- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-206/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Advokatai
- Valdas Burneikis
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios I. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria I. S. , įtariamai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 9 punkte, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamosios skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. įtariama tuo, kad 2010 m. sausio 30 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į O. P. priklausantį gyvenamąjį namą, kur, iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama su I. M. , tyčia suduodama ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į galvą O. P. , gim. 1924-01-15, kuri dėl savo amžiaus buvo bejėgiškoje būklėje, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas kaktos, akių vokuose, skruostuose, smilkiniuose, odos nubrozdinimus ausyse, muštines žaizdas dešinės akies vokų kampe, kietajame gomuryje, kraujosruvas kaktos, viršugalvio, smilkinių, pakaušio minkštuose audiniuose, dešinės akiduobės viršutinės sienos, nosies kaulų lūžimus, komplikuotus kraujo išsiliejimus po kietuoju galvos smegenų dangalu visuose duobėse, po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilties sumušimus su intracerebrinėmis kraujosruvomis, kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, t.y. sunkius, pavojingus gyvybei sužalojimus, nuo kurių 2010 m. kovo 19 d. O. P. mirė Raseinių ligoninėje, ir po pavartoto smurto pagrobė O. P. priklausančius pinigus – 100 litų, tokių būdu tyčia , dėl savanaudiškų paskatų nužudė dėl amžiaus bejėgiškoje būklėje buvusią O. P. .
I. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 1 d. buvo sulaikyta. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartimi I. S. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviems mėnesiams, vėliau suėmimo terminas I. S. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi suėmimo terminas I. S. buvo pratęstas trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad I. S. įtariama padariusi labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik giežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, be to, ji, niekur nedirba, neturi šeimos, todėl yra pagrindas manyti, kad būdama laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Šalies argumentai
Įtariamoji I. S. skunde, nesutikdama su Šiaulių apygardos teismo nutartimi, prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skundė nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai jai pratęsė griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kadangi neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Ji turi gyvenamąją vietą, augina tris mažamečius vaikus, yra jauno amžiaus, neteista, iš dalies pripažįsta savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Be to, pažymi, kad ikiteisminis tyrimas iš dalies yra baigtas, todėl ji bėgti (slėptis) neturi tikslo. Įtariamosios nuomone, paminėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ji naujų nusikalstamų veikų nedarys.
Įtariamoji skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog ji gali daryti įtaką kitai bendrininkei, tačiau to nepatvirtina bylos duomenys.
Įtariamosios teigimu, kadangi, ji kaltę pripažįsta, todėl yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje gynėjas prašo įtariamosios I. S. skundą tenkinti, prokuroras prašo įtariamosios skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamosios I. S. skundas atmetamas.
Įtariamoji I. S. , nesutikdama su skundžiama nutartimi, prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Toks suimtosios prašymas negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikė skundą nagrinėjančiam teismui teisės paskirtos kardomosios priemonės (šiuo atveju suėmimo) pakeisti kita kardomąja priemone. Pastarasis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Todėl suimtosios skunde nurodytas prašymas paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas.
Nors įtariamoji savo skunde nurodė netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad ji nesutinka ir su teismo motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi įtariamajai I. S. pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamoji iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jai pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamoji I. S. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamojoje nutartyje, todėl nekartojami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamosios I. S. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikštas įtarimas I. S. , įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, I. S. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1ir 3 punktuose, t. y. kad ji, būdama laisvėje ir suvokdama gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (įtariamoji) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. I. S. įtariama padariusi labai sunkų nusikaltimą už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamoji, būdama nesuimta, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamoji, būdama darbingo ir jauno amžiaus, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistoma tvirtų socialinių ryšių. Todėl neapgrįstas įtariamosios skundo argumentas, kad apygardos teismas, šias aplinkybes įvertino nepakankamai. Pažymėtina ir tai, kad šių aplinkybių buvimas (nuolatinės gyvenamosios vietos, mažamečių vaikų turėjimas, jaunas amžius, gailėjimasis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos), siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog I. S. būdama laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad I. S. inkriminuojama nuskalstama veika yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei pobūdis, leidžia pagrįstai manyti, kad būdama laisvėje įtariamoji gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog I. S. , būdama laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įtariamoji skunde nurodo, jog įtakos kitai bendrininkei nedarys, dėl to nėra pagrindo teigti, kad ji gali trukdyti procesui. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas nenustatė, jog įtariamoji trukdys procesui, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šio pagrindo pagrįstumo.
BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ yra nustatyta, kad sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė“ apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų, jų vertimas, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas bei jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan.(24 punktas). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad tiriamas labai sunkus nusikaltimas, ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdomi ilgai trunkantys objektų tyrimai, atlikinėjami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu, o atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi I. S. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šiuo metu dar yra neatlikta teismo medicinos kompleksinė ekspertinė, kuri buvo paskirta 2010 m. rugpjūčio 24 d., o gavus ją liks atlikti baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajai I. S. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę I. S. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.
Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamosios I. S. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.