. p. nustato naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarką ir santykius tarp vandens tiekimo įmonių ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kurios privalomos tiekėjui ir abonentui, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos. Taisyklių 2.7. skelbia, jog privataus namo ar jo dalies savininkas – abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema. Atsakovė nėra sudariusi su trečiuoju asmeniu vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, todėl ji šių taisyklių prasme nelaikytina abonentu, bet į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti, kadangi tokia taisyklių sąlyga siekiama nustatyti, kad kliudymas kitiems asmenims naudotis esamais vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais neleidžiamas. Toks apribojimas taikytinas ir asmenims, kurie, nors ir nėra vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties šalimi (abonentu), bet turi realią galimybę daryti įtaką kitų asmenų, šiuo atveju – abonentų, naudojimuisi tinklais. Lietuvos Respublikos tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 18 d. nustatyta, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo sutartyje nurodyta vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui (vartotojui). Jei rašytinė sutartis nesudaryta, vandens tiekimo ir vartojimo riba laikoma vieta, kurioje yra ar turi būti įrengtas vandens apskaitos prietaisas. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 str. 26 d. nustato, jog įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais. Iš to teismas daro išvadą, jog vandentiekio tinklai iki vandens apskaitos prietaiso, kuris yra šalių namo rūsyje, yra trečiojo asmens nuosavybė, nes nuosavybės klausimai sutartyje tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra aptarti. Nors vandentiekio bei nuotekų tinklai nėra šalių bendroji dalinė nuosavybė, įvesti ieškovo lėšomis, bet jie jungiasi su šalių bendrai naudojamais trečiojo asmens tinklais, todėl, teismo nuomone, analogiškos naudojimosi tinklais taisyklės taikytinos ir šiuo atveju pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 5 d.).

Pastato rūsyje esantis įvestas vandentiekio įvadas bei nuotekų sistemos stovas, nors ir nepriklauso šalims dalinės nuosavybės teise, tačiau faktiškai yra valdomi abiejų namo bendrasavininkių, nes kitų įvadų nėra. Todėl, sprendžiant dėl jo naudojimosi, reikalinga atsižvelgti į CK 4.82 str. l d. nustatančią, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga bei į CK 4.83 str. 5 d. taisyklę, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Teismas atmetė atsakovės siūlymą, kad ieškovas turėtų iškelti tinklus iš atsakovės naudojamų patalpų bei įsirengtų atskirus įvadus, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė jokių svarių argumentų, dėl ko reikia keisti jau naudojamus vandens ir nuotekų tinklus ir kad ieškovas tai turi daryti, nepateikė, tarp jų nepateikė jokių įrodymų, kad ketinama realiai tokius pertvarkymus atlikti (projektai neparengti, leidimai negauti). Teismas nurodė ir tai, kad nors atskirų įvadų įrengimas yra techniškai įmanomas, bet toks kelias yra neekonomiškas ir nepriimtinas, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė nesiūlo prisidėti prie atskiro įvado įrengimo. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą vidaus inžinerinių tinklų perkėlimas kainuotų virš 14 000 Lt (b. l. 59–63). Tai prieštarautų ir ekonomiško prievolių vykdymo principui, numatytam CK 6.38 str. 3 d., kaip ir CK 1.5 straipsnyje nustatytiems principams, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas nurodė, kad kliudyti naudotis paminėtais tinklais, kuriais jau ne vienerius naudojasi tvarkingai ir saugiai naudojasi to paties namo gyventojai – bylos šalys, kuriuos įsirengė ieškovas savo lėšomis, bei reikalauti šiam įsirengti atskirą įvadą, neatitinka protingumo principo.

Atsakovė neginčija vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo teisėtumo. Ji nėra šio sandorio šalis, todėl nėra pagrindo svarstyti, ar ją sudarant tarp ieškovo atstovo ir trečiojo asmens buvo laikytasi visų įstatymo reikalavimų.

Tačiau teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui jo prašomu būdu naudotis patalpomis, kuriose yra nutiestos ieškovo komunikacijos į namo antrąjį aukštą, nes tam nėra būtinybės. Patikslintame ieškinyje šis reikalavimas suformuluotas be jokių naudojimosi išlygų ar sąlygų, suprantamas kaip teisė patekti į šias patalpas, kurios priklauso atsakovei. Tuo tarpu pats ieškovas teismui pripažino, jog jam nereikalingas patekimas į rūsį ar sandėliuką ir naudojimasis šiomis patalpomis, nebent avarijų ar kitais ypatingais atvejais. Teimsas nurodė, kad dėl šių aplinkybių ieškovo teisė yra gintina, pripažįstant, jog atsakovė nepagrįstai prieštarauja, kad ieškovo nutiestos vandentiekio ir nuotekų komunikacijos būtų (liktų) jos naudojamose patalpose ir kad ji negali kliudyti jomis naudotis ieškovui (CK 1.138 str.). Dėl pasakyto nustatyti reikalingumą naudotis pačiomis patalpomis taip, kad ieškovas galėtų į jas patekti be atsakovės sutikimo, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 259, 260, 263 str.), nėra pagrindo jį naikinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Byloje nustatyta, jog šalys yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (CK 4.72 str.). Ieškovui priklauso nuosavybės teisė 45/100, o atsakovei 55/100 gyvenamojo namo dalims (pažymėjimas, b. 1. 15–16). Ieškovui leidus ir sutikus, ieškovo namo dalyje gyvenantis ir besinaudojantis ieškovui priklausančiomis namo dalies patalpomis V. P. teisėtai su trečiuoju asmeniu UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2000-12-28 sudarė atsiskaitymo už gyventojams pateiktą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas sutartį Nr. 6205512 (b. l. 8). Šias aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas ir iš šių aplinkybių padarė pagrįstas išvadas, kad Vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai (duomenys neskelbtini) yra įrengti apie 1973 m. (brėžinio patvirtinta kopija yra byloje), ką pripažįsta ir tretysis asmuo. 2000 metais pagal pateiktą prašymą ieškovo atstovui V. P. pagal įgaliojimą UAB „Aukštaitijos vandenys“ išdavė technines sąlygas Nr. 00-337 dėl vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo. Pagal šias sąlygas užsakovas, t. y. V. P. buvo įpareigotas jungtis nuo namo vandentiekio tinklų prieš vandens apskaitos mazgą įrengti atskirą vandens apskaitos mazgą. 2000-12-28 užsakovas V. P. įvykdė techninių sąlygų reikalavimus, todėl su juo teisėtai buvo sudaryta atsiskaitymo už gyventojams patiektą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas sutartis Nr. 6205512. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė davė sutikimą šiems darbams atlikti, po to naudotis sistema, ką patvirtino byloje tretysis asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“, kuris nurodo, jog šie darbai galėjo būti atlikti tik gavus atsakovės apeliantės A. K. sutikimą. Pagal nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką, rūsiu bei patalpa 1-3, t. y. patalpomis, kuriose yra ginčo sistemos, naudojasi tik viena atsakovė (pirkimo–pardavimo sutartis, b. 1. 28). Iš 2001-01-22 sutikimo (b. 1. 43) matyti, jog atsakovė sutiko su vonios ir tualeto patalpų įrengimu kaimynų Ž. bute, esančiame antrame namo aukšte. Nors atsakovė nurodo, kad ji sutiko tik su vonios ir tualeto patalpų įrengimu, tačiau ir šių patalpų įrengimas susijęs su esamos vandentiekio ir nuotekų sistemos naudojimu. Naudojimasis prasidėjo nuo 2001 m. ir tęsėsi iki 2008 m. pradžios, kai atsakovė uždraudė naudotis vandens tiekimo sistema į ieškovo patalpas.

Įvertinęs šalių, trečiojo asmens atstovo paaiškinimus pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsį yra įvesti vandentiekio ir nuotekų sistemos įvadai (b. 1. 46), nustatė, kad atsakovė neprieštaravo tiek dėl vandentiekio, tiek dėl nuotekų vamzdynų įsirengimo name per atsakovės naudojamas patalpas (tuo metu, kai jos buvo įrengiamos), leido įrengti ir naudotis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pati sutiko su tokiu jos nuosavybės teisių santykiniu apribojimu (CK 4.37 str.1, 2 d., 4.39 str., 4.78 str.). CK 4.39 str. nustato, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir, esant tam tikroms sąlygoms, ji gali būti suvaržoma. CK 4.75 str. l d. nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o esant nesutarimams, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 1.1.ir 1.2. p. nustato naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarką ir santykius tarp vandens tiekimo įmonių ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kurios privalomos tiekėjui ir abonentui, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos. Taisyklių 2.7. skelbia, jog privataus namo ar jo dalies savininkas – abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema. Atsakovė nėra sudariusi su trečiuoju asmeniu vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, todėl ji šių taisyklių prasme nelaikytina abonentu, tačiau ta aplinkybė negali būti pagrindu trukdyti naudotis įrengta sistema kitiems asmenims. Iš šių aplinkybių pirmos instancijos teismas padarė pagrįsą išvadą, kad į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti, kadangi tokia taisyklių sąlyga siekta nustatyti, kad kliudymas kitiems asmenims naudotis esamais vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais neleidžiamas, jeigu nėra kitų objektyvių kliūčių. Atsakovė, nors ir nėra vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties šalimi (abonentu), bet turi realią galimybę daryti įtaką kitų asmenų, šiuo atveju abonentų, naudojimuisi tinklais.

Pastato rūsyje esantis vandentiekio įvadas bei nuotekų sistemos stovas, nors ir nepriklauso šalims dalinės nuosavybės teise, tačiau faktiškai yra valdomi abiejų namo bendrasavininkių, nes kitų įrenginių nėra. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi CK 4.82 str. l d. nuostata, nustatančia, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga bei CK 4.83 str. 5 d. taisykle, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

Teismas pagrįstai ieškovo ieškinį tenkintino tik iš dalies, nustatęs, kad atsakovė negali trukdyti ieškovui naudotis jos patalpose nutiestomis vandtentiekio ir kanalizacijos komunikacijomis, o atsakovės siūlymo, kad ieškovas turėtų iškelti tinklus iš atsakovės naudojamų patalpų bei įsirengtų atskirus įvadus, nepripažino. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė jokių svarių argumentų, dėl ko reikia keisti jau naudojamus vandens ir nuotekų tinklus ir kad tai turi daryti ieškovas, nepateikė, tarp jų nepateikė jokių įrodymų, kad ketinama realiai atlikti naudojamų patalpų pertvarkymus, dėl ko būtina iškelti vamzdyną, (projektai neparengti, leidimai negauti), nors atskirų įvadų įrengimas yra techniškai ir įmanomas. Toks atsakovės siūlomas būdas būtų esamomis aplinkybėmis neekonomiškas, vargiai priimtinas. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nustatyta, kad pagal pateiktą lokalinę sąmatą vidaus inžinierinių tinklų perkėlimas kainuotų virš 14 000 Lt (b. l. 59–63), o atsakovė neketina prisidėti prie atskiro įvado įrengimo. Tai prieštarautų ir ekonomiško, vykdant prievoles, principui (CK 6.38 str. 3 d.), kaip ir CK 1.5 straipsnyje nustatytiems principams, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Be to, atsakovė nepareiškė teismui įstatymo nustatyta tvarka savarankiško reikalavimo įpareigoti ieškovą tai padaryti, t. y. įsirengti atskirą įvadą ir sistemą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kliudyti naudotis paminėtais tinklais, kuriuos įsirengė ieškovas savo lėšomis, kuriais jau keletą metų tvarkingai ir saugiai naudojasi to paties namo gyventojai, bei reikalauti iš ieškovo vėl įsirengti atskirą įvadą, prieštarauja protingumo principui. Nenustatyta, kad atsakovės nurodytu būdu ieškovas pažeidinėja atsakovės teises, nes atsakovė, tvirtindama kitaip, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, neįrodė konkrečių ieškovo veiksmų, kuriais jis būtų pažeidęs iki tol buvusią tvarką, kad ta tvarka neatitiko 2001 m. susitarimo, padarė atsakovei žalą.

Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui jo prašomu būdu naudotis patalpomis, kuriose yra nutiestos ieškovo komunikacijos į namo antrąjį aukštą, nes tam nėra būtinybės. Ieškovo patikslintame ieškinyje šis reikalavimas suformuluotas be jokių naudojimosi išlygų ar sąlygų, kurį ieškovas supranta, kaip teisės patekti į šias patalpas jam suteikimą. Pats ieškovas teismui pripažino, jog jam nereikalingas patekimas į rūsį ar sandėliuką ir naudojimasis šiomis patalpomis, nebent tik vandentiekio avarijų ar kitais ypatingais atvejais. Todėl, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, dėl šių aplinkybių ieškovo teisė yra gintina pripažįstant, jog atsakovė nepagrįstai prieštarauja, kad ieškovo nutiestos vandentiekio ir nuotekų komunikacijos būtų (liktų) jos naudojamose patalpose ir kad ji nekliudytų jomis naudotis ieškovui (CK 1.138 str.), bet nėra teisinio pagrindo ieškovui nustatyti teisės į jas patekti be atsakovės sutikimo. Nustačius tokias bylos aplinkybes atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra paneigti, todėl jis atmestinas. Kolegija nurodo, kad atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, todėl jos apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas įpareigoti ieškovą iškelti iš jai priklausančių patalpų Q 14,15 ir 1-3 komunikacijas, faktiškai yra ieškinys (priešieškinis – CPK 143 str.) ieškovui, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teisme šis apeliantės prašymas negali būti nagrinėjamas (CPK 306 str. 2 d.), kaip negalintis būti apeliacinio skundo dalyku. Iš pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 20,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 88, 92, 93, 98).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. 21 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.