- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- I-9599-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05634-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7) prašydamas:
1.1. atnaujinti skundo padavimo terminą;
1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1D-8118(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;
1.3. priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t. y. 16 484,28 Lt.
2. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi (b. l. 13-15) atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 33-38) panaikino minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. K. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti nuo 2012 m. sausio 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kitą minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi (b. l. 40-41) priėmė pareiškėjo R. K. skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos dalį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., o likusioje dalyje skundą atsisakė priimti.
3. Pareiškėjas priimtą skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, remiasi Konstitucijos 23, 52 straipsniais, teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą principais, asmens teise gauti užtarnautos pensijos išmokas, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (be kita ko, 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. baigiamaisiais aktais), taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (be kita ko, administracine byla Nr. A552-2747/2012) (b. l. 1–7).
II
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai, todėl atsakovė nurodo, kad su pareiškėjo skundu šioje apimtyje ir su jame pateiktais motyvais nesutinka, prašo pareiškėjo skundą šia apimtimi atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pensijos perskaičiavimas, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, jau yra įvykdytas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir šioje apimtyje (b. l. 51-52).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėjas nuo 1999 m. sausio 19 d. neterminuotai įgijo teisę į valstybinę pensiją (Ministerijos 1999 m. kovo 9 d. išvada Nr. 15163 (b. l. 45)), kuri nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (Tarnybos 2014 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 11DP(P)-5299 „Apie 2010-2014 m. pensijos dydį“ (b. l. 10-11, 49-50)).
1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. spalio 21 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, kompensuoti sumažintą pensijos dalį (b. l. 46), 2014 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. 1D-8118 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, o valstybinės pensijos mažinimo dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį klausimą atsisakė nagrinėti (b. l. 8-9, 47-48).
2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas ta apimtimi, kuria grindžiamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.
3. Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teismas sutikdamas su pareiškėjo pozicija, nes minėtoji Valstybinių pensijų įstatymo nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos nuostatoms, tenkina pareiškėjo reikalavimą priteisti valstybinės pensijos, neišmokėtos dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo, dalį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Pagal Tarnybos 2014 m. lapkričio 6 d. pažymą apie 2010–2014 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-5299 (b. l. 10–11, 49-50)), jos 11 stulpelį, pareiškėjui R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteistina 2 521,42 Lt (730,25 eurų) valstybinės pensijos dalis, neišmokėta R. K. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 730,25 eurų (septynis šimtus trisdešimt eurų ir dvidešimt penkis euro centus) valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.