Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-27 nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. S. (A. S.), kurio apeliacinis skundas Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-12 nutartimi atmestas.

Iš G. A. ir A. S. A. M. solidariai priteista 970 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nuteistas už tai, kad 2006-06-22, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) gatvės gale, prie Danės upės esančiame sodo sklype, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. M., pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: t. y. nuteistasis A. S., sugriebęs nukentėjusiajai A. M. už kaklo ir pradėjęs ją smaugti, nuo kaklo nuplėšė ir pagrobė ant virvutės kabėjusį 280 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens SL55“ su 1 Lt vertės „Tele 2“ SIM kortele bei 27 Lt vertės sidabrinę paauksuotą grandinėlę, po to ne mažiau kaip du kartus tyčia trenkė nukentėjusiosios galvą į žemę, o nuteistasis G. A. tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiajai A. M. į dešinį smilkinį, nuo dešinės rankos pirštų numovė ir pagrobė 150 Lt vertės auksinį vestuvinį žiedą bei 400 Lt vertės auksinį žiedą su akute. Po to nuteistasis A. S., viena ranka laikydamas nukentėjusiąją A. M. už kaklo, kitos rankos kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajai A. M. ne mažiau kaip 4–5 smūgius į kairįjį smilkinį ir pagrobė 12 Lt vertės metalinę apyrankę, iš kairės ausies išsegė ir pagrobė auksinį auskarą, o nuteistasis G. A. iš dešinės ausies išsegė ir pagrobė du auksinius auskarus, kurių bendra vertė 100 Lt. Taip nuteistieji A. S. ir G. A., pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. M., pagrobė jai priklausančio turto už 970 litus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas, pagrįstas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo G. A. kaltės, jo nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, ši jo gynybinė versija paneigta teismo ištirtais įrodymais. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

Apelianto G. A. kaltę dėl plėšimo padarymo įrodo nukentėjusiosios A. M. parodymai, asmens parodymų atpažinti protokolas (t. 1, b. l. 103–106), liudytojų I. M., A. M., Ž. U., O. B. parodymai, specialisto išvada Nr. G 1142/06 (03), kuria nustatyta, jog nukentėjusiajai A. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo atsirasti sumušus nukentėjusiosios galvą, riešą kietais bukais daiktais, kaklą gali būti, kad sužalojus smaugimo metu stipriai suspaudžiant rankomis (t. 1, b. l. 12). Kolegija tiki nukentėjusiosios parodymais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodant turto pagrobimo faktą bei įvardijant pagrobtą turtą nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir detalūs, be to, tai atitinka faktines bylos aplinkybes. Juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai. Netikėti ar abejoti jais kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusioji A. M. jau rašant protokolą – pareiškimą, ją apiplėšusius asmenis apibūdino kaip turinčius individualius požymius – tatuiruotes ant kūno (t. 1, b. l. 1–2).

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų Z. M. ir V. B. parodymai patvirtina, kad jis neapiplėšė nukentėjusiosios A. M., tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, yra nepagrįstas. Apylinkės teismas teisiamajame posėdyje apklausė tiek Z. M., tiek V. B., kurie patvirtino, kad G. A. išgertuvių metu nuėjo miegoti į šiltnamį, o nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad tiek šių liudytojų, tiek liudytojo S. Š. parodymai kelia abejonių ir yra vertintini kritiškai, nes šie asmenys palaiko artimus ryšius su G. A., todėl gali būti tiesiogiai suinteresuoti teigiama apeliantui bylos baigtimi. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti liudytojų Z. M., V. B. ir S. Š. parodymus.

G. A. skundo argumentas, kad A. M. parodymai, jog į sodybą ji buvo atvesta prievarta, yra melagingi, o tai patvirtina aplinkybė, kad niekas nesišaukė pagalbos, nors sodyba yra atviroje vietoje, prie upės, ir įvykio dieną pliaže buvo žmonių, nėra reikšmingas nuteistojo veikos kvalifikavimui, nes apeliantas yra nuteistas už tai, kad, veikdamas su A. S., apiplėšė nukentėjusiąją jau po pastarosios atvykimo į sodybą.

Nepagrįstas ir apelianto skundo teiginys, kad A. M. naudai liudijo tiesiogiai įvykyje nedalyvavusios ir bylos baigtimi suinteresuotos nukentėjusiosios dukra ir darbdavė, todėl teismas turėjo kritiškai vertinti jų parodymus. Pažymėtina, kad vadovaudamasis BPK 301 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kadangi nukentėjusiosios darbdavė R. B. apylinkės teismo posėdyje apklausta nebuvo, jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas nevertino ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jais nesivadovavo. Vertinti kaip nepatikimus I. M. parodymus kolegija neturi pagrindo, kadangi jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

G. A. neteisus teigdamas, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusioji sudarė sandėrį su V. M. ir, apkaltindama apeliantą bei A. S., siekė gauti pinigų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsprendė šį klausimą ir paaiškino, kodėl atmetė nuteistojo argumentus dėl nukentėjusiosios savanaudiškų tikslų buvimo. Kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo išvada, o apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

Apelianto teiginys, kad kaltinimą palaikė šališka prokurorė, nepagrįstas. G. A. teisiamajame posėdyje pareiškus nušalinimą prokurorei R. M., pirmosios instancijos teismas šį klausimą nagrinėjo ir, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis nenurodė nė vieno iš BPK 58 str. 1 ar 2 d. numatytų pagrindų, o aplinkybė, kad prokurorė palaikė valstybinį kaltinimą kitoje apeliantui iškeltoje baudžiamojoje byloje, nėra pagrindas abejoti jos nešališkumu, išsprendė nušalinimo klausimą priimdamas motyvuotą nutartį. Vien tai, kad apylinkės teismas atsisakė patenkinti apelianto prašymą nušalinti prokurorę, negali būti laikoma baudžiamojo proceso normų pažeidimu.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą ir pagrįstai paskyrė bausmę, kuri atitinka sankcijos vidurkį.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl G. A. padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.