- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 1K-385-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro (toliau tekste – prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo nepratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į R. B. priklausančias pinigines lėšas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-oje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl interneto tinklalapiuose adresais www.mmm-2011.lt, www.mmm-2011.eu, www.i-mmm.eu ir www.e-mmm.lt pristatomos ir „MMM-2011“ sistemos pagalba Lietuvos Respublikoje galimai vykdomos neteisėtos finansinės veiklos, turinčios požymių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 202 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai M. (M.) B., a. k (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k, (duomenys neskelbtini) registruoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdami sistemos „MMM-2011“ dalyviai-nariai, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 4 d., galimai patys šios sistemos - finansinės piramidės „MMM-2011“ - pagalba vykdė neteisėtą finansinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra, kad jie, žinodami sąskaitas, į kurias pervedamos sistemos klientų piniginės lėšos, jas valdė, naudojo ir šiomis lėšomis disponavo pagal „MMM-2011“ sistemos poreikius, gaudami iš šios veiklos pastovias pajamas.
M. B. ir R. B. įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.
2012 m. birželio 4 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti gal imą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos R. B. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filialo sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Prokuroro 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taip pat iš dalies panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant R. B. pasiimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į šią sąskaitą pervedamas pinigines išmokas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi terminas pratęstas iki 2013 m. birželio 4 d.
Šalies argumentai
Prokuroro 2013 m. gegužės 27 d. prašymu žemesnės instancijos teismui buvo prašoma priimti nutartį ir pratęsti laikiną R. B. nuosavybės teisių apribojimą trijų mėnesių laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi prokuroro prašymo netenkino. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad susipažinus su prokuroro pateiktais duomenimis matyti, jog nors ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, tačiau R. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), todėl, šiuo atveju, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d. numatytą išlygą. Kadangi įtariamosios R. B. nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo du kartus po tris mėnesius pratęstas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, todėl, išnaudojus visas tokios prievartos priemonės pratęsimo galimybes, tenkinti prokuroro prašymo nėra pagrindo.
Skundu aukštesnės instancijos teismui prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria atsisakyta pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. B. turtui ir priimti nutartį - pratęsti trims mėnesiams iki 2013 m. rugsėjo 4 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. B. a. k, (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filialo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) bei dalinį nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant R. B. pasiimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į šią sąskaitą pervedamas pinigines išmokas.
Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d. yra nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, iš šio įstatymu nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BPK 151 str. numatytos procesinės prievartos taikymo trukmę sieja ne su fiziniam ar juridiniam asmeniui pareikšto įtarimo, o su baudžiamojoje byloje tiriamų nusikaltimų sunkumu, jų pavojingumu visuomenei. Skunde pažymima ir tai, kad esant Lietuvos Respublikos BK 72 str. 4 d. numatytiems pagrindams, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas ir asmeniui, kuriam įtarimas ikiteisminio tyrimo metu nepareikštas, nes šios procesinės prievartos taikymas siejamas ne su įtarimo pareiškimu asmeniui, o su siekiu užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Ikiteisminiame tyrime, kuriame priimta skundžiama teismo nutartis, tyrimas atliekamas ir dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, tyrimas yra itin didelės apimties, sudėtingas, nusikalstama veikla buvo vykdoma elektroninėje erdvėje, šiuo metu įtarimai pareikšti keturiasdešimt trims įtariamiesiems, dar neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai, neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės bei negauti duomenys (specialistų išvados apie piniginių lėšų judėjimą R. B. ir kitų įtariamųjų bankų sąskaitose bei kt.), apie R. B. nusikalstamos veikos aplinkybes bei jos vaidmenį tiriamų nusikalstamų veikų (tarp jų ir Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.) padaryme. Tai nustatyti, o tuo pačiu ir tinkamai kvalifikuoti įtariamosios R. B. nusikalstamas veikas, galima tik išsamiai atlikus ikiteisminį tyrimą. Todėl šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, prokuroro vertinimu, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas turi būti tęsiamas.
Į teismo posėdį niekas neatvyko, proceso dalyviai apie posėdį informuoti išsiunčiant pranešimus.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1200 redakcija) įtvirtinta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 5 d., prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kita vertus, to paties straipsnio 7 d. numatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjas, netenkindamas prokuroro prašymo pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo termino į R. B. priklausantį turtą, neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d. įtvirtintos baudžiamojo proceso teisės normos turinį. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d., laikinas nuosavybės teisės suvaržymas baudžiamosiose bylose, kuriose yra tiriamos nusikalstamos veikos, įstatymo priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra siejamas su ta aplinkybe, kokio pobūdžio įtarimai pareikšti asmeniui, kurio atžvilgiu gali būti taikoma ši procesinė prievartos priemonė, pažymint, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas, esant tam pagrindui, gali būti taikomas ir asmenims, kuriems byloje nepareikšti jokie įtarimai. Tokios nuoseklios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1K-82-303/2013, 1K-84-303/2013, 1K-272-626/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, R. B. yra pareikštas įtarimas galimai padarius apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. Kita vertus, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas ir dėl galimai padaryto sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 7 d., pastarosios aplinkybės užtenka taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ilgiau nei dvylika mėnesių, net ir tuo atveju, kai asmuo, kurio turto atžvilgiu taikoma ši procesinė prievartos priemonė, nėra įtariamas galimai padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo atsisakyti pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. B. priklausantį turtą vien remiantis pastarajai pareikšto įtarimo sunkumu. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina prokuroro skunde nurodytas aplinkybes, kad ikiteisminis tyrimas yra itin didelės apimties, sudėtingas, nėra išsiaiškintos visos reikšmingos galimai nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, aplinkybės, taip pat neatlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl R. B. pareikšto įtarimo turinys gali kisti. Daugiau motyvų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti prokuroro prašymą, skundžiamoje nutartyje nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Prokuroras skunde prašo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. B. priklausantį turtą trims mėnesiams, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ši procesinė prievartos priemonė į įtariamajai priklausantį turtą buvo pratęsta iki 2013 m. birželio 4 d. Taigi, Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo metu ankstesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo terminas yra pasibaigęs, todėl pratęsti šią procesinę prievartos priemonę, kaip to prašoma skunde, nėra įmanoma. Kita vertus, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvada, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas - galimas turto konfiskavimas - nėra išnykęs. Atsižvelgiant į galimai nusikalstamų veikų pobūdį, jomis galimai gautų neteisėtų pajamų dydį, ikiteisminio tyrimo apimtį ir sudėtingumą bei kitas aplinkybes, akivaizdu, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo nepaskyrimas į R. B. priklausantį turtą prieštarautų Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 72 str., taip pat viešajam interesui. Todėl nagrinėjamu atveju priimtinas sprendimas paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. B. priklausantį turtą trims mėnesiams. Toks sprendimas nelaikytinas prokuroro skundo ribų peržengimu, kadangi prokuroras nurodo, kad ši procesinė prievartos priemonė ir toliau turi būti taikoma įtariamojo turto atžvilgiu. Be to, priimtinas sprendimas atitinka baudžiamojo proceso operatyvumo ir ekonomiško principus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą trims mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2013 m. rugsėjo 19 d. į R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filialo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) bei dalinį nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant R. B. pasiimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į šią sąskaitą pervedamas pinigines išmokas.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.