- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- AN2-453-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01200-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties D. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 16 d. 16.00 val. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, kuriose keičiasi pagrindinio kelio kryptis, nedavė kelio pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) atvažiuojančiai transporto priemonei, dėl ko minėtos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo greitį, vengiant susidūrimo. Šiais savo veiksmais jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją bei realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybėms ir sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimu D. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nubaustas 170 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. A. skundą tenkino, Institucijos 2018 m. birželio 29 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teismui.
4.1. Institucijos viršininko nuomone, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pagrindo, kadangi, bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu yra atskleista visa bylos esmė. Apylinkės teismas nepagrįstai pirmenybę teikė pažeidėjo atstovo argumentams, neatsižvelgė į pareigūno, užfiksavusio administracinį nusižengimą, parodymus. Netgi skunde, kurį tenkino teismas, yra nurodyta, kad pažeidėjas neneigia, jog važiuodamas nepastebėjo iš dešinės važiuojančio automobilio ir jo nepraleido. Kaip tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje nurodė pareigūnas G. G., jis buvo priverstas sustoti dėl pažeidėjo veiksmų. Tai matyti ir vaizdo įraše.
4.2. Skunde taip pat akcentuojama, kad Lietuvos metrologijos inspekcija turi teisę atlikti tik matavimo priemonių metrologinį patvirtinimą. Vaizdo registratorius nėra matavimo priemonė, jo tinkamumas negali būti tvirtinamas metrologiškai.
4.3. Skunde nurodoma ir tai, jog D. A. akcentavo, kad jo nusižengimas buvo netinkamai užfiksuotas, tačiau įstatymo leidėjas pasisako kokiu būdu gali būti renkami įrodymai apie nusižengimo padarymą bei jų fiksavimo būdus. Taip pat pažymima, jog skunde, kurį patenkino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, D. A. minėjo teisės aktus, kurie neturi teisinės galios, o tėra monografijos. Byloje, pateiktoje teismui, yra pridėtas D. A. atstovo orderis, tačiau skunde buvo teigiama, kad policijos pareigūnai minėto dokumento nepriėmė ir grąžino atgal jį pateikusiam asmeniui. Be to, Institucijos viršininkas skunde analizuoja ir D. A. galimai padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, jo asmenybę, teigdamas, jog jam skirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą D. A. prašo Institucijos viršininko skundą atmesti, taip pat išreikalauti iš bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos Kaune, Chemijos g. 4b-304 kabinete 2018 m. birželio 29 d. nuo 8:30 val. iki 8.50 val. darytą vaizdo įrašą su garsu.
5.1. Atsiliepime D. A. pažymi, jog jis proceso metu niekada nekvestionavo registratorium užfiksuoto vaizdo patikimumo, kėlė klausimą tik dėl paties administracinio nusižengimo protokolo surašymo trūkumų. Nei jis, nei teismas niekada nereikalavo metrologiškai patvirtinto registratoriaus naudojimo fiksuojant nusižengimą, o tik nurodė, kad protokole visiškai nėra aptartas šios techninės priemonės panaudojimo faktas, pavadinimas, modelis, jo priklausomybė, sumontavimo tarnybiniame automobilyje pagrindas ir pan. Kita vertus, byloje neturint duomenų apie tai, ar naudota techninė priemonė yra kokybiška, sertifikuota ir licenzijuota, ar nėra skirta elementariam buitiniam bei asmeniniam naudojimui, kyla pagrįstų abejonių dėl vaizdo autentiškumo, galimybės ji koreguoti, iškarpyti ir tuo pačiu manipuliuoti šiais duomenimis bei nepasitikėti viso tyrimo objektyvumu.
5.2. Atsiliepime D. A. taip pat teigia, jog, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ne teisme, buvo grubiausiai pažeistos visos galimos jo teisės ir byla faktiškai nebuvo išnagrinėta. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl neišklausius jo paaiškinimų, neišsprendus prašymų, neišaiškinus nušalinimo teisės bei neatlikus kitų tokiais atvejais privalomų procedūrų, jis negalėjo tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo ir tikėtis teisingo sprendimo. Bylos nagrinėjimo metu teisme iš Institucijos buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas Institucijoje vykęs žodinis bylos nagrinėjimo procesas, tačiau šis įrašas yra visiškai neinformatyvus, kadangi pateiktas be garso.
5.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog Institucijos atstovai D. A. kaltės klausimo iš viso nesvarstė, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, todėl padarė abejotinos reikšmės išvadas. Nesuprantama, kodėl neturint duomenų apie jo akivaizdžiai tyčinius veiksmus nebuvo vadovaujamasi in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu ir taikoma švelnesnė atsakomybę numatanti teisės norma, pavyzdžiui ANK 417 straipsnio 3 dalies 8 punktas, nors jo paaiškinimas rodo (ir tai pripažįsta Institucija), kad įvykio metu jis nesiekė sąmoningai pavojingai vairuoti, tai buvo atsitiktinis veiksmas, o ne nuolat pasikartojantis ilgesnėje kelio atkarpoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. A. administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi byloje yra esminių įrodymų trūkumų, užkertančių kelią tolesnei teisenai. Teismas nutartyje konstatavo tokius esminius įrodymų ir bylos medžiagos trūkumus: pareigūnas, tyręs galimai padarytą administracinį nusižengimą, nesiaiškino aplinkybių, ar D. A. veiksmuose nustatyti visi būtinieji nusižengimo sudėties požymiai (tyčinė kaltės forma ir veiksmai – pavojingas vairavimas), Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas nėra pakankamai informatyvūs, kadangi juose neatsispindi kas fiksavo pažeidimą, kokiu automobiliu važiavo jį užfiksavęs asmuo, koks buvo jo greitis, nenurodoma, kad buvo naudota vaizdo fiksavimo priemonė, koks jos pavadinimas, nepateiktas galimas atitikties sertifikatas, techninės patikros duomenys ir pan., nutarime taip pat neaptarti surinkti įrodymai, kuriais remiantis daromos teisinės išvados, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad byla Institucijoje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismo nurodyti trūkumai iš tiesų egzistuoja, tačiau jie nėra esminiai, galintys lemti bylos medžiagos grąžinimą Institucijai, kadangi šiuos trūkumus galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
9. Teisė pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą numatyta ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Šiame punkte aiškiai nurodoma, jog toks sprendimas priimamas tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats negali ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007; N444-3214/2008). Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (LAT nutartis 2AT-9-2013). Tuo tarpu iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas grąžino bylą nurodęs mažareikšmes aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokį ir kokios apimties tyrimą turėtų atlikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kokių esminių įrodymų byloje trūksta, galinčių pagrįsti ar paneigti D. A. veiksmuose ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, nenurodė, kodėl atlikti procesinių veiksmų ir tokių įrodymų surinkti negali bylą nagrinėjantis teismas. Juo labiau, kad kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kreipėsi į Instituciją prašydamas pateikti teisingo procesinio sprendimo priėmimui reikalingą papildomą medžiagą – vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis prie tarnybinio automobilio „Huyndai Ix35, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo greitį 2018 m. gegužės 16 d. nuo 15.30 val. iki 16.30 val., Institucijoje vykusio administracinio nusižengimo bylos žodinio nagrinėjimo vaizdo ir garso įrašą bei vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas D. A. galimai padarytas administracinis pažeidimas, ir ši medžiaga apylinkės teismui buvo pateikta.
10. Tuo tarpu apylinkės teismo akcentuojami Institucijos priimto nutarimo ir surašyto protokolo trūkumai nėra esminiai. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui numatyti ANK 609 straipsnyje. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo protokolo trūkumus sieja tik su tuo, jog jame nebuvo nurodyta, kad galimas pažeidimo faktas buvo užfiksuotas technine priemone – vaizdo registratoriumi, šios techninės priemonės neaprašymu, taip pat policijos automobilio, kuriame buvo įmontuotas vaizdo registratorius, jo judėjimo greičio pažeidimo fiksavimo metu nenurodymu. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės neprivalėjo būti nurodytos surašant administracinio nusižengimo protokolą, juo labiau jų nenurodymas nepažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių garantuojamos galimybės gintis juo jam pareikšto kaltinimo. Susipažinus su D. A. surašytu administracinio nusižengimo protokolu matyti, kad jame nurodyti visi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai: administracinio nusižengimo vieta, laikas, esmė, taip pat nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, taip pat kokią pavojingą situaciją, Institucijos manymu, sukėlė galimai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Taigi D. A. teisė žinoti kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, žinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir nuo ko jis turėtų gintis buvo užtikrinta.
11. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Institucijos nutarime nebuvo aprašyti byloje surinkti įrodymai, nebuvo atliktas jų vertinimas, nors ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, tačiau šis trūkumas neabejotinai gali būti ištaisytas teisme. Ši išvada darytina vadovaujantis ir proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, administracinių nusižengimų bylų teisenai keliamais uždaviniais - laiku, visapusiškai, pilnai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nebėra tikslinga grąžinti bylos institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, vien dėl to, kad Institucijos priimtame nutarime būtų išdėstyti byloje surinkti įrodymai, atliktas jų vertinimas. Įvertinti byloje surinktus įrodymus, jų patikimumą, pakankamumą bei padaryti teisines išvadas dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą gali ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kuris administracinių nusižengimų bylų teisenoje negali būti tik „pasyvus“ stebėtojas.
12. Skundžiamoje nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pateikęs Institucijai prašymą nagrinėti bylą ne teismo tvarka žodinio proceso metu, tačiau byloje pateiktas vaizdo įrašas (be garso), kuriame užfiksuotas D. A. ir jo gynėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patalpose paskirtu D. A. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, neleidžia objektyviai spręsti, jog byla iš tiesų buvo nagrinėjama žodinio proceso metu ir nebuvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Kadangi Institucijos pateiktame vykusio administracinio nusižengimo bylos žodinio nagrinėjimo vaizdo įraše iš tiesų nėra garso, apygardos teismas negali teigti priešingai. Nors iš vaizdo įrašo matyti, jog D. A. ir jo atstovas E. Blažys policijos komisariato 304 kabinete buvo 1 valandą, E. Blažys, dar prieš policijos pareigūnei patikrinant D. A. asmenybę, išrašė advokato orderį atstovauti D. A. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kas suponuoja manymą, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent D. A. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo vizitas policijos komisariate kitu tikslu. Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas, susipažinęs su minimu vaizdo įrašu ir nustatęs, kad pateiktas įrašas yra be garso, nesiaiškino šio trūkumo priežasčių, nesikreipė į Instituciją prašydamas pateikti kitą vaizdo įrašą. Be to, net ir nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo apylinkės teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi visas procesines teises duoti paaiškinimus byloje, pateikti prašymus, ginčyti administracinio nusižengimo padarymo faktą, byloje surinktų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo daroma.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtas procesinis sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra nepagrįstas, todėl skundžiama nutartis naikinama, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas dėl D. A. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo pagal konkretų ANK straipsnį, byloje surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, Institucijos nutarimu paskirtos nuobaudos individualizavimo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – D. A. administracinio nusižengimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.