- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- II-531-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01531-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13525-2021 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13525-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Jam paskirta 70 EUR bauda. K. K. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 2 d., apie 08.34 val., Vilniuje, Vytenio g. 50, vairuodamas automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas keisti važiavimo kryptį, neįsitikino, kad jo niekas nelenkia, suko į kairę, į parkavimosi vietą ir susidūrė su lenkiančiuoju automobiliu „Toyota“. Tokiais veiksmais K. K. pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu K. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad tai ne jis susidūrė, o į jį įvažiavo kitas automobilis. Sukant iš Kauno g. į Vytenio g., po dešine puse stovėjo betonvežis, kurį reikėjo apvažiuoti, ką jis ir padarė. Apvažiavęs betonvežį, toliau važiuodamas ieškojo vietos prisiparkavimui. Pamatęs vietą, kurioje galėtų prisiparkuoti, pasižiūrėjo į veidrodėlį, įsitikino, kad niekas jo nelenkia, įjungė posūkį ir pradėjo sukti. Jau praktiškai buvo įvažiavęs į parkavimo vietą, kai į jo vairuojamą automobilį įvažiavo automobilis „Toyota“ ir nustūmė jį į šoną. Automobilis „Toyota“ įvažiavo ir apgadino jo vairuojamo automobilio „Volksvagen Polo“ galinę kairę bei vairuotojo puses. Automobilio „Toyota“ vairuotojas kliudė įpusėjusį sukimo į kairę manevrą jo vairuojamą automobilį ir trenkėsi savo automobilio dešiniu kampu. Tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti automobilio apgadinimai, taip pat jo paaiškinimai. Būtent automobilio „Toyota“ vairuotojo nepriimtini veiksmai, kuriais buvo pažeisti KET 128 ir 136 punktų reikalavimai, kurie neatsiejami nuo bendro pobūdžio KET 9 punkto reikalavimo, buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi. Automobilio „Toyota“ vairuotojui važiuojant saugiu greičiu, nepradėjus lenkimo manevro, kol neįsitikino, kad priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, ėmusis būtinų saugumo priemonių lėtinant automobilio greitį, stabdant ar net visiškai sustojant, nutraukus lenkimo manevrą, kai priekyje atsirado kliūtis eismui ir kilo grėsmė eismo saugumui, eismo įvykio bei jo padarinių būtų išvengta. Iki šio eismo įvykio nebuvo padaręs jokių eismo įvykių, kuriuose būtų pripažintas kaltu. Automobilį vairuoja nuo 2014 m. lapkričio 28 d. (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad iš surinktų įrodymų visumos matyti, jog eismo įvykis įvyko Vilniuje, Vytenio g., ties pastatu Nr. 50, kur K. K. turėjo laikytis KET 101 punkto reikalavimų ir prieš pradėdamas keisti važiavimo kryptį įsitikinti, kad jo niekas nelenkia. Sukdamas į kairę, į parkavimosi vietą, privalėjo duoti kelią jį lenkiančiam automobiliui (b. l. 1 (b)).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje skundą padavęs K. K. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad kaltės dėl eismo įvykio nepripažįsta. Iš byloje esančių nuotraukų matosi, kad buvo betonvežis, nuo to betonvežio nėra didelis atstumas, jis (K. K.) tą betonvežį aplenkė ir grįžo į savo eismo juostą, pavažiavo apie 30 metrų, ir iš savo eismo juostos suko į kairę. Aplenkęs betonvežį tikrai važiavo lėčiau nei 50 km/val., važiavo maždaug 35 km/val. greičiu, kadangi ieškojo vietos prisiparkuoti. Pamatęs vietą, pažiūrėjo į veidrodėlį, įsitikino, kad už jo nieko nėra, įjungė posūkį ir pradėjo sukti. Pradėjęs manevrą nukentėjusiojo automobilio nematė. Gali būti, kad tas nukentėjusiojo automobilis „Toyota“ irgi apvažinėjo betonvežį, dėl to jo ir nepamatė, tuo metu, kai žiūrėjo į veidrodėlį, už jo (K. K.) nieko nebuvo. Niekas iš pareigūnų į tai nepažiūrėjo ir neklabėjo apie tai, tiesiog pasakė, kad jis (K. K.) neįsitikino, jog saugu atlikti posūkio manevrą, nors iš tiesų jis buvo įsitikinęs, kad nėra kliūties daryti posūkį. Kai jau buvo kažkiek pasukęs, tada įvyko avarija. Iš nuotraukų matyti, kad jo automobilis buvo gerokai toliau po avarijos, smūgis įvyko į vidurį mašinos, posūkis jau buvo atliktas. Smūgis buvo stiprus, nes jam pasakė, kad turėtų džiaugtis, nes jeigu nebūtų stabdęs, būtų blogiau. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Neprisimena, ar nukentėjusysis jam signalizavo, jau daug laiko praėjo, bet prisimena, kad jie abu stabdė. Nukentėjusiojo automobilį pamatė jau sukdamas, tiesiog išgirdo stabdžių garsą. Jo (K. K.) mašina buvo nukentėjusiajam iš priekio, nukentėjusysis važiavo iš galo. Susidūrimo vieta matosi nuotraukoje, galbūt „Toyota“ automobilis šiek tiek buvo pastūmęs jį (K. K.) į priekį. Nesupranta, kodėl tik jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kažkodėl nebuvo kalbama apie nukentėjusiojo padarytus pažeidimus, jeigu jis tuo metu pradėjo betonvežio lenkimo manevrą, ar jis neturėjo grįžti į savo juostą už jo (K. K.) ir tik tada jį (K. K.) lenkti. Pažymėjo, kad policijos dokumentuose nėra paminėta, jog jis rodė posūkio signalą, nors pats nukentėjusysis aiškino, kad jis (K. K.) buvo įjungęs posūkį, bet jo manymu tai buvo padaryta per vėlai. Papildomai nurodė, kad toje vietoje buvo privaloma sulėtinti greitį dėl to, kad yra kliūtis iš dešinės ir ją reikia apvažiuoti, tą ir padarė. Ten tokia gatvė, kur visi nori lenkti, joje dažnai atsitinka eismo įvykiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.
Teisme ekspertas V. M. parodė, kad susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog po eismo įvykio abu automobiliai stovėjo kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje pasisukę į kairę. Automobilis „VW Polo“ buvo pasisukęs į kairę didesniu kampu, negu automobilis „Toyota“. Automobilio „VW Polo“ galinis dešinys ratas buvo kiek kairiau, negu kelio brūkšninė ženklinimo linija, skirianti priešingų krypčių eismo juostas. Tai yra, dvi transporto priemonės susidūrimo metu važiavo kelio važiuojamosios dalies kaire puse, ir tik automobilis „VW Polo“ buvo pasisukęs didesniu kampu į kairę. Šio automobilio vairuotojas nurodė, kad ketino prisiparkuoti kairėje kelio pusėje. Įvykio vietos nuotraukose matyti, kad transporto priemonės susidūrė už kelio susiaurėjimo, ten buvo vykdomos statybos ir buvo užimta visa kelio važiojamosios dalies dešinė pusė. Koks atstumas iki to kelio susiaurėjimo pagal schemą nustatyti nėra galimybės, bet iš automobilių padėčių matyti, kad prieš sukdamas į kairę automobilis „VW Polo“ važiavo dalinai kelio važiojamosios dalies dešine puse. Iš to reikia daryti išvadą, kad prieš sukant į kairę automobilis „Toyota“ judėjo kairiau nei automobilis „VW Polo“, nes pasisukimo kampas buvo mažesnis. Transporto priemonės sustojo ties susidūrimo vieta, kontaktas vyko tarp automobilio „Toyota“ priekinio dešinio kampo ir automobilio „VW Polo“ kairiojo šono plokštuma, pradedant nuo galinių durelių priekinės dalies ir baigiant priekinio kairio sparno galinės dalies. Tai leidžia daryti išvadą, kad prieš pasukant į kairę „VW Polo“ buvo dešiniau automobilio „Toyota“, dėl šios priežasties galima teigti, kad prieš pasukant į kairę automobilio „VW Polo“ vairuotojas turėjo matyti ir duoti kelią iš paskos ir kairiau važiavusiam automobiliui „Toyota“. Nėra pagrindo teigti, kad „VW Polo“ automobilio vairuotojas negalėjo matyti kairiau esančios transporto priemonės per kairį išorinį veidrodėlį. Eismo įvykio vietoje nėra draudžiama važiuoti kaire važiuojamosios dalies kelio puse lenkiant kitas transporto priemones, ir jeigu pareiškėjas (K. K.) važiavo lėčiau, tai iš paskos judėjęs automobilis turėjo teisę jį lenkti. Tokiu atveju nėra numatyta prievolė grįžti į dešinę važiuojamosios dalies pusę ir nuo dešinės pusės pradėti lenkimo manevrą. Nėra prievolės, kad lenkimo manevras būtų pradedamas nuo dešinės kelio važiuojamosios dalies pusės. Prievolė duoti kelia kairiau važiuojančiam automobiliui išlieka.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 2 d., apie 08.34 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Vytenio g. 50, gatvėje susidūrė automobiliai „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, į juos (pareigūnus) kreipėsi automobilio „Toyota“ vairuotojas S. P., kuris paaiškino, kad važiavo Vytenio g. link Panerių g., priekyje labai lėtai važiavo automobilis „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė jį aplenkti, pradėjus lenkimo manevrą minėtas automobilis „VW“ netikėtai pradėjo sukti į kairę. Minėtą „VW“ automobilį vairavo K. K., kuris paaiškino, kad važiavo Vytenio g., ieškojo, kur pastatyti automobilį, įjungus posūkio signalą ir pradėjus sukti į kairę, pajuto smūgį į automobilio kairės pusės šoną. Įvykio vieta nefilmuojama, liudininkų nėra. Įvykis filmuotas Body 1808 (b. l. 18).
Atsakomybėn patrauktas K. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. važiavo pasukęs iš Kauno g. į Vytenio g., jam iš šono po dešinę stovėjo betonvežis su įjungtais avarinės šviesos signalais, todėl važiavo negreitai, taip pat ieškojo vietos priparkuoti mašiną. Pamatęs vietą, kur galėtų prisiparkuoti – ties Vytenio g. 50 namo pradžia, pažiūrėjo į veidrodėlius, nieko nebuvo, todėl įjungė posūkį į kairę ir tik tada pradėjo sukti. Tuomet išgirdo signalą ir greitai artėjančią mašiną, kurį į jį atsitrenkė (b. l. 22).
Nukentėjusiojo S. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 2 d., jis važiavo Vytenio g., padaręs dešinį posūkį iš Kauno g. Priešais jį lėtai judėjo automobilis „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendė minėtą automobilį aplenkti, tačiau automobilio vairuotojas netikėtai pradėjo sukti į kairę, tuo pačiu įjungė ir kairįjį posūkio signalą. Jis (S. P.) jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir visu korpusu persirikiavęs kairėje pusėje, todėl įjungė signalą ir bandė stabdyti, tačiau pilnai sustoti nepavyko ir automobilis „VW Polo“ jam užkirto kelią. Susidūrus automobiliams buvo pažeistos automobilio „VW“ kairės pusės vairuotojo durelės, o jo automobilio „Toyota“ pažeistas dešinys sparnas. Įvykis įvyko apie 8.45 val., ties Vytenio g. 50 namu. Mano, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas per vėlai įjungė kairį posūkio signalą, todėl eismo įvykio išvengti nepavyko (b. l. 21).
Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos įvykio aplinkybės, susidūrę automobiliai „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykio vieta (b. l. 5-7, 26-28).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos įvykio aplinkybės, susirudusių automobilių „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis kelyje susidūrimo metu bei atstumai (b. l . 19).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta: priekinis bamperis, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, o automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu K. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjas pateiktame skunde bei duodamas paaiškinimus teisme savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino, teigdamas, kad prieš darydamas posūkį pažiūrėjo į veidrodėlius ir įsitikino, jog tai daryti saugu, nukentėjusiojo S. P. vairuojamo automobilio „Toyota“ nematė. Visgi, šiuos atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės susidūrė už kelio susiaurėjimo, kur buvo vykdomos statybos ir užimta visa kelio važiuojamosios dalies dešinė pusė. Abu automobiliai iš pradžių turėjo apvažiuoti kelyje buvusią kliūtį – betonvežį. Pirmas kliūtį apvažiavo K. K. ir grįžo į savo eismo juostą, t. y. važiavo dešiniau, tą patvirtino ir su bylos medžiaga susipažinęs bei teismo posėdyje apklaustas ekspertas. Iš eismo įvykio fotonuotraukų, eismo įvykio vietos schemos bei eksperto paaiškinimų matyti, jog prieš sukdamas į kairę, pareiškėjo vairuojamas automobilis „VW Polo“ važiavo dalinai kelio važiojamosios dalies dešine puse. Tuo tarpu nukentėjusiojo automobilis „Toyota“ važiavo kairiau nei „VW Polo“, nes pasisukimo kampas buvo mažesnis. Įvertinęs transporto priemonių apgadinimus, automobilių padėtį iki bei susidūrimo metu, taip pat eksperto paaiškinimus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjas darydamas posūkį į kairę, per veidrodėlius negalėjo matyti kairiau važiuojančio nukentėjusiojo automobilio „Toyota“. Iš eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, jog K. K. matomumo niekas neužstojo. Pareiškėjas parodė, kad važiavo pakankamai lėtai, maždaug 35 km/val. greičiu, kadangi ketino prisiparkuoti kairėje kelio pusėje. Nukentėjusysis paaiškino, jog matė priekyje lėtai važiuojantį automobilį „VW Polo“, dėl ko ir nusprendė jį aplenkti. Iš čia visiškai nelogiška, kad pareiškėjas, judėdamas pakankamai lėtai, prieš darydamas kairį posūkį, nematė jį iš kairės lenkusio automobilio „Toyota“, t. y. priešingai, nei nukentėjusysis, kuris matė priekyje važiuojantį „VW Polo“. Tai, jog K. K., galimai netinkamai suprato „Toyota“ vairuotojo ketinimą jį lenkti, o ne tiesiog apvažiuoti kliūtį, jo atsakomybės nešalina. Transporto priemonių vairuotojams keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai įsitikinti, jog planuojamas manevras nesukels avarinės situacijos. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš darydamas posūkį K. K. turėjo įsitikinti „Toyota“ važiavimo trajektorija. Kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog nukentėjusysis darydamas lenkimo manevrą privalėjo grįžti į dešinę eismo juostą ir tik tada lenkti pareiškėją, kadangi galiojantys teisės aktai tokios prievolės nenumato, tą teisme patvirtino ir ekspertas. Pareiškėjui važiuojant lėčiau, nukentėjusysis S. P. turėjo teisę jį aplenkti negrįždamas į dešinę eismo juostą, ką ir padarė, laikydamasis KET taisyklių. Tuo tarpu darydamas kairį posūkį K. K. privalėjo duoti kelią jį iš kairės lenkiančiai transporto priemonei, to nepadaręs, sukėlė eismo įvykį, todėl pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu tokios aplinkybės taip pat nenustatytos. K. K. baustas administracine tvarka už KET pažeidimo padarymą, tačiau nuobauda negalioja. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 60 EUR iki 90 EUR. Skundžiamu nutarimu K. K. paskirta bauda yra mažesnė už sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 70 EUR. Teismo vertinimu paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13525-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.