Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-1270-671/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-13
Bylos Nr.
2-1270-671/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00658-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1270-671/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00658-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 13 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė,sekretoriaujant I. J.,dalyvaujant atsakovui V. K., jo atstovei advokatei R. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1123,68 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. dėl atsakovo, vairavusio jam priklausančią transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl E. I. SE Lietuvos filialas vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1. p. nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino padarytą žalą, išmokėdamas 1123,68 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, E. I. SE Lietuvos filialui kompensavo išmokėtą 1123,68 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį arba asmenį, neįvykdžiusi pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad prašoma priteisti suma yra neproporcinga ir neteisinga, atsižvelgiant į automobilio Peugeot 206 padarytus sugadinimus. Nors apie savo abejones ne kartą informavo ieškovą, tačiau neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl padarytų sugadinimų ir paskaičiuotos bei išmokėtos žalos dydžio. Be to, atsižvelgiant į sveikatos būklę, nustatytą neįgalumą, sunkią turtinę padėtį, tai, kad mėnesines pajamas sudaro gaunama 112 Eur šalpos senatvės pensija, prašo sumažinti priteistiną nuostolių dydį. Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Neginčija, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Eismo įvykio metu nebuvo apgadintas kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio slenkstis ir žibintas, todėl žala už šių dalių remontą paskaičiuota nepagrįstai.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovo atsiliepimą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė tinkamų jo abejones pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą nepranešė ieškovui apie eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą, todėl žalos administravimo ir atlyginimo procedūros buvo atliekamos jam nedalyvaujant. Visiško nuostolių atlyginimo principo išimčių taikymas yra ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, tokiu atveju mažintinas atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Kadangi eismo įvykio metu valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo būti apdrausta 1000000 Eur dėl žalos turtui, ieškovo reikalavimas yra tik 1123,68 Eur, reikalaujama grąžinti suma negali būti sumažinta.

Atsakovo atstovė prašė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, atsižvelgiant į abejotinas eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Peugeot 206 slenksčio ir žibinto remonto išlaidas. Atsakovas nežinojo apie įstatyme nustatytą 3 dienų terminą, per kurį turėjo pranešti ieškovui apie eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą. Prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė. Atsakovas yra beveik nedarbingas, jo mėnesinės pajamos yra labai mažos, jis neturi galimybių dirbti ir gauti papildomų pajamų. Patenkinus ieškinį visiškai, prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. dėl atsakovo, kuris vairavo automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas G. M. vairuojamas, A. M. priklausantis, automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas dėl šio eismo įvykio administracine tvarka buvo nubaustas dėl transporto priemonės vairavimo neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, jam skirta 28 Eur bauda (b. l. 3-4). G. M. ieškovui pranešė apie eismo įvykį ir kreipėsi dėl draudimo išmokos (b. l. 6-7, 8). E. I. SE Lietuvos filialas vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 nuostatas (b. l. 9-12), atliko žalos administravimo veiksmus ir atlygino padarytą žalą, išmokėdamas 1123,68 Eur draudimo išmoką (b. l. 29, 30). Ieškovas kompensavo E. I. SE Lietuvos filialo išmokėtą 1123,68 Eur draudimo išmoką ir 2017 m. sausio 26 d. ir 2017 m. vasario 8 d. pretenzijomis pareikalavo atsakovą atlyginti išmokėtą 1123,68 Eur išmoką (b. l. 32, 33).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) ieškovui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Byloje nustatyta, kad žala buvo padaryta atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausančia neapdrausta transporto priemone Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai reiškia, kad jis neįvykdė įstatyminės pareigos apdrausti turimą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 43 str.). Nagrinėjamu atveju buvo išmokėta draudimo išmoka, kuria atlyginta už kaltininko V. K., jam naudojant neapdraustą transporto priemonę, padarytą žalą. Taigi, ieškovas įgijo regresinę teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo.

LR CK 6.280 straipsnis reglamentuoja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, kuris numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo teisę) tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (LR CK 6.246-6.249 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad eismo įvykio metu jo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir atsirado žala, tačiau nurodė, kad prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis ir nepagrįstas.

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal LR CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius draudimo išmokos dydį – transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, apgadintos transporto priemonės Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas, transporto priemonės remonto vertės sąmatą, vietinių mokėjimų nurodymus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str., 178 str.). Atsakovas, nesutikdamas su transporto priemonės remonto išlaidomis (transporto priemonės žibinto ir slenksčio remonto išlaidomis), turėjo pateikti objektyvius įrodymus, paneigiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Be to, atsakovas į ieškovo pretenzijas grąžinti sumokėtas sumas nereagavo, nei žalos dydžio, nei jos nustatymo procedūros neginčijo, į nepriklausomus ekspertus nesikreipė. Asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, elgdamasis kaip protingai rūpestingas ir atidus asmuo, turi (gali) pasidomėti dėl nustatytų eismo įvykio aplinkybių, tarp jų kalto asmens bei padarytos žalos dydžio, o nesutikdamas su šių aplinkybių vertinimu, jas ginčyti. Vien tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai, nepateikiant jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, negali būti pagrindu paneigti ieškovo specialistų pateiktus rašytinius įrodymus. Iš byloje esančių transporto priemonės Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio buvo užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai. Transporto priežiūros techninės apžiūros protokole prie remontuojamų detalių pažymėta „slenkstis“, prie keičiamų detalių „žibintas“. Uždarosios akcinės bendrovės „Autlit“ remonto sąmatoje užfiksuoti transporto priemonės Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) slenksčio dažymo ir žibinto remonto darbai. Pažymėtina, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Iš aptartų įrodymų galima daryti išvadą, jog eismo įvykio metu buvo fizinis kontaktas su transporto priemonės Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) slenksčiu ir žibintu. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta esminių prieštaravimų tarp rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų transporto priemonei Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų sugadinimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 1123,68 Eur nuostolių atlyginimo (LR CK 6.263 str., TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovui penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)

LR CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat numatyta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato LR CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Ši teisės norma nustato ir teismo nuožiūros ribas – sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.). Atsakovas yra nevedęs, tik iš dalies darbingas, šiuo metu niekur nedirba, vienintelės gaunamos pajamos – šalpos senatvės 112 Eur dydžio pensija, dėl netekto darbingumo jo įsidarbinimo galimybės yra ribotos, jo turimą nekilnojamąjį turtą sudaro tik dalis gyvenamojo namo (b. l. 45, 46-50, 64, 66, 67, 68). Nors pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ir būtų galima spręsti apie sunkią jo finansinę padėtį, tačiau, teismo vertinimu, pateikti įrodymai nėra pakankami atlygintinos žalos sumažinimui. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad vien tik bloga asmens turtinė padėtis savaime nelemia atlygintinos žalos dydžio mažinimo, apie tokią galimybę sprendžiama įvertinus aplinkybių visetą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, nors eismo įvykis gali būti vertintinas kaip neatsargumo rezultatas, atsakovas nebuvo įvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsižvelgtina ir į ieškovė argumentus, kad eismo įvykio metu valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo būti apdrausta 1000000 Eur dėl žalos turtui, ieškovo reikalavimas yra 1123,68 Eur, todėl reikalaujama grąžinti suma negali būti sumažinta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju žalos dydžio sumažinimas reikštų ieškovo teisių sumenkinimą.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio (b. l. 34). Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 str. l d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo nepriteistinos (LR CPK 96 str.).

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (LR CPK 284 str. 1 d.). Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, tai išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių įvykdyti sprendimą jam yra labai sunku. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Priteisiama suma yra didelė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, šiuo sprendimu priteistų sumų įvykdymas išdėstytinas, nustatant, kad atsakovas mokės ieškovui kas mėnesį po 50 Eur iki sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 284 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kodas 125709291, nuostolių atlyginimą regreso teise 1123,68 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris Eur 68 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 34 Eur (trisdešimt keturis Eur).

Išdėstyti šiuo sprendimu priteistų sumų įvykdymą, nustatant kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kodas 125709291, po 50 Eur (penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė