Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant D. P., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Skuodo raj., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje I kurso studentui, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, baustam, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

D. P., 2013-08-26, 00:22 val., Kretingos raj. Kalnalio k., vairavo transporto priemonę „Pegeot 406“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,66 promilių) taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d., pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D. P. prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad vairavo automobilį būdamas gėręs alaus pireš kelias valandas ir manė, kad jo išgertas alkoholis neviršys draudžiamos normos, t.y. neviršys 0,40 prom. Teismo prašė neatimti teisės vairuoti, o skirti kuo didesnę baudą, nes teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga nuvykti į mokymosi įstaigą bei darbui. Taip pat nurodė, kad galisi dėl padaryto pažeidimo. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro surinkta medžiaga: 2013-08-26 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno A. Š. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymais, pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, apie tai, kad vairavo būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę bei 2013-09-20 – 09-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-81/2013 , kuriame nurodyta, kad 2013-08-26 apie 00.22 val. D. P. vairavo automobilį „Pegeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, t.y. lengvo girtumo laipsnio ir kitais bylos dokumentais. Veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d. teisingai. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. D. P. iš esmės pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., tačiau teigia, kad jo vairavimą išgėrus apsprendė jo manymas, jog išgertas alkoholio kiekis neturėtų viršyti leidžiamos įstatymo normos. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007). D. P. teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint nuvykti į mokymosi įstaigą, bei dirbti. Šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidėjui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismui patikrinus SODROS duomenų bazę nustatyta, kad D. P. niekus nedirba, o be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–1101/2007). Be to, transporto priemonės reikalingumas važinėti į mokymosi įstaiga taipogi negali būti pripažintas išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais. D. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga važiuoti į Klaipėdos m. esančią mokymosi įstaigą, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, tačiau vis tiek sėdo prie vairo neblaivus, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažeidėjas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Mokydamasis kitame mieste, į kurį nuvykti būtina teisė vairuoti transporto priemones, D. P. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Į tai, kad D. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgtina, sušvelninant jam paskirtą administracinę nuobaudą iki ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios ribos. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo ir atsižvelgiama į sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Todėl jam už ATPK 126 str. 1 d. skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis yra sankcijoje numatytas minimumas su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam laikotarpiui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str.,30 str., 302 str., 31 str., 32 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas, nutarė pripažinti D. P. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą: 1000 litų baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030 Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė