- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-1299-394/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01493-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- S. A.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Alva Puniškienė
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos atstovei Daivai Balnienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei S. A. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis suinteresuotas asmenuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama:
1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-05-06 akto Nr. ŽVP-112-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą ir:
1.1. Leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą S. A. nuosavybės teise valdomą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;
1.2. Leisti įregistruoti S. A. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus - pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinį - šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - valstybės vardu;
1.3. Leisti pradėti 0,1722 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), naudoti visuomenės poreikiams - magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai- Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti.
2. Nustatyti atsakovei S. A. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
3. Nustatyti, kad atsakovei S. A. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2024-05-06 aktu Nr. Nr. ŽVP-112-(1.4.) paimtą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių, dydis yra 183 823 Eur, iš jų: 0,1722 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 111 340 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė - 72 483 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 pripažino projektą „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija. Kelio A5 „Kaunas-Marijampolė-Suvalkai“ ruožas nuo 0 km iki 97 km yra projekto „Via Baltica“ sudėtinė dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 189, kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, pareiškėja 2023 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2ZP-356 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo žemės sklypo savininkę S. A. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jos nuosavybės teise valdomo 0,3233 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,1722 ha dalies, atžvilgiu. Taip pat šiuo raštu savininkė buvo informuota apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, Ministerija 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2ZP-676 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkę apie visuomenės supažindinimą su šiuo projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkė taip pat buvo informuota apie nepriklausomo turto vertintojo atliktą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą bei parengtą vertinimo ataskaitą, ir kad pagal projekto sprendinius iš savininkės 0,3233 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams paimama 0,1722 ha dydžio dalis. Pagal parengtą Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. LJ23/0510/69-2N, visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė – 183 823 Eur. Pranešimas buvo siunčiamas registruota pašto siunta. Atsakovė projekto rengėjui 2023 m. liepos 31 d. pateikė prašymą patikslinti vertinimo ataskaitą, projekto rengėjas išnagrinėjo prašymą ir į jį atsakė 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. SR23-01168, kartu pateikdamas Vertinimo ataskaitos tikslinimo dokumentą, kurioje buvo ištaisyta techninė klaida lyginamųjų objektų lentelėje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1P-1-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projekto patvirtinimo“ patvirtino projektą. Patvirtinus projektą, NŽT direktoriaus įgaliotas asmuo 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SK-2211-(10.1 E.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą visuomenės poreikiams, magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą į du žemės sklypus: projektinis Nr. 69-1 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 69-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Padalinus pradinį žemės sklypą, NŽT direktorius 2024 m. gegužės 6 d. aktu Nr. ŽVP-112-(1.4.), be kita ko: 1) paėmė visuomenės poreikiams savininkės S. A. nuosavybės teise valdomą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2) nustatė, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą dydis – 183 823 Eur, iš jų: žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo vertė – 111 340 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu, dydis – 72 483 Eur. Ministerijos pavedimu AB „Via Lietuva“ 2024 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2-7137 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę, kad NŽT direktorius priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu taip pat informavo atsakovę, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Šis pranešimas atsakovei buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta ir buvo įteiktas 2024 m. gegužės 15 d. Atsakovė per nustatytą 30 dienų terminą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė. Ministerija iki pareiškimo teismui pateikimo, tai yra 2024 m. liepos 12 d., pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą sumą – 183 823 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2024 m. liepos 25 d. raštu Nr. 2ZP-2512 pranešė atsakovei.
Atsiliepimas
Atsakovė S. A. atsiliepime ir atsakovės atstovė advokatė Alva Puniškienė teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti, kad atlyginimo atsakovei už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitų nuostolių dydis yra 183 823 Eur. Atsakovė su aukščiau nurodyta suma nesutinka ir mano, kad mokėtina suma turi būti ženkliai didesnė. Paaiškino, kad pareiškėjai liekanti 0,511 ha žemės sklypo dalis yra bevertė – joje esantys pastatai / statiniai negali būti savarankiškai eksploatuojami, t. y. naudojami pagal paskirtį. Atsakovė teigia, jog vertinant dėl jos žemės paėmimo visuomenės poreikiams patiriamų nuostolių dydžio, į tai privalėjo būti atsižvelgta. Iš atsakovės paimamo turtu vertė / patiriamų nuostolių suma privalo būti skaičiuojama pagal rinkos duomenis turto paėmimo metu, o ne pagal 2023 m. įkainius – tik tokiu būdu būtų įmanomas reikalavimo tinkamai atlyginti už atlyginti už atsakovė paimamą nuosavybę įvykdymas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad Turto vertinimo ataskaita atitinka Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies reikalavimą – galioja 12 mėnesių nuo parengimo dienos. Duomenų, kad Turto vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, nepateikta, todėl yra galiojanti ir tinkama, nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. akto Nr. ŽVP-112-(1.4) teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, leido įregistruoti atsakovės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – pastatą-gyvenamąjį namą ir jo priklausinį – šulinį valstybės vardu, leido pradėti 0,1722 ha ploto žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Nustatė atsakovei S. A. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti) iš visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime prašė nustatyti, kad atsakovei S. A. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. aktu Nr. Nr. ŽVP-112-(1.4.) paimtą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių, dydis yra 183 823 Eur, iš jų: 0,1722 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 111 340 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 72 483 Eur.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (4 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra galiojantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-380 „Dėl projekto „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-380), kuriuo „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (sudedamoji dalis magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai) pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal šį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 189 yra galiojantis.
Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėja 2023 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2ZP-356 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ informavo žemės sklypo savininkę, kad pradedama žemės paėmimo (išpirkimo) visuomenės poreikiams procedūra atsakovės nuosavybės teise valdomo 0,3233 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,1722 ha dalies su joje esančiais statiniais ir įrenginiais, atžvilgiu. Atsakovė minėtu raštu taip pat informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio rengimo metu būtų nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto (statinių, įrenginių, želdinių) vertinimas pagal rinkos vertę ir kiti minėtame įstatyme numatyti veiksmai.
Taip pat nustatyta, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1PV-1-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas).
Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita LJ23/0510/69-2N parengta 2023 m. liepos 19 d., ją rengė uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas L. J., nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000530, išdavimo data 2008 m. gruodžio 16 d. Pagal vertinimo ataskaitą, savininkei priklausančio vertinamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1722 ha dalies, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė apskaičiuota, taikant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodą, 2023 m. gegužės 10 d. yra 111 340 Eur, kitų patiriamų turtinių nuostolių vertė yra 72 483 Eur.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2024 m. liepos 12 d. į Vilniaus 14-ojo notarų biuro notarės R. B. depozitinę sąskaitą įmokėjo 90 600,56 Eur pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktą Nr. ŽVP-102-(1.4) ir 8 210 Eur pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktą Nr. ŽVP-106-(1.4).
Atsakovė nesutiko su atlikto turto vertinime nustatyta verte, teismui pateikė UAB „Asistavita“ Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitą Nr. KN2506121, kurioje nustatyta, kad viso vertinamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2025 m. gegužės 14 d. yra 226 410,00 Eur. Ataskaitą parengė turto vertintojas M. S. (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000371).
Atsakovė taip pat pateikė UAB „Asistavita“ Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitą Nr. KN2508191, kurioje nustatyta, kad viso vertinamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. birželio 20 d. yra 214 000,00 Eur. Ataskaitą parengė turto vertintojas M. S. (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000371).
Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali lemti žemės sklypo rinkos vertės pokyčius tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu, t. y. nuo vertinimo atlikimo iki nuosavybės praradimo praeitų kuo mažesnis laiko tarpas, o reikalingos procedūros būtų atliekamos kuo operatyviau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020).
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, galutinę paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, nustato administracinis teismas, nepriklausomai nuo to, kokia turto vertės ir išlaidų suma yra nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte.
Iš aukščiau aptartų teisės normų ir jų aiškinimo darytina išvada, jog paimamos visuomenės poreikiams žemės ir joje esančio turto vertė per žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį gali pakisti, todėl būtina nustatyti paimamos visuomenės poreikiams žemės ir joje esančio turto vertę, kuo artimesnę nuosavybės praradimo momentui.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesiu nuo jos parengimo dienos.
Pareiškėjos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įformintas žemės paėmimo 2024 m. gegužės 6 d. aktu Nr. ŽVP-112-(1.4). Tuo tarpu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal pareiškėjos pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ23/0510/69-2N paimamo turto vertė nustatyta 2023 m. gegužės 10 d. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog turto paėmimo visuomenės poreikiams metu turto vertinimo ataskaita, vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai normai, galiojo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog NŽT direktoriaus aktas priimtas baigiantis vertinimo ataskaitos galiojimo laikui, vertina, jog nuo turto vertinimo atlikimo iki nekilnojamojo turto paėmimo turto rinkos vertė galėjo pakisti ir nebeatitikti rinkos vertės turto paėmimo momentu.
Atsakovė teismui pateikė UAB „Asistavita“ Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitą Nr. KN2508191, kuria turto vertė nustatyta 2024 m. birželio 20 d., bei Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitą Nr. KN2506121, kuria turto vertė nustatyta 2025 m. gegužės 14 d.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. LJ23/0510/69-2N paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta prieš metus iki nuosavybės praradimo momento, o atsakovės pateiktoje Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN2506121 po metų nuo nuosavybės praradimo, teismas tiek pareiškėjos ataskaitos, tiek atsakovės šios pateiktos nekilnojamojo vertinimo ataskaitos nevertina, kaip neturinčių įrodomosios galios, nustatant rinkos vertę turto paėmimo momentu, nes minėtos ataskaitos praėjus ženkliam laiko tarpui neatitinka Žemės paėmimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingo atlyginimo principo.
Atsakovės į bylą pateikta UAB „Asistavita“ Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaita Nr. KM2508191, kuria visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertė 214 000,00 Eur nustatyta 2024 m. birželio 20 d., yra artimiausia nuosavybės praradimo momentui. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitoje Nr. KM2508191 nustatyta vertinamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. birželio 20 d. 214 000,00 Eur geriausiai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingo atlyginimo principą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, atsakovei nustatytinas atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. aktu Nr. ŽVP-112-(1.4) paimtą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis yra 214 000,00 Eur (iš jų: 0,1722 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 144 100 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 64 500,00 Eur).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Šiuo sprendimu pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimas patenkintas iš dalies ir nustatytas 214 000,00 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitoje Nr. KM2508191 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nustatytus nuostolius.
Teismas sprendžia, jog šiuo atveju teismo sprendimas priimtas iš dalies atsakovės naudai, todėl ji turi teisę reikalauti iš kitos šalies, t. y. pareiškėjos, atlyginti jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Atsakovės atstovė advokatė Alva Puniškienė 2025 m. rugsėjo 9 d. kartu su prašymu dėl dokumentų prijungimo pateikė 2025 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 25/01/051, pagal kurią atsakovė už 2025 m. rugsėjo 9 d. prašymo / papildomų paaiškinimų administracinėje byloje parengimą ir pateikimą teismui patyrė 363,00 Eur išlaidas. Atsakovės atstovė taip pat pateikė UAB „Asistavita“ 2025 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ASIST 00005122 ir 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ASIST 00005149, pagal kurias atitinkamai atsakovė patyrė 400,00 Eur ir 270,00 Eur dydžio išlaidas atliekant nekilnojamojo turto vertinimą.
Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimai maksimaliai priteistina 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Pagal atsakovės pateiktą patirtų bylinėjimosi išlaidų pažymą matyti, jog prašymas pateiktas 2025 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2025 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 387,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, už parengtą prašymą priteistina maksimali suma yra 954,80 Eur (2 387,00 Eur * 0,4 koeficientas). Atsakovės patirtos 363,00 Eur dydžio išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl priteistinos.
Atsakovė teismui pateikė dvi Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitas, tačiau teismas vertina, jog šiuo atveju dviejų ataskaitų rengimo išlaidos yra perteklinės ir nebūtinos. Pagal pateiktas UAB „Asistavita“ PVM sąskaitas-faktūras matyti, jog 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ASIST 00005149 išrašyta už Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitą Nr. KN2508191, kuria vadovaudamasis teismas nustatė priteistiną atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto dydį. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovei už Nekilnojamojo ir kito turto vertinimo ataskaitos parengimą priteistina 270,00 Eur išlaidų.
Atsižvelgus į nagrinėto administracinio ginčo pobūdį ir nustatytą visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų atlyginimo dydį, įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad atsakovė patyrė 633,00 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jai ir priteistinos iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos, prašymų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovei S. A. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. aktu Nr. ŽVP-112-(1.4) paimtą 0,1722 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir kitų nuostolių dydis yra 214 000,00 Eur (iš jų: 0,1722 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 144 100 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 64 500,00 Eur).
Priteisti atsakovei S. A. iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 633,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris Eur) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.