Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Laz­dijų rajono agentūros vyresniosios spe­cia­listės L. M. 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu paskirta 2500 Lt bau­da pagal Lietuvos Respublikos ad­ministracinių teisės pažeidimų ko­dek­so (to­liau – ATPK) 62¹ str. 2 d. už tai, kad jis privačioje M. S. ir Ž. M. miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 97 kvartale, 1 sklype, turėdamas įga­lio­ji­mą tvarkyti miš­ką, neturėdamas leidimo vykdyti plyną miš­ko kirtimą, plynai iškirto 0,12 ha aikštę – neteisėtai iš­kirto 75 žalius medžius – 19,997 m³ me­die­nos: 8 liepas – 0,719 m³ medienos ir 67 pu­šis – 19,278 m³ medienos.

A. K. apskundus šį nutarimą, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi jo skundas atmestas, konstatavus, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog A. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62l str. 2 d., ir jam paskirta teisinga nuobauda.

Skunde teigiama, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. miško savininkės Ž. M. ir M. S. įgaliojo jį atstovauti jų interesus visais klausimais tvarkant visus reikalus, susijusius su joms bendrąja daline nuosavybe priklausančio miško tvarkymu, tačiau iš esmės miško savininkės įgaliojo skaičiuoti R. P. įmonės darbuotojų nukirstus ir jų transportu iš miško išvežamus medienos kiekius. Supratęs, kad R. P. įmonės vadybininko A. D. vadovaujami darbuotojai, dar nebaigę iškirsti visų pažymėtų medžių, jau iškirto apie 100 m³ medienos daugiau negu numatyta leidime kirsti mišką, sustabdė miško kirtimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministeriją. Pažymi, kad miško kirtimo pažeidimai buvo nustatyti jo, o ne aplinkos apsaugos institucijų iniciatyva.

Nurodo, kad teismas jo kaltę dėl LR ATPK 62¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nepagrįstai grindė tik R. P. įmonės darbuotojų liudytojų G. Š., R. Š., J. R., D. Š. vienpusiškais, prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, jų visai neanalizavo. Neigia, kad, kaip teismo nutartyje pažymėta, liudytojams bei patikrinimą miške atlikusiems pareigūnams R. J. ir L. M., minėjo apie norą atkurti sodybą, nes tik A. D. buvo prašęs kertant medžius atkreipti dėmesį ir pasistengti nenukirsti sodybvietėje augančių vaismedžių. Kad to prašė mišką kirtusių darbininkų, teigia, užsiminęs ir pareigūnams.

Pažymi, kad teismas neteisėtai išplėtė kaltinimo ribas, papildomai pažeidimą kvalifikuodamas pagal kitą norminį aktą, nurodydamas, kad jis atsakingas ne tik už Miškų įstatymo 9 str. 6 d., kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, bet ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. pažeidimus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nurodytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, pakeistas veikos padarymo būdas, kadangi konstatuota, jog jis pats atžymėjo kirstinus medžius ir kad būtent jis inicijavo dalies miško ploto iškirtimą plynai, o ne iškirto, kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime kvalifikuojant pažeidimą. Dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, teigia, neturėjęs galimybės teisme pateikti gynybos argumentų, susijusių su visiškai kitu veikos padarymo būdu, todėl buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

ATPK 62¹ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kir­ti­mą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vie­no šimto kietmetrių medžių ar krūmų. Miško savininkai yra atsakingi už Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatyto draudimo atlikti kir­ti­mus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galio­jan­čius teisės aktus toks leidimas reikalingas, pažeidimus. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuo­s­ta­tų 20 p. nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus 20.1-20.8 p. nu­ro­dytas išimtis. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad M. S. ir Ž. M. priklausančio miško 97 kvartale 1 sklype įvyk­dy­tas plynas miško kirtimas nepriskiriamas nei vienai iš šių išimčių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. liepos 14 d. miško savininkėms M. S. ir Ž. M. išduotas leidimas kirsti mišką jų miške, esančiame (duomenys neskelbtini) einamiesiems kirti­mams: 97 kvartale 1-7 skly­puose, 90 kvartale 5,6 sklypuose, 89 kvartale 7-11 sklypuose, 96 kvarta­le 5-7 skly­puose, bei valks­mos einamajam kirtimui 89 kvartale 1-11 sklypuose. Tuo tarpu 2011 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo metu nustatyta, kad miško valdoje, priklausančioje M. S. ir Ž. M., esančioje (duomenys neskelbtini) 97 kvartale 1 skly­pe 0,12 ha plote miškas iškirstas plynai, savavališkai iš­kirs­ti 75 medžiai: 67 pušys ir 8 liepos.

Kadangi 2011 m. rugpjūčio 9 d. Ž. M. ir M. S. įgaliojo A. K. atstovauti jų in­te­re­sus visais klausimais tvarkant visus reikalus, susijusius su miško tvarkymu joms bendrąja da­li­ne nuosavybe priklausančiame 10.6337 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), tuo tiks­lu gauti vi­sus rei­kiamus leidimus miško kirtimui, sudaryti sutartis dėl miško kirtimo, atlikti miško kirtimo dar­bus, at­likti sanitarinį miško kirtimą ir kitus ūkinius darbus, taip pat parduoti medieną iš iškirstų miškų plotų, ją transportuoti, gauti pi­nigus už parduotą medieną grynais pinigais arba atlikti pave­di­mus į įgaliotojoms priklausančias sąskaitas, todėl konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad pareiškėjas tik prižiūrėjo ir skaičiavo išvežamos medienos kiekius, yra visiškai nepagrįstas.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. K. atsako už Miš­kų įstatymo 9 str. 6 d. ir Pri­va­čių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. pažeidimus. Pareiškėjas A. K., būdamas miško savininkių įgaliotu asmeniu ir turėdamas jų vardu iš­duo­tą leidimą kirsti mišką, privalėjo laikytis teisės aktų, nustatančių prievoles miškų savininkams, at­lie­kantiems miško kirtimą, reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentai, kad teismas išplėtė kaltinimo ribas, pažeidimą papildomai kvalifikuodamas pagal kitą norminį aktą, nurodydamas, kad A. K. atsako jau ne tik už Miškų įstatymo 9 str. 6 d., kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, bet ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. pažeidimus, taip pat nepagrįsti. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad A. K. padarė Miškų įstatymo 9 str. 5 ir 6 dalyse numatytus pažeidimus. Miškų įstatymo 9 str. 5 d. aiškiai reglamentuota, kad miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Pri­va­čių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miško­tvar­kos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinko­sau­gos reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad R. P. įmonės darbuotojams, vadovaujamiems A. D., viršijus kirtimo normas pagal leidimą, ėmėsi būtinų ir neatidėliotinų priemonių tai sustabdyti bei pats asmeniškai apie tai informavo atsakingas aplinkos apsaugos institucijas, todėl logiška, kad, jeigu būtų pats atlikęs kokius nors neteisėtus kirtimus ar kitus panašius veiksmus, tai nebūtų kreipęsis į aplinkos apsaugos institucijas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. kreipėsi dėl jo miške vykdyto einamojo kritimo kokybės. 2011 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo metu A. K. reiškė pretenzijas, kad nesutvarkytos šakos, sausuoliai, atliekos. Nustatyta, kad kirtimas buvo atliktas kokybiškai, teisingai, pažeidimų nerasta. Dėl nesutvarkytų kirtimo liekanų, jis buvo informuotas, kad tai yra galiojančių taisyklių įteisinta, netgi reikalinga palikti negyvos medienos, nuvirtusios, pūvančios medienos kitai įvairovei. Paaiškinta, kad dėl norimos tvarkos turėjo derinti su rangovu ir aptarti sutartyje. Einanat miško valda pareigūnai rado plynai iškirstą aikštelę. A. K. nurodė, kad tai yra valkšna, tada jis buvo informuotas, kad tai yra pažeidimas - savavališkas miško kirtimas plynai. Matėsi, kad ten buvusi sodyba, nes buvo rūsys, šulinio likučiai, augo liepos, senos kriaušės. Kai pareigūnai atvažiavo į mišką, jis minėjo, kad atvažiuos jo giminės iš užsienio ir čia nekaip atrodys, sakė, kad nori atkurti sodybą, nesakė, kur ta sodyba yra, bet, priėjus iškirstos sodybos vietą, jie suprato ir jis pats pasakė, kad čia ta sodyba. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad skundo motyvai, kuriais A. K. neigia savo kaltę ir nurodo įvykio aplinkybes iš sau palankios pusės, yra atmestini kaip prieštaraujantys bylos duomenims.

Pareiškėjo nuomone, administracinė atsakomybė už padarytus pažeidimus turėtų būti taikoma medžius kirtusiems R. P. įmonės darbuotojams, nes teismų praktika (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis Nr. N16-300/2007) pripažįsta, jog administracinė atsakomybė taikoma darbus atlikusiems asmenims, jeigu teisė pagal gautą leidimą vykdyti miško kirtimo darbus ir savo nuožiūra realizuoti iškirstą medieną pagal sutartį buvo suteikta kitam asmeniui, kuris (juridinio asmens atveju - kurio darbuotojai) šiuos darbus ir atliko. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartyje konstatuota, kad atsakomybė pagal ATPK 62¹ straipsnį už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Nurodytoje teismo nutartyje buvo nustatyta, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtas miško kirtimas buvo vykdomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodymu, tik nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvo savavališkai nukirsti medžiai, tačiau byloje nebuvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų dėl tų medžių nukirtimo ar jų atrinkimo bei ženklinimo. A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. atliko organizacinius darbus, kontroliavo valdoje kertant mišką ir davė nurodymus kirsti buvusios sodybos vietoje mišką plynai.

Iš liudytojų parodymų teismas pagrįstai nusprendė, kad A. K. asmeniškai inicijavo nurodytos da­lies miško ploto iškirtimą plynai, pats atžymėjo kirstiną plotą, todėl atsakomybė už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai taikyta jam. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. P. patvirtino, kad jo įmonė buvo pasamdyta vykdyti ir vykdė miško kirtimą M. S. ir Ž. M. miške pagal išduotą leidimą. Plynam kirtimui leidimas nebuvo duo­tas. Buvusios sodybos vietoje, kur kirstini medžiai nebuvo pažy­mė­ti, miškas buvo iškirstas plynai pagal A. K. nurodymą. Tą patį patvirtino ir R. P. įmonės vadybininkas A. D.. Kiti liudytojai – sodybos vietoje mišką kirtę darbininkai taip pat parodė, kad mišką kirto A. K. nurodymu, nes pasitikėjo juo, manė, kad jis yra miško savininkas, be to, darbininkams jis tvirtino, kad dėl plyno kirtimo viskas yra suderinta.

Pareiškėjas nurodo, kad, kadangi teismas konstatavo, jog jis pats atžymėjo kirstinus medžius ir kad būtent jis iniciavo dalies miško ploto iškirtimą plynai, o ne iškirto mišką, kaip buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime kvalifikuojant pažeidimą, todėl apylinkės teismo sprendime nurodytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, pakeistas veikos padarymo būdas. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybei už šių teisės normų pažeidimus atsirasti nenumatyta sąlyga, kad miško savininkas (ar jo įgaliotas asmuo) pats betarpiškai atliktų kirtimo darbus (Lietuvos vy­riau­siojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-1-1039/2006). 2003 m. vasario 11 d. konsultacijoje dėl ATPK 62¹ straipsnio taikymo nurodoma, kad atsakomybė už ATPK 62¹ straipsnyje numatytos veikos padarymą kyla ir tiems asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą, nors patys ir neatliko miško kirtimo darbų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. atliko organizacinius darbus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų pa­ro­dy­mai įrodo, kad A. K. pri­va­čiame miš­ke, pri­klau­san­čiame Ž. M. ir M. S., esančiame (duomenys neskelbtini), 97 kvartale 1 sklype, turėdamas miško sa­vi­ninkių įga­lio­jimą atstovauti jų in­te­re­sus tvar­kant visus reikalus, susijusius su miško tvarkymu, neturėdamas lei­dimo vykdyti plyną miš­ko kir­ti­mą, sava­vališkai iškirto 75 žalius medžius: 67 pušis ir 8 liepas, tai yra 19,997 m³ medienos. A. K. nesilaikė leidime kirsti miš­ką nurodytų sąlygų ir pažeidė Miškų įstatymo bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuos­ta­tų normas, todėl jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ str. 2 d., sudėtis. Šio administracinio teisės pažeidimo objektyviąją veikos pusę sudaro savavališko miško kirtimo faktas, t.y. plynas 0,12 ha miško ploto ir 19,997 m³ tūrio medienos iškirtimas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių A. K. kaltę, todėl Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros 2011-09-13 nutarimas, kuriuo A. K. nubaustas už minėto administracinės teisės pažeidimo padarymą ir jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, yra teisingas. Su tuo motyvuotai sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl ji laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją, taip kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu, teisėjas

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.