- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- AS-502-369-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Tez Tour“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 2S-10 (toliau – ir Nutarimas); laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad, nesiėmus teismo sprendimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Nutarimo galiojimą iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos suderintos su Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos, todėl pasiūlymas nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. užsisakantiems poilsį viešbutyje „Kadikale Resort“ prie sutarties, atskiru punktu, nurodyti teisingą informaciją apie oro uosto atstumą iki viešbučio, negalimas, nes neatitiktų suderintų turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų. Be to, vartotojai ir nebuvo klaidinami, nes atstumas nuo oro uosto iki viešbučio yra teisingas, o turizmo paslaugų teikimo sutartyse nurodoma atvykimo vieta, kaip to reikalauja standartinės turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos. Pažymėjo, kad nėra būtinybės ir iš karto vykdyti Nutarimo dalį dėl baudos paskyrimo, kadangi nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiami Nutarimu nustatyti patvarkymai. Pabrėžė, jog Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius, sąlygotų finansinės būklės pablogėjimą, apyvartinių lėšų trūkumą, nei laikinas Nutarimo nevykdymas. Nurodė, jog tokios išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS248-272/2006).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė priimti skundą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Nutarimo galiojimą.
Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS5-155/2005; AS5-230/2005), Nutarime UAB „Tez Tour“ nustatytus įpareigojimus, padarė išvadą, kad nustatyti įpareigojimai iš esmės yra administracinės bylos ginčo dalykas, o tai reiškia, kad, įvykdžius nustatytus įpareigojimus, skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų (pakartotinis naujai sudarytų sutarčių peržiūrėjimas galėtų sukelti papildomus nuostolius bei teisinius ginčus). Konstatavo, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS556-174/2009; AS63-253/2009; AS5-32/2005; AS11-367/2007; AS15-622/2006; AS16-528/2007; AS8-488/2007; AS6-496/2006; AS146-198/2009) ir pažymi, jog teismas, pažeisdamas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nutartyje nenurodė konkrečių aplinkybių bei faktų, dėl kurių gali kilti reali grėsmė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Neįvardinta, kaip būtų pažeisti ar įtakoti pareiškėjo interesai įvykdžius Nutarimą bei kodėl įpareigojimų įvykdymas gali padaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymą. Be to, pareiškėjas, prašydamas stabdyti Nutarimo vykdymą, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad, įvykdžius Konkurencijos tarybos įpareigojimus, bendrovei trūktų apyvartinių lėšų, o net ir toks trūkumas nebūtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
2. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS63-253/2009; AS6-336/2005; AS4-234/2002; AS2-646/2007), nurodo, kad, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir vidutiniškai metus pareiškėjui suteikus galimybę toliau klaidinti reklamos vartotojus, būtų nepaisoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei viešųjų interesų.
3. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS1-433/2004), pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė nesurinkęs pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginį apie teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, ir neįvertinęs tokios priemonės taikymo būtinybės, remiantis proporcingumo kriterijumi. Konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas priimtas siekiant apsaugoti visuomeninį gėrį – sąžiningą konkurenciją, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta, tokia nutartis neatitinka proporcingumo kriterijų bei šiuo klausimu suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
4. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 28 straipsnį ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju kompetentinga institucija atliko išsamų tyrimą ir konstatavo, jog pareiškėjo skleista reklama yra klaidinanti ir draudžiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Todėl stabdyti Nutarimo galiojimą teismas galėjo tik esant išimtinėms, išskirtinėms aplinkybėms, jas nurodant nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Ginčijamu Nutarimu nutarta pripažinti UAB „Tez Tour“ reklaminiame kataloge „Turkija. Balandis – spalis 2008“ skelbtą reklamą „Viešbutis: 52 km iki oro uosto...“ klaidinančia reklama; įpareigoti UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, jeigu šie veiksmai dar yra tęsiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsį viešbutyje ,,Kadikale Resort“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingą informaciją apie oro uosto atstumą iki viešbučio; už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Tez Tour“ 40 300 Lt (keturiasdešimties tūkstančių trijų šimtų litų) piniginę baudą; įpareigoti UAB „Tez Tour“ per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytų įpareigojimų įvykdymo informuoti Konkurencijos tarybą apie įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Įvertinus tokią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-174/2009), darytina išvada, kad, sprendžiant ginčijamo Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o nepritaikius tokių priemonių, turėtų būti keičiamos turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, be to, įpareigojimo sumokėti baudą įvykdymas yra netikslingas, neišsprendus kilusio ginčo.
Įvertinusi Nutarime pareiškėjui suformuluotus įpareigojimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad, nesustabdžius Nutarimo galiojimo, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas ar iki Nutarimo priėmimo buvusios pareiškėjo padėties atkūrimas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Pažymėtina, jog Nutarimu pareiškėjas įpareigotas tik nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, todėl tokio įpareigojimo vykdymas negali sukelti pareiškėjui tokių pasekmių, kurių pašalinimas, teismui galimai panaikinus Nutarimą, būtų itin sudėtingas ar neįmanomas. Tuo tarpu pareiškėjui įvykdžius minėtą įpareigojimą, o teismui panaikinus Nutarimą, buvusios padėties atkūrimas nebūtų apsunkintas. Pabrėžtina ir tai, jog pareiškėjas, vykdydamas Nutarimo įpareigojimą dėl klaidinančios reklamos naudojimo nutraukimo, nebūtų priverstas dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką ar santykius su komerciniais partneriais.
Taip pat nurodytina, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad paskirtos baudos sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Pabrėžtina, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo. Be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pareiškėjo sumokėta bauda jam būtų grąžinta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Nutarimu pareiškėjui nustatytus įpareigojimus, į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, į faktines bylos aplinkybes, į tai, kad nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo požiūriu, bei vadovaudamasi proporcingumo principu, daro išvadą, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, naikintina, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ prašymą atmesti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.