- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- I-3578-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A.G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 15 d.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3-4) nurodė ir paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 15 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) 1-me lokaliniame sektoriuje. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, vienoje gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 20 iki 26 asmenų. Dėl didelio žmonių skaičiaus, norint išsiskalbti patalynę bei viršutinius drabužius reikėdavo laukti po kelias dienas ar net savaitę. Dėl per didelio žmonių skaičiaus tualete ir prausykloje reikėjo stovėti eilėse. Nebuvo įrengti vandens šildytuvai, nebuvo dušų kabinų, todėl pareiškėjas negalėjo nusiprausti po sporto, pasivaikščiojimo. Galimybė nusiprausti šiltu vandeniu buvo suteikta tik 15 minučių vieną kartą per savaitę. Esant labai dideliam žmonių skaičiui kirpykloje ir duše reikėdavo stovėti ilgose eilėse. Prie sporto salės nebuvo įrengtas dušas, nebuvo įrengti persirengimo kambariai, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Gyvenamosiose patalpose buvo pilna tarakonų. Gyvenamosiose patalpose nuolat jausdavosi blogas kvapas, ant sienų buvo pelėsis ir grybelis, buvo drėgna, per langų tarpus eidavo šaltis, apšvietimas buvo netinkamas. Tai sukeldavo pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą, pareiškėjas jautėsi žeminamas, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 8-12) nurodė, jog visą laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Be to, pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V. M. IĮ, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie žiurkes ir tarakonus gyvenamosiose patalpose atmestinas. Kaip numatyta Higienos normos HN 134:2015 44 punkte laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nuteistiesiems ir sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Rūbus prieš einant į dušą nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose, arba savo miegamajame. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.
Akcentavo, kad 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Akto Nr. PA.1-309 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C - 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punktas. Patalpas pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose yra atmestini. Alytaus PN sporto salės nėra, o yra įrengtas sporto aikštynas po atviru dangumi, dušas sporto aikštyne nėra įrengtas, nes teisės aktai to nereglamentuoja. Kiekviename lokaliniame sektoriuje yra įrengta svarmenų kilnojimo aikštelė ir krepšinio aikštelė, kuriose nuteistieji gali sportuoti neribotai.
Nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu yra baustas už narkotikų vartojimą 2 kartus, todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 15 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Byloje pateikti įrodymai (b. l. 8-9, 14, 15-17) patvirtina, kad nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. birželio 3 d., pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,24 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,68 kv.m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas paskirtas į 4 būrio, 3 miegamąjį, kuris yra 44,81 kv.m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,73 m², nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjas paskirtas į 3 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 44,76 kv.m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,73 kv.m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjas paskirtas į 6 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 28,18 kv.m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv.m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. birželio 15 d. pareiškėjas paskirtas į 6 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 19,81 kv.m ploto, jame įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,30 kv.m gyvenamojo ploto.
Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.1. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas argumentus, susiję su tuo, jog jam teko laukti eilėse ir prie tualeto, prausyklos, dušo bei kol galės išsiskalbti rūbus, sieja su patalpų perpildymu, todėl atskirai nevertintini.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje veisėsi tarakonai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos sutartys (b. l. 28-32) dėl deratizacijos ir dezinsekcijos darbų teikimo Alytaus PN gyvenamosiose bei buitinėse patalpose. Byloje nėra duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, taigi, pareiškėjo argumentai dėl patalpose esančių parazitų atmesti kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, buvo netinkamas apšvietimas, patalpose buvo šalta, patalpose kaupėsi pelėsis.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p.). Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309 (b. l. 21-23) (b. l. 21-23). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose bei blogo kvapo. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio gyvenamosiose patalpose. Gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji paeiliui, tuo tikslu nuteistieji aprūpinami valymo inventoriumi ir priemonėmis (b. l. 22). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą (b. l. 10). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai apie gyvenamųjų patalpų nepakankamą apšvietimą yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, o jo argumentai dėl netinkamo apšvietimo laikytini deklaratyviais ir atmestinais.
Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų temperatūros atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl gyvenamųjų patalpų aprūpinimo šiluma. Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo šilto vandens, šiltu dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę, prie sporto salės nebuvo dušo, todėl pareiškėjas negalėjo nusiprausti po sporto, persirengimo kambario, tualeto patalpos, patalpos valymo priemonėms.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti įrodymai (b. l. 19, 22). Teismas pažymi, jog teisės aktuose nenumatytas šilto vandens tiekimas bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų prausyklose.
Minėtame teisės akte nėra numatyta reikalavimo įrengti prie sporto salės persirengimo kambarį, dušą, tualetą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestautina, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo trukdžių apsiprausti po sporto būrio prausykloje bei, kaip minėta, nustatyta tvarka vėliau pasinaudoti ir dušu. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teiginys dėl to, jog prie sporto salės nebuvo patalpos valymo priemonėms vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokią neturtinę žalą patyrė dėl jo nurodytų aplinkybių, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.
Be to ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, jog su skundais ir prašymais į Alytaus PN administraciją nesikreipė, nes bijojo susidorojimo. Tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs, byloje nėra jokių įrodymų, jog pataisos namų pareigūnai grasino susidoroti su pareiškėju ar naudojo kitokią prievartą prieš jį. Todėl spręstina, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų apie nurodomas netinkamas kalinimo sąlygas dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.