Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas

2018 m. birželio 27 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, galutine 34 parų arešto bausme ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir turto (automobilio) konfiskavimas; 2018 m. birželio 29 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę;

2019 m. gruodžio 27 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį galutine 20 parų arešto bausme; 2020 m. vasario 21 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę,

2020 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 ir 286 straipsniu galutine subendrinta 50 MGL dydžio bauda; 2021 m. liepos 26 d. sumokėjęs baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,50 promilių neblaivumas: 2022 m. gegužės 31 d. apie 16.33 val. (duomenys neskelbtini) ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2022 m. gegužės 31 d. 16.55 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, vairavo A. G. priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. S. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jie su A. K. tingėjo eiti pas draugą ir nuvažiavo išgerti butelį, prieš grįžtant buvo vartojęs degtinę, trise suvartojo 1 l ar 1,5 l. Vairavo jis, teisės vairuoti neturi, teisę prarado dėl vairavimo išgėrus. Teises vairuoti jau galėjo persilaikyti, bet padarė tokią nesąmonę. Su juo kartu važiavo A. K. Mašina pagal dokumentus priklauso A. G., bet jis prieš išvažiavimą į užsienį padovanojo jį A. K. Automobilio rakteliai buvo spynelėje, automobilis buvo kieme, jie su K. kartu gyvena, prieš tai gyveno ir A. G., jie visi draugai. Kalbėjosi ir su A. G., ir su A. K., jiems automobilio nebereikia, jie pretenzijų neturi, prašo jį konfiskuoti. Su draugais patys išsispręs. Važiuojant nuslydo koja nuo pedalo, buvo išgėręs ir įvyko eismo įvykis. Labai gailisi dėl padarytos veikos, turėjo jau teises laikytis. Šiuo metu dirba legaliai, darbas sezoninis, vėliau gal išvyks į (duomenys neskelbtini) dirbti. Prašo skirti baudą, kad galėtų dirbti, visas skirtas baudas yra sumokėjęs. Prašo atidėti baudos mokėjimą pusei metų.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, R. S. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– A. G. liudytojo apklausos metu nurodė, kad šiandien, t. y. 2022 m. gegužės 31 d. apie 16.30 val. važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) kartu su draugu E. G., kurį vežė namo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) sustojo prie dešinės pusės kelkraščio pabaigos ties pėsčiųjų taku norėdamas paleisti savo draugą. Išlipęs draugas iš jo minėto automobilio ėjo link (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir staiga pajuto smūgį į jo automobilio galą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jį atsitrenkė (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sėdėjo už automobilio vairo. Jis iš karto nuėjo prie (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo ir pastebėjo, kad už vairo sėdi jam iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) gyventojas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jį vadina (duomenys neskelbtini). Šis buvo apsirengęs žalios spalvos megztinį ar tai striukę. Kai jis priėjo prie (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo durelių išlipo ir minėtas asmuo, kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus. Jis iš karto pasakė savo draugui E., kad šis kviestų policijos pareigūnus, nes vairuotojas galimai neblaivus ir tuomet išlipęs iš automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas jam pradėjo siūlyti, kad jie su juo susitartų, kad jis nekviestų policijos pareigūnų, tačiau vairuotojui pasakė, kad nieko jis su juo nesitars. Taip pat (duomenys neskelbtini) automobilio salone, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo dar vienas asmuo, kurį pažįstų tik iš matymo. Kol vyko policijos pareigūnai, minėtas (duomenys neskelbtini) vairuotojas vienu metu buvo atsisėdęs ant pėsčiųjų tako, vėliau norėjo išeiti iš įvykio vietos, tačiau jie to daryti neleido ir po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Nori pasakyti, kad eismo įvykio metu jis ir jo draugas E. nenukentėjo, jam yra apgadintas tik automobilis, tiki, kad (duomenys neskelbtini) automobilis yra apdraustas ir jam išmokės draudimo bendrovė patirtą nuostolį, civilinio ieškinio nereikš, pareiškimo nerašys (b. l. 27-30);

– E. G. liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2022 m. gegužės 31 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) gatve kartu su draugu A. G. jo automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo iki jo mamos, tam kad nuvežtų maisto produktų. A. G. sustojo kelkraštyje (duomenys neskelbtini). Jam atsidarius priekines keleivio pusės dureles ir lipant iš automobilio laukan, išgirdo garsą bei pajuto smūgį. Iš to suprato, kad į A. G. priklausantį automobilį kažkas atsitrenkė. Jis atsisuko atgal pasižiūrėti ir pamatė mėlynos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsirėmęs į A. G. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) galą, daugiau į kairę pusę. Prie automobilio (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos vairo pamatė sėdintį iš matymo pažįstamą (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoją, kurį visi vadina (duomenys neskelbtini), nei vardo, nei pavardės jis nurodyti negali, nes nežino. Šalia (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio pusėje sėdėjo kitas vyriškis, kurio jis iš viso nepažįsta. Jie apie minutę laiko sėdėjo automobilyje, O jis tuo tarpu iškvietė policijos pareigūnus. Abu vyriškiai po minutės laiko išlipo iš (duomenys neskelbtini) markės automobilio. Abu vyriškiai matėsi akivaizdžiai neblaivūs, t. y. iš jų burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jų elgesys, judesiai nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. (Duomenys neskelbtini) jo draugui A. G. pradėjo siūlyti, kad jie su juo susitartų, kad nekviestų policijos pareigūnų, tačiau A. G. atsisakė su juo tartis. Tuo metu (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tada priėjo (duomenys neskelbtini) draugas ir jį ramino sakydamas, kad sulauktų policijos pareigūnų. Taip pat ramino ir jis su A. G. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai nustatė girtumus ir (duomenys neskelbtini) išsivežė. Nori pasakyti, kad eismo įvykio metu jis nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 33-36);

– A. K. liudytojo apklausos nurodė, kad 2022 m. gegužės 31 d. apie 14.00 val. kartu su kaimynu R. S. sugalvojo išgerti alkoholio, t. y. degtinės. Alkoholį gėrė pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Jiems begeriant alkoholį sugalvojo nuvažiuoti pas kitą draugą į svečius. Eit pėsčiomis tingėjo, todėl R. pasisiūlė vairuoti jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2020 metais, tikslios datos neatsimena, už 600 eurų iš draugo A. G., iki šios nėra susitvarkę dokumentų. Automobilio (duomenys neskelbtini) rakteliai buvo automobilio spynelėje, todėl R. sėdo už automobilio vairo, jis atsisėdo šalia keleivio pusėje. Su draugu R. jiems buvo kilusi mintis, kad gali sustabdyti policijos pareigūnai, po ko sekė kita mintis, kad gal niekas nesustabdys. Automobiliu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kiemo, (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki geležinkelio stoties, kur vėl apsisuko ir grįžo atgal. Nuvažiavo automobiliu apie 500 metrų. Jis priekyje pastebėjo kelkraštyje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) markės automobilį, sidabrinės spalvos miniveną. Tai pamatęs R. sakė, kad šis stabdytų automobilį, tačiau po kelių sekundžių pajuto smūgį. Išlipęs iš automobilio jis pamatė, jog R. automobilio priekiu atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) automobilio galą. Jis R. S. dėl automobilio (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų neturi, susitars tarpusavyje. Civilinio ieškinio nereikš. Taip pat nepageidauja, kad automobilį grąžintų, sutinka, kad teismas automobilį (duomenys neskelbtini) konfiskuotų, kadangi šiai dienai jis yra be vertės, 2022 m rugsėjo mėnesį baigiasi „technikinis“ ir toliau nežada jo eksploatuoti (b. l. 39-42);

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos stovi priekiu į pietus, galu į šiaurę. Minėtas automobilis stovi dešinėje, važiuojamojoje dalyje. Apžiūrint automobilį, matosi jog vairas stovi kairėje automobilio pusėje. Apžiūrint (duomenys neskelbtini) automobilį pastebėta, kad šis priekiu yra atsitrenkęs į priekyje stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) galą ir apgadinęs bagažinės dangtį bei galinį bamperį su kairės pusės galiniu sparnu. Taip pat apžiūrint automobilį, matosi kad šiam apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės žibintas, variklio dangtis. Apžiūrint automobilio galinio salono vidų ant sėdynių matyti padėta juodos spalvos kuprinė, kurioje dalinai matosi alkoholio (alaus) skardinių tara. Matosi šalia padėti įvairūs popieriai, įvairių spalvų diržas. Taip pat ant salono galinių grindų matosi numesta žalios spalvos alkoholio (alaus) skardinės tara. Automobilio bagažinės viduje matosi sudėti įvairūs daiktai, guminiai batai, matosi alkoholio (alaus) skardinių tara. Automobilio salono priekyje matosi cigarečių nuorūkos. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nepastebėta (b. l. 11-20);

– iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. S. 16.55 val. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, 17.15 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (b. l. 21-23);

– priverstiniu transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti įmonei (duomenys neskelbtini) (b. l. 24);

– tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 2 d. 13.54 val. mobilaus ryšio telefonu susisiekta su automobilio (duomenys neskelbtini) savininku A. G.. Pokalbio metu paaiškintas skambučio tikslas. A. G. nurodė, kad šiuo metu dirba ir gyvena užsienyje, todėl Lietuvoje turėtą automobilį (duomenys neskelbtini) prieš du metus pardavė savo geram draugui A. K. už 600 eurų. A. G. nurodė, kad jie tarpusavyje nėra pasirašę pirkimo - pardavimo sutarčių ir nėra automobilio išregistravęs. A. G. nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas greičiausiai turėtų būti likęs jo mamos J. G. namuose. A. G. nurodė, kad paprašys mamos paieškoti automobilio dokumentų. A. G. nurodė, kad dėl nieko niekam pretenzijų neturi, kadangi automobilis jam nepriklauso (b. l. 45-46);

– automobilio apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi saugojimo aikštelėje, aptvertoje teritorijoje rakinamais vartais. Atidarius automobilio priekines vairuotojo pusės dureles ir automobilio salone esančią daiktadėžę, jos viduje matyti automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-54).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų A. G., E. G. ir A. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys, tarnybiniai pranešimai ir kiti. R. S. buvo nustatytas sunkus girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis teistas, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 ir 286 straipsniu galutine subendrinta 50 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, administracine tvarka taip pat baustas. Pažymėtina, kad R. S. Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, galutine 34 parų arešto bausme ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir turto (automobilio) konfiskavimas (b. l. 67-73, 74-83). R. S. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 64). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – baudą, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės minimumą – 75 MGL (3750 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam R. S. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 50 MGL (2500 Eur) bauda. Atsižvelgus į R. S. turtinę padėtį nustatytina, kad bauda sumokėtina per 6 mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 31 d. 16.55 val. iki 2022 m. birželio 1 d. 12.36 val. (1 diena) ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudą (b. l. 103-104).

2022 m. birželio 1 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (b. l. 99-100).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. S. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus, t. y. 2,52 promilės, neblaivumas, neteisėti R. S. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, neblaivus vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala ir tik atsitiktinai nenukentėjo žmonės. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas didesnis nei prokuroro siūlomas specialios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas ketveriems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra A. G., tačiau pagal liudytojų ir kaltinamojo paaiškinimus automobilį nupirko, bet neįregistravo A. K. A. K. buvo kartu su kaltinamuoju R. S. nusikalstamos veikos darymo metu, leido jam vairuoti, todėl galima daryti išvadą, kad automobilio savininkas perleisdamas automobilį kaltinamajam turėjo ir galėjo žinoti, kad šis automobilis bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, liudytojų parodymus bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, A. G. vardu registruoto ir A. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas pagrįstu (BK 72 straipsnio 1, 2, 4 dalies 1 punktas).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 10 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 76,67 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, privalomą gynėjo dalyvavimą procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas ir 2022 m. gegužės 31 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytas į (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 75 MGL dydžio – 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę bausmę 50 MGL dydžio – 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 31 d. 16.55 val. iki 2022 m. birželio 1 d. 12.36 val. (1 diena) ir laikyti R. S. atlikus dalį bausmės – sumokėjus 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalimi, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti R. S., kad paskirtą baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam R. S. 2022 m. birželio 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir 2022 m. gegužės 31 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytą į (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.