- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 1-131-373/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-01109-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Nukentėjusysis
- J. K., G. M.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajai J. K., nukentėjusiojo G. M. atstovei pagal įstatymą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. M. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustato
D. M. 2012 m. gruodžio 22, apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), supykęs vieną kartą sušėrė mažamečiui sūnui G. M., g. (duomenys neskelbtini), dešinės rankos delnu į veido kairę pusę, tuo nukentėjusiajam G. M. sukeldamas fizinį skausmą.
D. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 22, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), supykęs vieną kartą sudavė kumščiu sugyventinei J. K. į veidą, po to suėmęs rankomis jai už pečių stūmė į duris, tuo nukentėjusiajai J. K. padarydamas kairės akies apatinio voko – skruosto – nosies nugarėlės kairės pusės, pakaušio, kairės šlaunies kraujosruvas, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įrodymai ir veikos vertinimas dėl J. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis J. K. tyčia kumščiu į veidą nesudavė ir jos į duris nestūmė. Jis virtuvėje ėjo atsigerti vandens, paslydo ant šlapių grindų ir griuvo. Tuo tarpu J. K. atidarė duris ir jis griūdamas ją netyčia galėjo užgauti ranka, pataikydamas į veidą.
Nukentėjusi J. K. parodė, kad kaltinamasis girtas jai virtuvėje metė puodą nuo viryklės, pataikydamas į koją ir jai atsirado kraujosruva. Paskui paėmęs ją už pečių stūmė. Jai atsitrenkus į staktą, kaltinamasis trenkė kumščiu į nosį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę buvo pripažinęs (b.l.36), tačiau kitoje apklausoje jau neigė J. K. sudavęs kumščiu į veidą bei stūmęs ją į duris ir nurodė, kad griūdamas galėjęs ją netyčia sužaloti (b.l. 39).
Liudytojai R. K., S. B., R. K. nematė kaip buvo sužalota J. K., tik girdėjo triukšmą virtuvėje, matė jos sužalotą nosį bei nukentėjusioji jiems sakė, kad kaltinamasis ją stūmė bei kumščiu trenkė į veidą.
Nukentėjęs G. M., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė matęs kaip kaltinamasis stūmė nukentėjusiąją (b.l. 19), tačiau šiuos jo parodymus paneigė pati J. K. ir liudytoja R. K. teigdamos, kad berniukas buvo patalpoje nuo virtuvės atskirtoje spinta ir įvykio matyti negalėjo.
Specialisto išvadoje konstatuoti J. K. padaryti kūno sužalojimai: kairės akies apatinio voko – skruosto – nosies nugarėlės kairės pusės, pakaušio, kairės šlaunies kraujosruvos, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 14).
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nėra galimybės konstatuoti, kad kaltinamasis kaltinime nurodytais veiksmais tyčia sužalojo nukentėjusiąją. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų yra esminiai prieštaravimai. Kitų objektyvių įrodymų kaltinamojo tyčinei kaltei pagrįsti byloje nesurinkta.
Kaltinamasis pripažįsta, kad griūdamas galėjo netyčia kliudyti nukentėjusiąją ir ją sužaloti, tačiau BK nenumato atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jame išdėstytos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, nes išnaudojus visas galimybes, jų nepavyko pašalinti.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui G. M.
Kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad tyčia vaikui per veidą nešėrė. Jis susistumdė su S. B.. Netoli jų buvo mažametis G. M. ir jis vaiką stumtelėjo, kad jie jo neužgautų, kliudydamas jo veidą atgalia ranka. Vaikui galėjo skaudėti, nes buvo susigraudinęs. Vaikas sakė, kad jį išveš į kalėjimą, tačiau jis po šių žodžių vaiko nemušė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad D. M. jam vieną kartą ranka sudavė į dešinį skruostą. Jam nuo smūgio skaudėjo dešinį skruostą. Jis sakė, kad kaltinamąjį reikia išvežti į kalėjimą (b.l. 19).
Mažamečio nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai S. B. ir R. K.. Jie buvo viename kambaryje su G. M., kuris gulėjo lovoje. Į kambarį įėjo kaltinamasis ir vaikas jam pasakė, kad atvažiuos policija ir jį išveš į kalėjimą. Po šių žodžių kaltinamasis G. M. delnu šėrė į kairį skruostą ir šis pradėjo verkti. Analogiškus parodymus liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.30-31). Taip pat šie liudytojai patvirtino, kad vykstant susistumdymui tarp kaltinamojo ir S. B., vaikas buvo kitoje patalpoje ir kaltinamasis jo užkliudyti negalėjo. Kaltinamasis vaikui šėrė jau po konflikto su J. K. ir S. B.. Nukentėjusioji J. K. ir liudytoja R. K., mačiusios susistumdymą tarp kaltinamojo ir S. B., nenurodė, kad šalia besistumdančių būtų buvęs mažametis G. M..
Aptarti įrodymai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis netyčia užkliudė vaiko veidą susistumdymo su S. B. metu. Netikėti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinamojo smurto prieš mažametį G. M. nėra pagrindo, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jie išsamiai ir nuosekliai nurodė šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tiek liudytojai, tiek pats kaltinamasis pripažino, kad iki 2012-12-22 konflikto jų tarpusavio santykiai buvę geri. Akivaizdu, kad J. K. šeimos nariai duoda objektyvius parodymus, nesistengdami apkaltinti kaltinamąjį, o pasakodami tai ką matė. Niekas iš jų nematė kaip buvo sužalota J. K. ir šią aplinkybę nurodė tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Tik S. B. ir R. K. matė kaip buvo sužalotas mažametis nukentėjęs. Tik jie ir duoda parodymus apie šią kaltinamojo padarytą veiką.
Įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vieną kartą sušėrė mažamečiam nukentėjusiajam dešinės rankos delnu į kairį skruostą. Tai, kad vaikas nurodo, jog jam buvo sušerta į dešinį skruostą, o liudytojai teigia, kad į kairį skruostą, nėra esminis prieštaravimas, kuris leistų abejoti kaltinamojo kalte. Nukentėjęs G. M. apklausos metu buvo ketverių metų amžiaus ir galėjo supainioti į kurį skruostą jam buvo sušerta, tuo labiau, kad sužalojimų veide neliko. Pats faktas, kad kaltinamasis sušėrė savo sūnui delnu į veidą neabejotinai nustatytas aptartų įrodymų visuma.
Mažametis G. M. parodė, kad kai kaltinamasis jam sušėrė per veidą, jam skaudėjo, jis verkė. Liudytojai S. B. ir R. K. taip pat parodė, kad po kaltinamojo smūgio vaikas verkė. Ši aplinkybė patvirtina, kad mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamojo veika pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka LR BK 140 str. 2 d. sudėtį.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia pripažįstama aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pripažįsta buvęs neblaivus. Apsvaigimo poveikį kaltinamojo veiksmams rodo jo neadekvati reakcija į vaiko žodžius bei liudytojų ir nukentėjusios parodymai, kad būdamas blaivus jis taip nesielgia.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai.
Kaltinamajam skirtina vienintelė LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Įvertinus teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, bausmės dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nebaustas ir administracine tvarka, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini D. M. 2012-12-23 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirti įpareigojimai iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. K., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (b.l.44).
Rezoliucinė dalis
nutaria
D. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2012 m. gruodžio mėn. nuo 22 d. ik 24 d. (dvi dienas).
Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., D. M. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2012-12-23 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi D. M. paskirtus įpareigojimus iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. K., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.