Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. Š. dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 78 str. 1 d. J. Š. paskirta administracinė bauda. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-02-02 nutartimi J. Š. skundą dėl nuobaudos panaikinimo atmetė.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustatyta, kad piliečiai privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų.

LR želdynų įstatymo 29 str. nustatyta, kad fiziniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti, arba, jei yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Metodikos 324 p. nustatyta, kad želdinių sunaikinimas yra medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas, ar kitoks sunaikinimas, sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas.

Metodikos 30 p. nustatyta, kad fiziniai asmenys, padarę žalą aplinkai privalo ją visiškai atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Aplinkai padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, remiantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1. Remiantis nurodyta metodika, paskaičiuota 189 Eur padaryta žala gamtiniam kraštovaizdžio kompleksui, iškirtus 4 trapiojo gluosnio krūmus ir 2 riešutmedžius.

Atsakovui J. Š. 2015-03-25 buvo išsiųsta pretenzija, tačiau jis geranoriškai žalos neatlygino.

Pripažįsta, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesi SB „D.“ teritorijoje, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės leidimo, nupjovė lazdyno krūmą, kurį bendroje sodininkų bendrijos teritorijoje savavališkai be bendrijos narių sutikimo pasodino A. V.. Taip pat jis nesunaikino, tik apgenėjo 1 m. aukštyje anksčiau apgenėtus ir vėl ataugusius trapiojo gluosnio ūglius. Nežinojo, kad tokiai veiklai reikia leidimo. Mano, kad žala paskaičiuota neteisingai, nes faktiškai buvo iškirsti ne du riešutmedžiai, bet vienas lazdyno krūmas, ir už tai turėjo būti paskaičiuota ne 90 Eur, o 9 Eur žala. Gluosnius jis tik apgenėjo, ir jie turi galimybę atželti. Be to, medžiai augo pelkėtoje vietoje, o jų kamienų dalys yra išpuvusios, jie nėra vertingi ir tik teršia vandens telkinį, trukdo prie jo prieiti, todėl žala gamtai nebuvo padaryta.

Be to, jam yra 75 metai, jis yra senatvės pensininkas, gauna tik senatvės pensiją, kitų pajamų neturi, turi butą, kuriame gyvena, gauna šildymo ir karšto vandens kompensaciją, o pragyventi padeda vaikai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2014-11-25 administraciniu teisės pažeidimų byla Nr. AR – 111 dėl 78 str. 1 d. pažeidimo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-02 nutartimi nustatyta, kad atsakovas J. Š. 2010 m rugpjūčio mėnesį SB „D.“, (duomenys neskelbtini) g., bendro naudojimo žemėje išpjovė 4 trapiojo gluosnio krūmus, du riešutmedžius, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto leidimo šiems darbams atlikti. Už administracinį teisės pažeidimą 2010-12-01 nutarimu J. Š. nubaustas 57 Eur bauda. Padaryta gamtai žala įvertinta 189 Eur.

Žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jei yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 str.); žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.), 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str. ), 4) yra asmens kaltė (CK 6.248 str. ).

Bylos medžiaga nustatyta, kad yra visos keturios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis veikiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei.

Tokiu būdu, žala yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Žalos aplinkai atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Tokiu būdu, ieškovas turi įrodyti tik žalos padarymo faktą ir dydį.

Žalos padarymo faktas ir dydis įrodytas administracinių teisės pažeidimų byla Nr. AR-111, 2015-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria atmestas J. Š. skundas ir nutarimas skirti baudą paliktas nepakeistu, šalių paaiškinimais, Liudytojo M. Z. parodymais, atsakovo ieškinio iš dalies pripažinimu, padarytos žalos įvertinimo skaičiuote, kurie patvirtina, kad atsakovas savo veiksmais, be Alytaus rajono savivaldybės leidimo iškirsdamas 4 trapiojo gluosnio krūmus ir 2 riešutmedžius sukėlė neigiamą poveikį gamtiniam kraštovaizdžio kompleksui.

Dėl žalos dydžio sumažinimo.

Įstatymas (CK 6. 283 str. 3 d.). numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nustatyta, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių atlyginti visą padarytą žalą, nes atsakovo sunki turtinė padėtis (pragyvenimo šaltinis- 220 Eur senatvės pensija, kitų pajamų atsakovas neturi, iš šių pajamų turi išlaikyti butą, kuriame gyvena, našlys) yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio dėl atsakovo amžiaus. Kito registruotino turto neturi. Tai reiškia, kad atsakovo turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, šeiminė ir socialinė padėtis, nedaro įtakos jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje, t.y. atsakovo turtinė padėtis nesikeis (nepagerės) ir ateityje. Todėl žalos dydis mažintinas atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad atsakovas jau nubaustas 57 Eur administracine bauda bei atsakovo sveikatos būklę. Nustatytinas sumažintos žalos dydis- 20 Eur.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 7 d., 96 str.) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. Š. valstybei 20 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke.

Priteisti iš J. Š. valstybei 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos 20 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme t. y. nuo 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke.

Priteisti iš J. Š. 2 Eur žyminį mokestį ir 1,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 3,06 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.