- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-1344-613/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05341-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. L. skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. B., antstolė Laima Neniškienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, juo prašė panaikinti antstolės 2017-03-01 patvarkymą dėl areštuoto žemės sklypo kainos nustatymo. Nurodė, kad 2016-12-08 antstolės patvarkymu Nr. S-1681 areštuoto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste (buvęs (duomenys neskelbtini) k.), rinkos kaina buvo nustatyta 53 200 Eur pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro masinį vertinimą. Antstolė 2017-01-13 patvarkymu, vykdydama 16 798 Eur išieškojimą L. B. naudai, paskyrė 1/2 dalies minėto žemės sklypo ekspertizę, pavedė ją atlikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ober-Haus“ Klaipėdos biurui. Ekspertas pateikė išvadą, kad 1/2 dalies minėto žemės sklypo rinkos vertė 2017-02-08 dieną yra 10 300 Eur. Pareiškėjas 2017-03-14 gavo antstolės 2017-03-01 patvarkymą dėl kainos nustatymo atlikus ekspertizę. Pagal VĮ Registrų centro 2017-01-01 masinį vertinimą 1/2 dalies žemės sklypo vertė yra 23 700 Eur, tai yra 57 procentais didesnė vertė nei nustatyta UAB „Ober-Haus“ eksperto. Dėl to yra pagrindas teigti, kad eksperto nustatyta žemės sklypo vertė yra gerokai sumažinta. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės planus pareiškėjui priklausantis areštuotas žemės sklypas yra išdėstytas miesto verčių zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra nutiesti požeminiai elektros tiekimo kabeliai, privažiuojamieji keliai prie sklypo. VĮ Registrų centro 2016-08-02 duomenų banko išraše žemės sklypo naudojimo sąlygose paminėta paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir elektros tinklų apsaugos zona. Pareiškėjo teigimu, eksperto nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka turto vertės nustatymo principų, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, neatsižvelgta į tai, kad ateityje yra galimybė pakeisti žemės naudojimo paskirtį į individualių namų statybos sklypus. Be to, kadangi antstolė nepateikė žemės sklypo vertinimo ataskaitos, pareiškėjui nėra žinoma eksperto kvalifikacija, klasifikacija. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolė skundžiamuoju patvarkymu nustatė pareiškėjo 1/2 dalies žemės sklypo vertę – 10 300 Eur, tai yra tik 43 procentai realios sklypo vertės, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo interesus, proporcingumo principus. Suinteresuotas asmuo antstolė Laima Neniškienė Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-11 nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog antstolei nepateikus jam turto vertinimo ataskaitos, pareiškėjui nėra žinoma eksperto kvalifikacija, klasifikacija; teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, gavęs antstolės 2017-01-13 patvarkymą dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo, nepasinaudojo teise ekspertą nušalinti.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta netinkamai, neįvertinant visų svarbių kriterijų žemės sklypo vertei nustatyti, o VĮ Registrų centro atliktas vertinimas labiau atitinka nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog antstolei nustačius turo rinkos kainą pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatytą vertę, pareiškėjas su tokia nekilnojamojo turto verte nesutiko, pateikė prieštaravimus dėl tokio areštuoto turto rinkos kainos nustatymo.Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog išieškotojui ar skolininkui pateikus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs antstolei motyvuotus prieštaravimus ir prašymą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutarties gautas pareiškėjo V. L. (toliau – apeliantas) atskirasis skundas. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikia papildomus rašytinius įrodymus: 1) 2017-01-30 prašymą antstolei eksperte pasirinki UAB „Inreal“, nes šios įmonės mažesni įkainiai už atliekamą nekilnojamojo turto įvertinimą, 2) skelbimus apie parduodamų žemės sklypų vertę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl žemės sklypo vertės, taip pat neatsižvelgė į tai, jog UAB „Ober-Haus“ nustatyta žemės sklypo vertė gerokai mažesnė negu VĮ Registrų centro. Be to, teismas nevertino eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo.Teismas padarė rašytiniams įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui. Šią teismo išvadą paneigia pateiktas 2017-01-30 pareiškėjo prašymas pavesti turto vertinimą atlikti turto vertintojai UAB „Inreal“, tačiau antstolė į prašymą neatsižvelgė.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neskundė eksperto išvados, nes pareiškėjas, gavęs 2017-03-01 antstolės patvarkymą dėl kainos nustatymo, pateikė antstolei skundą dėl šio patvarkymo.Antstolė skundžiamu patvarkymu nustatė skolininko 1/2 dalies žemės sklypo vertę –10 300 Eur, tai yra tik 43 proc. realios sklypo vertės, taip pažeidė skolininko interesus, proporcingumo principą, dėl to patvarkymas dėl žemės sklypo vertės nustatymo yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teisme gautas suinteresuoto asmens antstolės Laimos Neniškienės atsiliepimas į atskirąjį skundą. Su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Antstolė turto vertę nustatė vadovaudamasi LR CPK 681 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Skolininkui (pareiškėjui) 2016-12-19 pareiškus prieštaravimus dėl pirminės antstolės nustatytos žemės sklypo kainos, antstolė 2017-01-13 patvarkymu skyrė ekspertizę. Šalims buvo išaiškinta eksperto nušalinimo teisė, tačiau šalys nušalinimų nepareiškė.Pareiškėjas nurodo, jog 2017-01-26 gavo antstolės patvarkymą dėl paskirtos ekspertizės, o prieštaravimą paskirtai ekspertizei pareiškė dar prieš priimant patvarkymą, t. y. 2017-01-03. Antstolės kontoroje prieštaravimas nėra gautas, skundas pateiktas tik antstolei priėmus patvarkymą dėl žemės sklypo kainos nustatymo, bet ne dėl ekspertizės skyrimo.Skolininko argumentas, jog nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo vertinimo pagrindus, yra nepagrįstas, nes atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę yra vertinamas konkretus turtas, jo savybės, turtas yra apžiūrimas faktiškai, turto vertė nustatoma ekspertizės atlikimo momentu, o ne į ateitį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl žemės sklypo vertės
Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė 2016-12-08 patvarkymu Nr. S-1681 „Dėl kainos nustatymo“ (v. b. Nr. 0065/16/00635, b. l. 24), atsižvelgusi į VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatytą sklypo kainą, nustatė 53 200 Eur žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.Antstolės kontoroje 2016-12-19 gautas V. L. prieštaravimas dėl areštuoto turo kainos nustatymo (v. b. Nr. 0065/16/00635, b. l. 25), skolininkas su antstolės patvarkymu, kuriuo žemės sklypo kaina nustatyta 53 200 Eur, nesutinka, teigia, jog tokia žemės sklypo kaina neatitinka realios vidutinės rinkos kainos, dėl to paprašė skirti ekspertizę.Antstolė 2017-01-13 priėmė patvarkymą Nr. S-17-65-199 dėl pateikto prieštaravimo ir turto kainos nustatymo (v. b. Nr. 0065/16/00635, b. l. 27), juo paskyrė ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Ober-Haus“. Minėtame patvarkyme antstolė taip pat išaiškino eksperto nušalinimo teisę.Atlikus ekspertizę, antstolė 2017-03-01 priėmė patvarkymą Nr. 0065/16/00635-S-82 „Dėl kainos nustatymo atlikus ekspertizę“ (v. b. Nr. 0065/16/00635, b. l. 28–29), juo, vadovaudamasi ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo kaina nustatė žemės sklypo kainą – 10 300 Eur.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog antstolės nustatyta žemės sklypo vertė, atsižvelgiant į eksperto nustatytąją, gerokai mažesnė negu VĮ Registrų centro, be to, teismas nevertino eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog VĮ Registrų centro atliekamas nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Pastebėtina, kad atliekant tokį vertinimą neindividualizuojami nekilnojamojo turto objektai, jie faktiškai neapžiūrimi, turto vertė nustatoma tik pagal dokumentuose esančią informaciją, realiai jos netikrinant, todėl nustatoma vidutinė panašių nekilnojamojo turto objektų vertė. Tuo tarpu atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę, vertinamas konkretus turtas, jo konkrečios savybės, jį apžiūrėjus faktiškai, ir nustatoma būtent šio turto rinkos vertė. Taip pat, kaip jau minėta, antstolei 2016-12-08 priimtu patvarkymu nustačius areštuoto žemės sklypo vertę pagal VĮ Registrų centro masinį vertinimą, pareiškėjas nesutiko su tokia nustatyta turto verte, pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto kainos nustatymo ir dėl šios priežasties buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Pažymėtina tai, jog eksperto nesaisto VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė.Taip pat atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog teismas nevertino eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo. Pažymėtina, jog eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliantas ekspertizės akto apskundimo tvarka nesinaudojo, byloje nėra duomenų, jog jis būtų antstolės prašęs skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo vertinimas teisiškai nereikšmingas sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neskundė eksperto išvados, nes pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo, kuriuo nustatyta žemės sklypo kaina. Pažymėtina, jog eksperto išvados apskundimas nėra tas pats kas antstolės patvarkymo apskundimas. CPK 682 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apeliantas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo, apelianto nurodytos individualios žemės sklypo savybės buvo įvertintos eksperto, atliekančio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl eksperto nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka realios rinkos vertės, jo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas neprašė skirti nei papildomos, nei pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės.Apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė antstolės patvarkymą dėl žemės sklypo vertės nustatymo, tačiau, kaip jau minėta, antstolio veiksmų apskundimas nelaikytinas prieštaravimu dėl ekspertizės išvados. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolės Laimos Neniškienės veiksmų teisėtumą, nenustatė antstolės veiksmų neteisėtumo. Antstolė žemės sklypo kainą nustatė vadovaudamasi eksperto nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis).Atkreiptinas suinteresuoto asmens antstolės Laimos Neniškienės dėmesys į tai, jog atskirajame skunde yra padarytas rašymo apsirikimas, nes nurodyta prašymo dėl kito eksperto parinkimo data yra 2017-01-03, o pačiame prašyme ši data nurodyta 2017-01-30, t. y. jau po patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo priėmimo, tačiau, kaip jau minėta, šis prašymas antstolės kontoroje negautas, be to, jis nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo.Be to, aplinkybė, jog eksperto nustatyta ir antstolės nustatyta, vadovaujantis eksperto išvada, žemės sklypo kaina skiriasi nuo VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatytos rinkos vertės, nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą ir (ar) panaikinti antstolės patvarkymą dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Apeliantas neteikė į bylą įrodymų, jog sklypo rinkos vertė yra kitokia, kad ji neatitinka antstolės nustatytosios, remiantis eksperto išvada, vertės, todėl apelianto argumentas, jog antstolė nustatė 57 proc. mažesnę žemės sklypo kainą negu yra tikroji vertė, atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl eksperto nušalinimo tvarkos
CPK 598 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdymo proceso metu ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį. Ekspertas turi nusišalinti, kai yra CPK 67 straipsnyje nustatyti pagrindai (CPK 598 straipsnio 2 dalis). CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas (vadovaujantis CPK 67 straipsnio 1 dalimi, šie nusišalinimo / nušalinimo pagrindai taikomi ir ekspertui) privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. CPK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu: 1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios nurodyto vertintojo nušalinimo pagrindų egzistavimą, todėl darytina išvada, jog abejoti turto vertintojo kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą nėra pagrindo. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, tarp jų ir 2017-01-30 prašymą ekspertizę pavesti atlikti ne UAB „Ober-Haus“, o UAB Inreal“, nes šios nekilnojamojo turto vertinimo įmonės yra mažesnė turto vertės nustatymo kaina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi pirmiausia tai, jog apelianto prašymas nėra prieštaravimas dėl ekspertinės įstaigos parinkimo, antra – mažesnė ekspertizės kaina nėra pagrindas nušalinti ekspertą, kaip jau minėta, eksperto nušalinimo pagrindai yra numatyti CPK 67 straipsnyje. Be to, sutiktina su antstole, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas pateikė antstolei prašymą parinkti kitą ekspertizę galinčią atlikti įmonę, t. y. prie prašymo nepridėti jokie prašymo antstolei siuntimo ir (ar) įteikimo įrodymai, todėl darytina išvada, jog apeliantas šio prašymo antstolei neįteikė.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutartį palikti nepakeistą.