Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-24863-592/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
2YT-24863-592/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18319-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Pareiškėjas
Ž. R.
Kreditorius
L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-24863-592/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18319-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. R. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas L. K., antstolis Rimantas Vižainiškis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (skolininkė) skundžia antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmus, susijusius pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu iš varžytinių. Pareiškėjos teigimu, antstolis galėtų areštuoti ir iš varžytinių parduoti pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą tik tuo atveju, jei skola viršytų 2000 Eur sumą, tuo tarpu pareiškėjos skola sudaro šiek tiek daugiau nei 800 Eur.

Antstolis Rimantas Vižainiškis 2017 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-17-128-4189 atsisakė tenkinti skolininkės skundą ir persiuntė jį su vykdomosios bylos kopija Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis su skolininkės skundu nesutiko, nurodydamas, kad ji nuo 2013 m. nevykdo teismo sprendimo ir neatsiskaito su kreditoriumi, nors jai pasirašytinai buvo įteikti visi procesiniai dokumentai. Skolininkė nevykdo antstolio patvarkymų ir reikalavimų, už ką jai buvo paskirta bauda. Skolininkė nepateikia antstoliui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad skola gali būti išieškota iš kito jai priklausančio turto ar pajamų. Antstolio teigimu, didesnė negu skolos likutis turto vertė nedraudžia turto realizuoti iš varžytinių, kadangi po gautų lėšų paskirstymo, likutis yra pervedamas skolininkui.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) L. K. atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Šalims apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/01318 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-286-67/2012 dėl 1119,96 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės Ž. R. išieškotojo L. K. naudai. Nustatyta, kad antstolis 2013 m. liepos 3 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo skolininkės darbovietė UAB „Radveža“ buvo įpareigota iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. UAB „Radveža“ vadovė buvo pati skolininkė. Minėto antstolio 2013 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo nevykdant, taip pat nenurodant jo nevykdymo priežasčių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39651-912/2013 paskyrė skolininkei 10 Lt baudą už kiekvieną 2013 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo dėl pranešimo, kodėl nevykdomas išieškojimas, pateikimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki bus pradėtas vykdyti nurodytas patvarkymas. Skolininkei skolos nemokant, antstolis 2014 m. sausio 17 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atlikus žemės sklypo turto vertės nustatymo ekspertizę, antstolis 2017 m. kovo 2 d. patvarkymu nustatė žemės sklypo vertę – 26 000 Eur, o 2017 m. balandžio 10 d. pranešimu apie varžytines Nr. S-17-128-3458 paskelbė skolininkei priklausančio žemės sklypo varžytines.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Skolininkės teigimu, antstolis neturėjo teisės išieškojimo į skolininkei priklausantį žemės sklypą, nes skola neviršija 2000 Eur sumos, tačiau sutikti su šiuo teiginiu nėra teisinio pagrindo. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur, tuo tarpu nagrinėjamu atveju išieškojimas nukreiptas ne į skolininkės gyvenamąjį būstą, bet žemės sklypą, todėl minėtas išieškojimo apribojimas netaikytinas.

Skolininkė taip pat nurodo, kad antstolis negalėjo areštuoti žemės sklypo, nes jo vertė yra 20 kartų didesnė už išieškomą skolą. CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad antstolis 2014 m. sausio 17 d. turto arešto aktu areštuodamas skolininkei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, jame nurodė ir turto arešto mastą – 4851,41 Lt (1405,07 Eur), kuris atitiko skolininkės įsiskolinimo dydį (3867 Lt skola ir 984,41 Lt vykdymo išlaidos), todėl nėra pagrindo sutikti, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau skolininkės turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, byloje nėra duomenų, kad skolininkė minėtą 2014 m. sausio 17 d. turto arešto aktą būtų apskundusi CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 1119,96 Eur sumos išieškojimas iš skolininkės turto vykdomojoje byloje 0128/13/01318 yra vykdomas nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Skolininkė įsiskolinimo geruoju nemokėjo, be to, už antstolio reikalavimų nevykdymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi skolininkei buvo paskirta bauda. Byloje taip nenustatyta, kad skolininkė būtų pateikusi antstoliui įrodymus, kad turi kito turto, į kuri galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, ar kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad išieškojimas iš skolininkės turto, neįskaitant antstolio Rimanto Vižainiškio vykdomosios bylos 0128/13/01318, atliekamas dar šešiose atskirų antstolių vykdomose vykdomosiose bylose. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolis pagrįstai paskelbė areštuoto skolininkei priklausančio žemės sklypo varžytines ir tuo nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Ž. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas