Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-425-1048/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
1-425-1048/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20205-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-425-1048/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20205-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Naujoji AkmenėTelšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. L., gimęs 1970-05-03 Akmenės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar nužudyti, o būtent:

2018-04-30 apie 21 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,43 promilių girtumas), konflikto metu, rankoje laikydamas peilį ir juo mojuodamas prieš savo kartu gyvenančią sugyventinę V. A., tuo pačiu metu sakydamas „tau bus viskas, tu šią naktį kraustykis iš namų“, taip sudarė pakankamą pagrindą V. A. manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar net nužudyti gali būti įvykdytas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. L. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-04-30 šventė savo gimtadienį, vartojo alkoholį. Vakare svečiams išvažiavus, liko dviese su sugyventine V. A. ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jautėsi truputį apgirtęs, tačiau visas aplinkybes atsiminė. Su V. A. susipyko dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu jis virtuvėje pjaustė mėsą, rankoje laikė peilį, V. A. taip pat buvo virtuvėje. Konflikto metu jis priėjo prie sugyventinės, rankas ištiesė į priekį link jos ir rankoje turėtu peiliu mosikavo. Ranka, kurioje jis laikė peilį, buvo netoli V. A. kaklo, tačiau prilietęs su peiliu prie jos kaklo nebuvo. Jis nuo V. A. stovėjo iki vieno metro atstumu. Mosikuodamas peiliu jis garsiai šaukė V. A., kad jis ją sumuš ir, kad ji dingtų iš čia, taip pat koneveikė ją necenzūriniais žodžiais. Matė, kad V. A. išsigando, todėl padėjo peilį ir nieko daugiau jai nebesakė. Sugyventinės jis tikrai nebūtų mušęs. Paaiškino, kad anksčiau yra smurtavęs prieš V. A., tačiau po iškeltos bylos daugiau nesmurtavo. Įvykio dieną jis tik sakė, kad sugyventinę sumuš, tačiau taip nebūtų daręs nes žino pasekmes, jis tik grasino taip padarysiantis. Su V. A. konfliktuoja retai ir tik tuomet, kai vartoja alkoholį. Su alkoholio vartojimu problemų neturi, mano, kad vartoja saikingai. Su V. A. gyvena dviese, bendrų vaikų neturi. Kitą dieną jis su V. A. susitaikė, jos atsiprašė, sugyventinė jam atleido. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi ir mano, kad ateityje taip nebesielgs (b. l. 63–64, 71).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele) bei kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. L. kaip sugyventiniai gyvena apie 10 metų (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Iš pirmų santuokų abu turi vaikų, kurie yra suaugę, gyvena atskirai. 2018-04-30 abu su V. L. buvo vartoję alkoholio. Tos dieną rytą V. L. buvo žvejyboje, iš kurios grįžo jau išgėręs, buvo susinervinęs ir kažkoks piktas. Ji pamanė, kad draugai kažką negero pripasakojo, tačiau sugyventinis jai nieko nesakė. Pavakarį į svečius buvo atėję kaimynai, su kuriais gėrė alkoholį, kepė šašlykus. Ji su drauge išgėrė du šampano butelius, jautėsi truputį apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau visas aplinkybes atsimena. Svečiams išėjus, ji su V. L. susipyko. Barnis įvyko dėl asmeninių priežasčių, pavydo. V. L. buvo stipriai girtas, tai matėsi iš jo elgesio. Kai ji sėdėjo šalia virtuvės esančiame hole ir gėrė kavą, V. L. tuo metu buvo virtuvėje, pjaustė lašinius. Besipykstant V. L. atėjo prie jos rankoje laikydamas peilį ir nukreipė peilį link jos kaklo kairės pusės, gal 20 cm atstumu. Rankoje laikytas peilis buvo didelis, tai sukėlė jai baimę. Laikydamas peilį V. L. koneveikė ją necenzūriniais žodžiais ir ji suprato, kad sugyventinis ją nori sumušti. Tokio V. L. elgesio ji labai išsigando. Tai buvo pirmas kartas, kai sugyventinis su peiliu taip priėjęs jai grasino. Anksčiau jie susipykdavo dėl buitinių dalykų, tačiau tik tuomet, kai V. L. būdavo girtas. Barniai būdavo tik žodžiu, jokių grasinimų nebūdavo. Išsigandusi, kad V. L. gali ją sumušti, ji pastūmė sugyventinio ranką, kurioje šis laikė peilį ir išbėgo pro duris į lauką. Ji nematė, ar V. L. ją vijosi, išsigandusi nubėgo už tvarto. Su savimi turėjo telefoną, todėl paskambino pagalbos numeriu 112. Išsikvietusi pagalbą nuėjo prie lango, matė, kad V. L. sėdi hole peilį pasidėjęs ant stalo. Į namus ji nėjo, sėdėjo lauke ant suolelio. Prieš 1,5 metų V. L. prieš ją smurtavo, buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau po to nė karto V. L. prieš ją nekėlė rankos, nesmurtavo. Mano, kad tą dieną, kuomet V. L. jai grasino, sugyventinio elgesiui įtakos turėjo alkoholis, nes blaivus V. L. yra ramaus būdo, geras. Su V. L. ji susitaikė, sugyventinis jos atsiprašė, ji atleido (b. l. 28–29).

2018-04-30 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos V. L. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sugyventinės V. A. atžvilgiu aplinkybės (b. l. 1).

Grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą faktas patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiu pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) koridorius, pirminiai nukentėjusiosios V. A. parodymai dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bei įvykio vietoje paimtas peilis su juodos spalvos plastikine rankena, 31,5 cm ilgio (geležties ilgis –19,5 cm, rankenos ilgis – 12 cm). Įvykio vieta ir peilis fotografuoti (b. l. 17–19, 22–24).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale 2018-04-30 V. L. nustatytas 2,43 promilių girtumas, V. A. nustatytas 1,32 promilių girtumas (b. l. 25–26).

2018-05-15 nutarimu grąžinti daiktus, 2018-05-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu paimtas peilis su juodos spalvos plastikine rankena – grąžintas V. A. (b. l. 31–32).

Pažymėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnio grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad V. L. 2018-04-30 apie 21 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,43 promilių girtumas), konflikto metu, rankoje laikydamas peilį ir juo mojuodamas prieš savo kartu gyvenančią sugyventinę V. A., tuo pačiu metu sakydamas, kad „tau bus viskas, tu šią naktį kraustykis iš namų“, sudarė pakankamą pagrindą V. A. manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar net nužudyti gali būti įvykdytas.

Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

2018-05-15 kaltinamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 72–74).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstam veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, 2016-09-19 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 35–36, 37–39, 40–42). (b. l.). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje (b. l. 43, 44–45, 46). Duomenų apie psichikos sutrikimus ar priklausomybių ligas nėra (b. l. 49).

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 48 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. L. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, V. L. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-04-30, 23 val. 20 min. iki 2018-05-02, 13 val. 10 min. (dvi dienos), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikant, kad V. L. yra atlikęs dalį bausmės – 4 laisvės apribojimo dienas.

V. L. 2018-05-02 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 65–66).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis su juodos spalvos plastikine rankena, 2018-05-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu paimtas ir 2018-05-15 nutarimu grąžinti daiktus grąžintas nukentėjusiajai V. A., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas jai.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-30, 23 val. 20 min. iki 2018-05-02, 13 val. 10 min. (dvi dienos), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. L. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

V. L. 2018-05-02 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį su juodos spalvos plastikine rankena, 2018-05-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu paimtą ir 2018-05-15 nutarimu grąžinti daiktus grąžintą nukentėjusiajai V. A., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti jai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti V. L., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Diržienė