Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. sausio 28 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine S. D. metu, ją pastūmė, dėl ko, šiai griūnant ant grindų ir galva atsitrenkus į spintos kampą, padarė žaizdą dešiniajame smilkinyje bei tuo sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodė, kad jis su S. D. beveik aštuonerius metus gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Jie gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 28 d. po pietų su sugyventine S. D. savo namuose gėrė degtinę ir alų. Alkoholio išgėrė labai daug, abu stipriai apsvaigo. Apie 21.00 val. jis pradėjo su S. konfliktuoti. Ji išvadino jį mergišiumi, o jis, būdamas girtas, labai supyko, nesusivaldė ir S. pastūmė. Griūdama ant grindų, ji galva trenkėsi į spintos kampą ir taip susižeidė dešinį smilkinį. Matė, kad jai iš žaizdos bėgo kraujas. Supranta, kad S. skaudėjo, todėl kaltu prisipažįsta visiškai. Šio įvykio metu bute su S. buvo dviese, daugiau įvykio niekas nematė Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 60-63).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji S. D. paaiškino, kad 2024 m. sausio 28 d. su sugyventiniu G. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo pietų gėrė degtinę ir alų. Abu pasigėrė ir apie 21.00 val. pradėjo konfliktuoti. G. jai prikaišiojo svetimus vyrus, o ji jam moteris. Ginčo metu G. virtuvėje stipriai ją pastūmė. Ji griūdama galva trenkėsi į spintos kampą ir taip susižeidė dešinįjį smilkinį. Iš žaizdos stipriai pradėjo bėgti kraujas. Ji dėl tokių G. veiksmų patyrė fizinį skausmą, kurį vertina septyniais balais iš dešimties. G. Š. savo veiksmais padarė jai tik žaizdą galvoje. Įvykio metu buvo dviese su G., daugiau niekas šio įvykio nematė. Po įvykio ji pargriuvo laiptinėje, užsigavo kairę koją. G. smurtavo prieš ją pirmą kartą, jo veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. Ji jam atleidžia, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertą nevyks ir nenori, kad sužalojimai būtų nustatyti iš jos medicininių dokumentų (e. b. l. 40-43).

2024 m. sausio 28 d. – 2024 m. sausio 29 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), penkių aukštų daugiabučio namo 33-iame bute. Ant grindų prie įėjimo į butą yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Buto virtuvėje ant grindų yra tokios pat dėmės, taip pat ir ant grindų tarpduryje į miegamojo kambarį (e. b. l. 14-25).

2024 m. sausio 28 d. asmens apžiūros protokole ir jo priede – fotonuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusiosios S. D. dešiniajame smilkinyje yra žaizda, aplink kurią yra kraujas (e. b. l. 26-31).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariu laikytinas ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis G. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu, pastūmė sugyventinę S. D., dėl ko, šiai griūnant ant grindų ir galva atsitrenkus į spintos kampą, padarė žaizdą dešiniajame smilkinyje bei tuo sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą.

Prokuroras siūlo G. Š. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas įvertinęs, kad kaltinamojo G. Š. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, smurtiniais veiksmais šeimos nario atžvilgiu, jis neteistas (e. b. l. 71, 72), nebaustas administracinių nusižengimų teisena (e. b. l. 73, 74), niekur nedirba (e. b. l. 75-79), jo atsakomybę už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis G. Š. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (e. b. l. 85), skiria jam prokuroro siūlytą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis G. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jos atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 28 d., 22.45 val., iki 2024 m. sausio 29 d., 14.50 val. (e. b. l. 54, 66), t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis, BK 72² straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 70), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. Š. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 28 d., 22.45 val., iki 2024 m. sausio 29 d., 14.50 val. – vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad G. Š. jau yra atlikęs dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.