- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2-506-1004/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07379-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- Lietuvos, JAV uždarosios akcinės bendrovės, Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“
nedalyvaujant ieškovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija, - DGK) 2018 m. spalio 4 d. sprendimu, kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 1-4), patikslintu ieškiniu (b.l. 21-24), atsakovei, prašydama: 1. Atsakovės reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018-08-09 iki 2018-09-11, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo, atmesti, o 2018 m. spalio 4 d. DGK sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) šioje dalyje pripažinti netekusiu galios. 2. Atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) šio ieškinio pagrindu iškeltoje byloje priėmimo. 3. Patikrinti pateiktus buhalterinius dokumentus žyminio mokesčio atidėjimo klausimui spręsti.
2. Nurodė, jog įmonės vadovas 2018-07-23 priėmė įsakymą, kuriuo nuo tos pačios dienos 10.00 val. sustabdė įmonės prekybinę veiklą. Nors šio įsakymo tikslas buvo atlikti bendrovės sandėlių inventorizaciją, o ne nutraukti visą veiklą, tačiau darbuotoja nuo 2018-08-09 vienašališkai nusprendė, kad inventorizacija baigta ir neatvyko į darbą, neužbaigė inventorizacijos. Iš darbuotojų buvo pareikalauta pasiaiškinimų, kodėl jie nevyksta į darbą, bet jie teigė, kad yra vykdomas bendrovės vadovo įsakymas ir plačiau nekomentavo nevykimo į darbą, kuris nebuvo pateisintas svarbiomis priežastimis – nei atsakovės liga, nei nelaimingu atsitikimu ar kt. Teigia, kad A. K. nebuvo gavusi nurodymo nevykti į darbą, tačiau kadangi darbe nepasirodė, jai buvo fiksuota pravaikšta. Pažymėjo, kad dėl šios priežasties ji buvo atleista iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kaip padariusi šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Paaiškino, kad nesutinka su DGK išvada, kad A. K. turėjo būti mokamas darbo užmokestis ir pravaikštos laikotarpiu. Dėl neatsikaitymo su darbuotoja ją atleidžiant iš darbo nurodo, kad to negalėjo padaryti dėl inicijuoto įmonei bankroto bylos iškėlimo.
3. Vertina, kad DGK nepagrįstai ir neišsiaiškinus visų aplinkybių pripažino, kad atsakovė A. K. atleista iš darbo neteisėtai. Mano, jog pripažinus atsakovės atleidimą iš darbo teisėtu, darbo ginčų komisijos paskaičiavimai dėl kompensacijų netenka prasmės. Pažymėjo, kad darbuotoja vienašališku sprendimu nuo 2018-08-09 nevykdama į darbą padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl buvo atleista pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, todėl jos darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas tik už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2018-08-09.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais patikslintu atsiliepimu nesutiko (b.l. 83-88) ir prašė juos atmesti pilna apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, o ieškovė siekia vilkinti procesą ir nemokėti jai priklausančio darbo užmokesčio ir kitų susijusių sumų. Nurodė, jog ieškovė pripažįsta, kad negalėjo užtikrinti jai jos darbo funkcijų sulygtų sutartimi. Paaiškino, kad pareikalavo pasiaiškinimo per vieną darbo dieną, kad ji galimai nespėtų jo suformuluoti. Ieškovė nevykdo veiklos, prekybos vietos uždarytos, iš 33 darbuotojų dirba tik 8, iš kurių 6 vaiko priežiūros atostogose, jam yra keliama bankroto byla, jis nemoka valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, kas rodo, kad būtent ieškovė negalėjo suteikti sulygtos darbo vietos ir darbo funkcijų. Ji negalėjo patekti į darbo vietą, pateikti paaiškinimų, mano, jog nepadarė darbo teisės pažeidimo. Paaiškino, kad per 8 metus nepadarė pažeidimų, todėl pravaikšta skirta nepagrįstai. Ieškovė pripažįsta išmokėto darbo užmokesčio pagrįstumą už ankstesnius laikotarpius, taigi akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis vilkindama atsiskaitymą, siekdama jį sumažinti ar jo išvengti.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė palikti galioti DGK sprendimą. Paaiškino, kad priimtas minimas sprendimas ją tenkina. Prašo iš esmės ieškovės patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
6. Byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d.), teismui sprendžiant, jog kelis kartus tenkinus ieškovės atstovo prašymus dėl posėdžio atidėjimo, 2019-01-22 teismo nutartimi (b.l. 99-100) pasiūlius ieškovės atstovo ligai užsitęsus pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ir teismui nepripažinus ieškovės atstovo (vadovo) ligos svarbia priežastimi teismo posėdžio atidėjimui, teismui siekiant darbo ginčą išspręsti iš esmės per įmanomai trumpiausius terminus, vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais ((duomenys neskelbtini) - 414 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7. Iš bylos rašytinių įrodymų, išreikalautos DGK darbo bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė A. K. dirbo pas ieškovę Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčas yra kilęs dėl atsakovės atleidimo iš darbo pagrindo bei darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018-08-09 iki 2018-09-11, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos dydžio priteisimo. Darbo užmokesčio priteisimo iki 2018-08-08 ieškovė neginčija.
8. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, atsakovė A. K. Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-03-29 iki 2018-09-11. Ieškovė 2018 m. liepos 23 d. priėmė įsakymą Nr. P-000933 dėl įmonės didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklos sustabdymo minėtame įsakyme nurodytose prekybos vietose prekybos centruose (b.l. 16). Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, jog po šio įsakymo priėmimo darbuotojai, iš jų ir atsakovė, negalėjo pateikti į darbo vietą, nes prekybos vieta – optikos salonas, esantis prekybos centre (duomenys neskelbtini) buvo iškraustytas antstolio pagalba ir užrakintas. Darbuotojai A. K. su direktoriumi nebuvo galimybės susisiekti. Šių atsakovės argumentų darbo bylos medžiagoje ir patikslintame atsiliepime nepaneigia ieškovės pateikti įrodymai. Atsakovė buvo atleista iš darbo direktoriaus įsakymu Nr. ATL2018/09-14 dėl pravaikštos (pagal DK 58 str. 2 d. 1 p.) (b.l. 11). Nėra duomenų, kad atsakovė buvo supažindinta su šiuo įsakymu. Teismas pritaria atsakovės patikslintame atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytiems argumentams, jog jai nebuvo suteiktas pakankamai protingas laiko terminas pateikti paaiškinimą (DK 58 str. 4 d.), atsižvelgiant į tai, kad atsakovės darbo ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) mieste, o ieškovės buveinė – (duomenys neskelbtini) mieste.
9. Pažymėtina, jog atsakovė nesutinka su pravaikšta, nurodydama argumentus, kad ji negalėjo patekti į darbo patalpas ir susisiekti su darbdavio atstovais. Įrodinėjimo naštai dėl atsakovės pravaikštos pagrįstumo tenkant darbdaviui. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad priėmusi minėtą 2018-07-23 įsakymą dėl įmonės veiklos stabdymo, ėmėsi kokių nors priemonių užtikrinimui, kad darbuotojams būtų suteiktas darbas, ar įforminta prastova, ir apskritai, kokia tvarka supažindino darbuotojus su pasikeitusia situacija, bei kokios turėjo būti jų tolesnės darbo funkcijos, kas konkrečiai turėjo atlikti inventorizaciją, nepateikti duomenys, kur turėjo būti atsakovės darbo vieta, kai iš jos buvo paimtas darbovietės patalpų raktas.
10. Teismas vertina pagrįstais atsakovės paaiškinimus apie nesuteiktą darbo vietą ir darbą, dėl ko ji ne dėl savo kaltės negalėjo vykdyti darbo funkcijų. Ieškovė nepateikė duomenų, jog siuntė darbuotojai reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Nors ieškovė fiksavo pravaikštą, tačiau nepateikti duomenys kokiu būdu ši pravaikšta užfiksuota. Teismas sutinka su DGK komisijos nurodytais argumentais, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė savo iniciatyva nuo 2018-08-09 iki 2018-09-11 būtų be pateisinamos priežasties nevykusi į darbo vietą – „(duomenys neskelbtini)“ optikos saloną, esantį (duomenys neskelbtini). Pateikti priešingi duomenys, jog atsakovė nuo 2018-08-09 nebuvo įleista į darbo patalpas, nepaaiškinus neįleidimo priežasčių ir trukmės. Nenustačius atsakovės kaltės ieškovė nepagrįstai šį laikotarpį traktavo kaip pravaikštą. Sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad atsakovės darbo pažeidimų per 8 metus nenustatyta, kaip ir nenustatyti prekių trūkumai ar darbuotojos kaltė po atliktos inventorizacijos.
11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad darbdavys aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė be pateisinamos priežasties nevyko į darbą, neįrodė. Taip pat ieškovė neįrodė, jog ėmėsi priemonių dėl darbo funkcijų suteikimo, termino paaiškinimo suteikimo atsakovei ar nustatė kitus jos darbo drausmės pažeidimus. Atsakovei pravaikšta deklaruota 2018 m. rugpjūčio 9 d. – rugsėjo 11 d. laikotarpiu. Kadangi darbdavys nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbuotojos pravaikštą dėl neatvykimo į skirtą darbo vietą darbo grafike nustatytu laiku dėl darbuotojo kaltės, A. K. nustatyta pravaikšta pripažintina neteisėta.
12. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė pripažįsta, kad neatsiskaitė už laikotarpį iki pravaikštos deklaravimo, t. y. iki 2018-08-08. Taigi, iš dalies ir ieškovei pripažįstant, kad neatsiskaitė su atsakove, ir teismui nustačius, kad pravaikšta fiksuota neteisėtai, laikoma įrodyta, kad atsakovei nebuvo išmokėtas darbo užmokestis nuo 2018 m. liepos mėnesio iki darbo santykių pabaigos. Ieškovė nurodo, jog nuo 2018 m. liepos mėnesio pabaigos bendrovės lėšoms buvo taikomas areštas, bendrovei buvo inicijuota bankroto procedūra. Teismo vertinimu ieškovė nepateikė įrodymų, kad šie veiksmai sąlygojo ieškovės neatsiskaitymą su atsakove ją atleidžiant iš darbo.
13. Teismas sutinka su DGK išvadomis, kad darbdaviui nepateikus įrodymų, paneigiančių darbuotojos reikalavimus dėl nesumokėto darbo užmokesčio, nėra pagrindo netikėti atsakovės teiginiais, jog su ja ieškovė neatsiskaitė, todėl atsakovės prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo tenkintinas pagal jos nurodytus ir Sodroje darbo ginčų komisijos ginčo nagrinėjimo metu esančius darbdavio deklaruotus duomenis. Pagal darbdavio deklaruotus VSDFV duomenis, atsakovės draudžiamosios pajamos 2018 m. liepos mėnesį sudarė 731,03 Eur, rugpjūčio mėnesį – 164,73 Eur (laikotarpis nuo 2018-08-09 - 2018-09-11 nurodytas kaip nedraudiminis, kaip nustatyta, pravaikšta), viso už du mėnesius 895,76 Eur. Teismas sutinka su DGK sprendimo argumentu, kad atsakovei turi būti priteista 895,76 Eur atlyginimas (neatskaičius mokesčių), kas sudaro 730,25 Eur už liepos ir rugpjūčio mėnesius. Teismas visiškai pritaria DGK skaičiavimams, kad apmokėjimas už neteisėtos priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2018-08-09 iki 2018-09-11 sudaro 803,62 Eur (23 darbo dienos x 34,94 Eur). Taigi, neišmokėto darbo užmokesčio suma sudaro 1699,38 Eur (neatskaičius mokesčių), kuri priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.
14. Vadovaujantis DK 146 str. 2 d., darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.).
15. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2018-09-11 pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės - už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). Konstatavus atleidimą neteisėtu vertinama, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punktu, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis visais atvejais paskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio, tai yra trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) arba kuriame mokamas vidutinis darbo užmokestis, uždarbio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Pagal VSDFV duomenis ir DGK komisijos nustatytus duomenis, atsakovės vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 34,94 Eur (neatskaičius mokesčių), (781,36 Eur + 731,03 Eur + 164,73 Eur /(21 d.d. +21 d.d. + 6 d.d.)). Atsakovei netesybos paskaičiuojamos už 180 darbo dienų laikotarpį, t. y. nuo 2018-09-12 (sekanti po darbo sutarties nutraukimo einanti diena) iki 2019-03-12 (teismo sprendimo priėmimo diena), tačiau ne ilgiau nei už 6 mėnesius, kas sudaro 180 dienų (o ne 181 dieną). Atsakovės naudai priskaičiuojama 6289,20 Eur (34,94 Eur x 180 d.d.) netesybų. Toks laikotarpis ir suma atitinka DK 147 str. 2 d. nuostatas, kad netesybos paskaičiuojamos ne daugiau kaip už šešis uždelstus mėnesius.
16. Įvertinant mokestinės bazės pasikeitimus Lietuvoje nuo 2019 metų sausio 1 d., kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336), iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo, bei to paties straipsnio 5 daliai numatant, jog įsigaliojus šiam įstatymui, 2018 metų ar 2018 metų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto, sprendimo vykdymo procese darbdavys – ieškovė Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotina priteistas sumas mokėti, skaičiavimuose įvedant koeficientą 1,289.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė į bylą nepateikė šios bylos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o ieškovės ieškinį atmetant, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
18. Ieškovei 2018-11-15 teismo nutartimi buvo atidėtas 80,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 37-39). Šiaulių apygardos teismo nutartimi (b.l. 58-64) teismo 2018-11-15 nutartis dėl žyminio mokesčio pakeista ir tenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, atidedant 160,00 žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atmetus ieškinį, būtų pagrindas žyminį mokestį priteisti iš ieškovės valstybei. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-28 nutartimi palikta nepakeista 2019-01-07 Kauno apygardos teismo nutartis (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kuria ieškovei iškelta bankroto byla, tai žyminio mokesčio dalis ir teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovės valstybei pagal įstatymą nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį atmesti.
Pripažinti neteisėta A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 2018 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu darbdavio deklaruotą pravaikštą.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1699,38 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 38 centus) neišmokėto darbo užmokesčio atsakovei A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 6289,20 Eur (šešias tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 20 centų) netesybų atsakovei A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteistos sumos teismo nurodytos, neatskaičius mokėtinų mokesčių.
Įpareigoti ieškovę Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), skaičiuojant atsakovei A. K. priteistas, neatskaičius mokesčių, nuo vidutinio darbo užmokesčio priklausančias sumas, į apskaičiavimus įtraukti vidutinio darbo užmokesčio koeficientą 1,289.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Apie sprendimo priėmimą pranešti Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.
Įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti išreikalautą darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vienas bylos egz.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.