Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims N. Š., S. L. ir valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims N. K., N. Š., S. L., valstybės įmonei „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Civilinės bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų įrodymų turinio nustatyta, kad palikėjas G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo du sūnus: A. K. (pareiškėją) ir E. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjas turi seserį N. Š. ir brolį S. L. (Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. rugpjūčio 12 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjo ir N. K. santuoka nutraukta 2001 m. spalio 4 d. ((duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas). Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro 2020 m. spalio 20 d. pažyma patvirtina, kad po palikėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjas testamento sudaręs nebuvo.

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas priimti po palikėjo G. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog po tėvo mirties jis nesikreipė priimti palikimo, kadangi dėl teisinių žinių stokos nežinojo paveldėjimo procedūrų ir įstatymo nustatytų terminų, taip pat kurį laiką buvo išvykęs dirbti į užsienį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo laiku ne veikdamas tyčia, o dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad dėl teisinių žinių stokos pareiškėjas netinkamai suprato pareigą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pareigos kreiptis į notarą neįvykdė ne veikdama tyčia, o dėl žinių stokos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėjas praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldimo turto, dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tėvo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.