Utenos apylinkės teismo nutartis

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovei E. M. ir jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui T. M. ir jo atstovui advokatui Eugenijui Karosui, institucijų teikiančių išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, jomis siūlė neriboti atsakovo teisių bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, nes ribojimui jokio pagrindo nėra, nustatyti tvarką pagal atsakovo pasiūlymą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Gimimo įrašas Nr.311, sudarytas 2010-11-08 Utenos rajono CMS, patvirtina, kad šalys yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (11 b.l., t.1), o Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas 2013-11-18 (10 b.l., t.1) patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, ji įsipareigojo netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Detali bendravimo ir dalyvavimo sūnų auklėjant tvarka nustatyta nebuvo. Tarp šalių kilo ginčas, todėl šalys prašė nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Pažymėtina tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl jau nustatytos tvarkos pakeitimo. Pažymėtina, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1859-839/2013 jokia detali bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarka nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, tokia faktinė padėtis, kada mažamečio vaiko tėvai gera valia, t.y. taip, kaip buvo susitarę 2.1.2. p., kad bendravimo laiką derins tarpusavyje, nebesutaria, neatitinka šalių mažamečio sūnaus interesų, todėl nustatytina esant pagrindą kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. detalios tvarkos nustatymo (LR CK 3.53 str. 3d., 3.170 str. 4 dalis).

Šalys – ieškovė E. M. ir atsakovas T. M., atsižvelgdami į savo sūnaus amžių, jo poreikius, savo užimtumą ir kt. aplinkybes, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, sudarė taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos LR CPK 294 str., t.y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims paaiškinta, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarka gali būti keičiama (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

LR CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 2 d. numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis). LR CK 3.172 straipsnis nustato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Šalys pasiūlė nustatyti atsakovo, gyvenančio skyrium, bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nors Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, o pagal LR CPK 380 str. 2 d. nuostatas vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais, tačiau šalių sūnus yra mažametis ir savo nuomonės šioje byloje nagrinėjamu klausimu pareikšti negalėtų.

Institucijos pateikė išvadas (21-22, 99-100 b.l., t.1), jomis siūlė neriboti atsakovo teisių bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, nes ribojimui jokio pagrindo nėra, siūlė nustatyti tvarką pagal atsakovo pasiūlymą.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovo, kuris nuo sūnaus gyvena skyrium, veiksmai ar poelgiai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad šalių taikos sutartimi prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi J. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka neprieštarauja vaiko interesams, nepažeidžia jo teisių, todėl šalių taikos sutartis tvirtintina, šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Ieškovė neprašė grąžinti 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio, tačiau teismas, nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, turi teisę grąžinti žyminį mokestį (LR CPK 87 str. 5d.). Ieškovė ieškinį apmokėjo 144,00 Lt (7 b.l., t.1) žyminiu mokesčiu (Perlo paslaugų 2014-01-17 įmokos kvitas). Pagal LR CPK 87 str. 2 d. nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį yra grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio. Ieškovei grąžintino žyminio mokesčio dalis yra 108,00 Lt (144,00 Lt x 75 proc.). Dėl nutarties vykdymo (įsiteisėjus) dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovė su šios nutarties kopija turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.

Taikos sutartimi šalys susitarė (LR CK 6.156 str., CPK 94 str.) prašyti teismą paskirstyti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo viso 1.300 Lt išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, iš kurių: 1.000 Lt už ieškinio parengimą, 300 Lt už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą (8, 92 b.l., t.1).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo viso 2.600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (5-7 b.l., t.2), iš kurių: 1.000 Lt (atstovavimas teisme – 3 val. 36 min., su kelione – 5 val. 6 min.), 800 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 800 Lt už skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą. Atsakovas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu, jo skundas buvo tenkintas (59, 141-145 b.l., t.1).

Šalių patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį, atsiliepimą į ieškinį maksimalus dydis – 3 MMA ), 8.15p. ( už atskirąjį skundą – 0,5 MMA), 8.16 p. (už kitų dokumentų parengimą – 0,12 MMA), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1.300 Lt) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus, o atsakovo turėtos išlaidos – 2.600 Lt advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, tačiau jų dydis už atstovavimą teisme (4 val.) ir atskirojo skundo parengimą viršija minėtus nustatytus maksimalius dydžius. Nustatytina, kad protingos atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1.780 Lt (480 Lt + 800 Lt + 500 Lt).

Pažymėtina, kad ieškovė, kaip konstatuota nutartimi (141-145 b.l., t.1), be pagrindo kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl 300 Lt dydžio išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovė prisiėmė savo rizika. Ieškovei nebus grąžinta 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tai sudaro 36 Lt.

Teismas vertina, kad ieškovė patyrė 1.036 Lt išlaidų, kurias (ieškinio tenkinimo atveju) turėtų padengti kita šalis, o atsakovas patyrė 1.880 Lt šlaidų ( 1.780 Lt + 100 Lt žyminis mokestis už atskirąjį skundą), kurias (ieškinio atmetimo atveju) turėtų padengti kita šalis.

LR CPK 93 str. 4d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą gindama mažamečio vaiko, dar negalinčio išreikšti savo nuomonės, galimai pažeidžiamus interesus, o teismo sprendimu jokia bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarka nebuvo nustatyta, todėl teismas vertina, kad ieškovė kreipėsi tam turėdama pagrindą, todėl pagrindo nukrypti nuo LR CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Šalys derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, jos sąlygas suderino tarpusavio nuolaidų būdu, todėl teismas vertina, kad šalys viena kitai privalėtų padengti po 50 proc. turėtų išlaidų, t.y. padarius užskaitą, ieškovė privalėtų atsakovui sumokėti 472 Lt bylinėjimosi išlaidų (1.780 Lt : 2 = 890 Lt + 100 Lt (žyminis mokestis už atskirąjį skundą) = 990 Lt) – (1.036 Lt : 2 = 518 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42 str., 94 str., 96 str, 140 str. 3d., 290 str., 291 str., 293 str.5p., 294 str., 295 str., teismas

nutaria:

1. Pakeičiant Utenos rajono apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1859-839/2013 2.1.2. p. sąlygą, patvirtinti šalių - ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.1. Atsakovas T. M. gali su sūnumi J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje bet kuriuo laiku bei, esant reikalui, suderinus su ieškove - vaiko motina - paimti vaiką iš ugdymo įstaigos. Ieškovė E. M. tam neprieštarauja.

1.2. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį vaikas pasilieka su mama.

1.3. Kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį vaikas būna su tėvu, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš namų penktadieniais 18 val. ir grąžinant sekmadienį iki 20 val. į ieškovės gyvenamą vietą. Jei vaikas paimamas iš ieškovės gyvenamos vietos ir grąžinamas į ieškovės gyvenamą vietą, vaiko paėmime ir grąžinime būtinai dalyvauja vaiko motina. Vaikui susirgus, todėl negalint jo paimti nurodytą savaitgalį, bendravimas su vaiku perkeliamas į sekantį savaitgalį, einantį po vaiko pasveikimo.

1. 4. Apie vaiko susirgimą, būnant pas vieną iš tėvų, antram tėvui pranešama telefonu.

1.5. Lyginiais metais sūnus J. Kūčias ir Kalėdas bei J. gimimo dieną praleidžia su mama, o Naujuosius Metus - su tėčiu.

1.6. Nelyginiais metais sūnus J. Kūčias ir Kalėdas bei J. gimimo dieną praleidžia su tėčiu, o Naujuosius Metus - su mama.

1.7. Kiekvienais metais kovo paskutinį savaitgalį arba balandžio pirmąjį savaitgalį sūnus J. praleidžia kartu su tėvu, švęsdamas senelių P. ir A. M. bei krikšto mamos R. gimimo dienas, senelių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

1.8. Apie eilinių atostogų laiką ir jų trukmę kiekviena šalis viena kitą informuoja iki einamų metų kovo 1 dienos (tai reikalinga siekiant išvengti atostogų dubliavimo).

1.9. Atostogų metu kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku visas atostogas savo nuožiūra.

2. Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 472,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

3. Grąžinti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Lt žyminio mokesčio.

4. Civilinę bylą Nr.2-323-356/2014 nutraukti.

5. Šios nutarties kopijas įteikti šalims (per jų atstovus) ir institucijoms.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.