- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-1133-390/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- VĮ Turto banko
- Atsakovas
- UAB „Alasca LT“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, VšĮ „Verslo paramos agentūra“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8263-713/2016 pagal ieškovės VĮ Turto banko ieškinį atsakovei UAB „Alasca LT“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, VšĮ „Verslo paramos agentūra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė VĮ „Turto bankas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Alasca LT“ 9 742,39 Eur skolos. Skolą sudaro grąžintinos Europos Sąjungos fondų lėšos, delspinigiai ir palūkanos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai 2015-10-05 įsakymais Nr. 4-621 ir Nr. 4-622 nutraukus su atsakove UAB „Alasca LT“ sudarytą 2012-07-23 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-03-197. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovės turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms reikalavimo sumos ribose, kadangi skolos suma didelė, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma, tačiau kitų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą įrodančių įrodymų, nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti jai palankus, įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai.
Atskiruoju skundu ieškovė VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi dėl sekančių argumentų.
Teismų praktikoje aplinkybė, galinti apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Prašoma priteisti suma (9 742,39 Eur) yra pakankamai didelė, todėl yra reali tikimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Atsakovo interesų apsaugą nuo galimo ieškovo piktnaudžiavimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrina CPK 146 straipsnyje įtvirtinta norma - atsakovas turi teisę prašyti teismą, jog ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Teismas pažeidė CPK 144 straipsnyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir principus. Skolos priteisimas be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atims galimybę iš ieškovo realiai išieškoti skolą ir neatkurs pažeistų ieškovo teisių.
VĮ Turto bankas gina viešąjį interesą - išieškotos lėšos būtų nukreiptos į valstybės biudžetą visų visuomenes narių poreikiams tenkinti, t. y. vykdyti socialinio pobūdžio funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2003-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-963/2003).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti jai palankus, įvykdymui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės VĮ Turto banko ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Alasca LT“ 9 104,41 Eur skolos, 477,26 Eur palūkanų, 160,72 Eur delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 742,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės UAB „Alasca LT“ valstybei 292,00 Eur žyminio mokesčio. Nors priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, jau yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą CPK 144 straipsnio prasme.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.
Nagrinėjamuoju atveju, teismui surinkus duomenis iš registrų, konstatuotina, jog iš atsakovės ieškovei priteista skola (9 742,39 Eur) laikytina didele, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte. Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės duomenis atsakovė paskutinį kartą teikė už 2013 metus, t. y. prieš dvejus metus. Iš 2013 m. balanso matyti, kad turto apskaityta 225 965 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 225 681 Lt. Atsakovės turtą sudarė trumpalaikis turtas (199 037 Lt) ir ilgalaikis turtas (26 928 Lt). Atsakovė veiklą vykdė nuostolingai (59 716 Lt nuostolių). Taigi, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju egzistuoja, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu) - ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant ar nepakankant - piniginių lėšų areštas 9 742,39 Eur sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas, 5 dalis), turto saugotoju paskiriant atsakovę ir uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti (CPK 147 straipsnio 5 dalis). Areštuotiną turtą pavestina surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės Valstybės įmonės Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042, buveinės adresas: Kęstučio g. 45, Vilnius) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alasca LT“ (juridinio asmens kodas 302508858, buveinės adresas: Raudondvario pl. 76, Kaunas) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 9 742,39 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt dvejų eurų 39 ct) sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant 9 742,39 Eur sumos, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Ieškovei išaiškinti, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Nutartyje nurodytą turtą palikti saugoti atsakovei.
Išaiškinti atsakovei, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą atsakovė atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jai momento, o šią nutartį priėmus atsakovei nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.
Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui, ieškovei ir atsakovei.
Nutartis neskundžiama.