Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo G. Ž. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 310 straipsnyje, ir nuteistas 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu pilnai patenkintas R. L. civilinis ieškinys dėl 300 (trijų šimtų) litų turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nuteistas pagal LR BK 310 straipsnį už tai, kad 2012 m. liepos 7 d., apie 18.30 val., atėjęs į R. L. priklausantį ir uždarą gyvenamojo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., būdamas neblaivus, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, elgėsi ypatingai žiauriai, t. y. užpjudė savo šunimi R. L. priklausantį kieme prie ūkinio pastato pririštą šunį bei pats nukentėjusiosios šuniui sudavė eilę smūgių kojomis į galvos sritį, dėl ko gyvūnas žuvo ir R. L. buvo padaryta 300 Lt turtinė žala.

Taip pat G. Ž. nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuoj po to, kai žiauriai elgėsi su nukentėjusiosios R. L. šunimi, dėl ko jis žuvo, apie 18.35 val., viešoje vietoje – nukentėjusiajai R. L. priklausančio gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., būdamas neblaivus, tyčia, įžūliais veiksmais, ignoruodamas moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešo elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajai ir aplinkai, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, elgdamasis ypatingai įžūliai, R. L. bandant kaltinamąjį sudrausminti dėl savo šuns užmušimo bei reikalaujant palikti uždarą gyvenamojo namo kiemo teritoriją, G. Ž. rankomis griebė R. L. už plaukų, permetė nukentėjusiąją ant žemės, sudavė 5 smūgius į dešinės šlaunies sritį, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat G. Ž. nuteistas pagal LR BK 233 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2012 m. liepos 7 d., apie 18.40 val., po to, kai žiauriai elgėsi su gyvūnu bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sužalojo nukentėjusiąją R. L., išeidamas iš nukentėjusiajai priklausančio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., siekdamas paveikti nukentėjusiąją R. L., kad ši nesikreiptų į policiją dėl prieš tai jo padarytų nusikaltimų, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą grasindamas nužudymu bei turto sunaikinimu, o būtent „susprogdinti namą, nušauti, nunešti pusę galvos“.

Nuteistasis G. Ž. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtą bausmę pagal LR BK 233 straipsnio 3 dalį sušvelninti, atitinkamai švelninti ir galutinę bausmę. Nurodo, kad R. L. atžvilgiu išsakyti grasinimai nužudyti ir sunaikinti turtą buvo ne dėl realaus grasinimo, bet susiklosčiusios situacijos tąsa, kadangi viskas vyko faktiškai tuo pačiu metu, tai buvo ne realūs grasinimai, kuriuos apeliantas būtų ketinęs įvykdyti, o neblaivaus žmogaus pasakyti neprotingi žodžiai, už kuriuos paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, teismas tai pagrįstai laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau mano, kad galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta. Nusikalstama veika įvardinta kaip trys nusikaltimai, bet jie yra visapusiškai susiję, padaryti toje pačioje vietoje faktiškai tuo pačiu metu, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Esant tokioms aplinkybės teismas paskyrė per griežtą galutinę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir byloje ištirtais įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas G. Ž. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

Apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmės rūšį ir dydį labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Ž. anksčiau teistas šešis kartus, šiuos nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, praėjus trumpam laiko tarpui po paskutinės bausmės atlikimo, todėl jis laikomas recidyvistu LR BK 27 str. prasme. LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Ankstesni apelianto teistumai ir šių tyčinių nusikaltimų padarymas neišnykus teistumui rodo, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, apylinkės teismas, įvertindamas kaltinamojo asmenybę, teistumus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taikė LR BK 61 str. nuostatas ir už padarytus nusikaltimus paskyrė LR BK 310 str., 284 str. d. ir 233 str. 3 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkių ribose. Subendrindamas bausme LR BK 63 str. 1 d. 4 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirdamas galutinę bausmę G. Ž., apylinkės teismas įstatymų reikalavimų taip pat nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirti kitą bausmės rūšį ar dar labiau sušvelninti paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo, kadangi nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 1 d., t. y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajai R. L. išsakytų grasinimų nužudyti ir sunaikinti turtą jis neketino įvykdyti, tai buvo neblaivaus žmogaus išsakyti žodžiai. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. LR BK 233 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BK 233 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti šiame LR BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitą melagingą informaciją. Kaltininko siekiamų tikslų įgyvendinimas atsakomybei pagal LR BK 233 straipsnį reikšmės neturi, į tai atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę. LR BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, ar nepateiktų jiems žinomos teisingos informacijos, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą.

Nukentėjusioji R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdama namie, išgirdo triukšmą, šunų lojimą ir išėjo į kiemą pažiūrėti. Ten pamatė kaimyną G. Ž., kuris savo koviniu šunimi pjudė jos šunį. Ji bandė išvaryti nuteistąjį su šunimi iš kiemo, pasakė, kad kvies policiją, po ko šis pagrasino, jei ji kreipsis į pareigūnus, susprogdinti namus, nuimti galvą. Nuteistasis išėjo, bet po kokių 10 min. vėl grįžo su šunimi ir pjudė jos šunį, spardė jos šuniui į galvą, dėl ko ji vėl bandė jį išvaryti iš kiemo. Nukentėjusioji teigė, jog tada nuteistasis jai griebė už plaukų, pradėjo ją tampyti, pargriovė ant žemės ir sudavė apie 5 smūgius į dešinę koją. Po to, išeidamas, vėl liepė nekviesti policijos, išsakydamas tuos pačius grasinimus. Nukentėjusioji tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl jos parodymai yra nuoseklūs ir apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nuketėjusiosios duotais parodymais. Nuteistasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Jis neneigė, jog galėjo pasakyti ką nors grasinančio nukentėjusiajai, tačiau to neatsimena. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji neturi tikslo jo apkalbėti, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji, nurodydama, kad iki šio įvykio jokių konfliktų tarp jos ir G. Ž. nėra buvę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis G. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, įvertinus tiek nukentėjusiosios parodymus, tiek ir paties nuteistojo prisipažinimą bei teisme duotus parodymus. Nuteistasis G. Ž., darydamas poveikį nukentėjusiajai, kad ši nesikreiptų į policiją, grasino susprogdinti jos namą, nušauti, nunešti pusę galvos, t. y. naudojo psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, darydamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad daro baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir norėjo taip veikti. Nuteistojo neblaivumas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti ar šalinanti aplinkybė, nes tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinių recidyvinių nusikaltimų, numatytų LR BK 310 str., 284 str. 1 d., 233 str. 3 d. padarymą G. Ž. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.