- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2YT-24513-722/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01600-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. S. pareiškime paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal S. K. valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą, kurį sudarė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. K., kuri 2013 m. liepos 22 d. testamentu visą savo turtą paliko sūnui, pareiškėjui S. S.. Po motinos mirties dėl jos palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą, kur paaiškėjo, kad pareiškėjo motinos vardu registruotas turtas – gyvenamasis namas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), buvo įgyti 1992 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjo motinai esant santuokoje su sutuoktiniu S. K.. Pareiškėjo motinos A. K. ir jos sutuoktinio S. K. santuoka buvo sudaryta 1984 m. (duomenys neskelbtini). A. K. su savo sutuoktiniu drauge negyveno ir bendro ūkio nevedė apie 20 metų, tačiau teisiškai santuokos nebuvo nutraukę. S. K. mirė 2005 (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties A. K. dėl teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, nes visą laiką nuo pat minėto nekilnojamojo turto įsigijimo momento viena gyveno ir rūpinosi namu bei statiniais. Po sutuoktinio mirties A. K. liko 1/2 dalis minėto turto, o jos sutuoktiniui S. K. priklausiusią 1/2 dalį ji faktiškai perėmė, pradėdama šį turtą valdyti kaip savo. A. K. sutuoktinis name kartu su ja niekada negyveno, todėl ji tikėjo, kad šis turtas yra asmeninė jos nuosavybė. Tiek prieš S. K. mirtį, tiek po jos, A. K. gyveno name (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad ji priėmė sutuoktiniui priklausančią 1/2 dalį statinių, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. K. ir S. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. S. motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. 2013 m. liepos 22 d. testamentu (notarinio reg. Nr. VP-(duomenys neskelbtini)), visą savo turtą, kuri jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui, pareiškėjui S. S.. Pareiškėjas po motinos mirties dėl jos palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi 2020 m. gegužės 22 d. Notarui patikrinus visą A. K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą paaiškėjo, kad pareiškėjo motinos vardu registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., (duomenys neskelbtini), buvo įgyti 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 1007), pagrindu, A. K. esant santuokoje su sutuoktiniu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo motina A. K. su S. K. susituokė 1984 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimu, jo motina su sutuoktiniu S. K. drauge negyveno ir bendro ūkio nevedė apie 20 metų, tačiau teisiškai santuoka nebuvo nutraukta. Gyvendami santuokoje A. K. su S. K. bendrų vaikų nesusilaukė. S. K. mirė 2005 m. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties A. K. nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, nes visą laiką nuo pat minėto nekilnojamojo turto įsigijimo momento viena gyveno ir rūpinosi namu bei statiniais Jonavos r., (duomenys neskelbtini), tai yra aktyviais veiksmais rūpinosi paveldėtu turtu, kas įrodo faktą, jog A. K. priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai jį valdydama. VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamasis turtas Jonavos r., (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. K. vardu. A. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Jonavos r., (duomenys neskelbtini). Remiantis Jonavos savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos 2011 m. (duomenys neskelbtini) pažyma, A. K. vardu registruotas gyvenamasis namas ir kiti statiniai Jonavos r., (duomenys neskelbtini). Šie pastatai nuosavybės teise priklauso A. K.. Iš Jonavos savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos 2020 m. (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, jog 2004 m., S. K. dar būnant gyvam, seniūnijos ūkinėje knygoje namų ūkio galva nurodyta A. K.. Jos sutuoktinio minėtame gyventojų sąraše nėra. Iš Gyventojų registro išrašo apie S. K. matyti, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1985 m. lapkričio 19 d. iki pat jo mirties buvo (duomenys neskelbtini). Remiantis 2020 m. gegužės 22 d. notaro išduotu liudijimu apie palikimo nepriėmimą (notarinio reg. Nr. VP- (duomenys neskelbtini)), matyti, kad paveldėjimo byla dėl S. K. paveldėjimo nebuvo užvesta. Jonavos r., (duomenys neskelbtini) kaime mirusioji A. K. iš valstybės nuomojosi ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie faktai taip pat įrodo, kad A. K. gyveno Jonavos r., (duomenys neskelbtini), atliko aktyvius veiksmus ir valdė ten buvusi ir jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. 2013 metų VĮ Registrų centro sąskaitose bei 2010 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų trumpalaikės nuomos sutartyje A. K. kontaktinis adresas nurodytas: Jonavos r., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dokumentų, įrodančių mokesčių mokėjimą, pateikti teismui negali, nes vieninteliai mokesčiai buvo mokami už elektrą ir už 2005 metus, kada mirė A. K. sutuoktinis, pareiškėjui rasti nepavyko, nes nuo pareiškėjo motinos sutuoktinio mirties praėjo penkiolika metų. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, tai yra teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina A. K. po sutuoktinio S. K., mirties nuo 2005 m. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti S. K. turtą, kurį sudarė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: Jonavos r., (duomenys neskelbtini). Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. K., mirusio 2015 m. (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti S. K. turtą, priėmė pareiškėjo motina A. K..
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą po jos sutuoktinio S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nuo 2005 m. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti S. K. turėtą turtą, kurį sudarė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: Jonavos r., (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.