Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, jog 2018 m. birželio 8 d. ji sudarė santuoką su Austrijos piliečiu R. F., santuoka registruota Austrijoje, Tragoess – Sankt Katharein civilinės metrikacijos biure. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. A133-4450/18(3.3.2.11-TD1) netenkino pareiškėjos prašymo dėl jos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašant pavardę su raide „w“. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Vilniaus miesto CMS sprendimu, mano, kad jis pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, teises ir teisėtus interesus, Vilniaus miesto CMS atsisakymas įtraukti į apskaitą santuoką įrašant pareiškėjai pavardę „F.“ prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., tačiau yra ir grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str., 26 str., 27 str. pažeidimas. Teigia, jog Vilniaus miesto CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos šeimos privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Pavardės „F.“ ir „F.“ nėra tapačios. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjos šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Austrijos, keliauja po kitas valstybes, todėl kaskart tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Taip pat nurodo, jog problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu, yra glaudžiai susietos su individo privataus ir šeimos gyvenimu, tiesiogiai liečia žmogaus prigimtį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas. Per pavardę visuomenė identifikuoja individą, susieja ir atskiria jį. Asmens pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religiją, etninę prigimtį, galimą gimtąją kalbą, gyvenamosios vietos valstybę ar regioną. Mano, jog jei asmuo jaučia, kad pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumą, jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekti vardo pakeitimo. Anot pareiškėjos, tyrimai patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir išreiškia tapatybės radikalų pasikeitimą. Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiškėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja. Pažymėjo, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nelietuviškus vardus ir pavardes kai kuriais atvejais galima rašyti naudojant ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniškus rašmenis. Akcentavo, kad Lietuvoje yra registruotų asmenų su ,,w“ raide pavardėse, o pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Yra eilė šiuo klausimu jau priimtų teismų sprendimų, kurie įvykdyti, žmonėms išduoti nauji dokumentai su juose įrašytais nelietuviškais rašmenimis. Mano, kad atsakovei pritaikytas draudimas įregistruoti pavardę su „w“ yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „w“ jokiu būdu nebūtų pažeistas).