Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-08 · Byla Nr. N1-1366-716/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
N1-1366-716/2012
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01183-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Civilinis atsakovas
E. G.
Nukentėjusysis
E. A.
Civilinis ieškovas
V. A.
Kaltinamasis
H. P.
Kategorijos
  • 1.2.14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1366-716/2012Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01183-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei J. K., kaltinamojo gynėjai advokatei K. K., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei E. G., nukentėjusiajam E. A., jo atstovei pagal įstatymą bei civilinei ieškovei V. A., vaiko teisių institucijos atstovei O. Ž., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. P. 2012-05-12 apie 17.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas netoliese prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, pasivijo mažametį E. A., g. (duomenys neskelbtini), ir paklausė pastarojo, ar tai jis sumušė jo draugą, po ko kumščiu trenkė mažamečiui nukentėjusiajam E. A. į galvos sritį, pastarajam nuo to smūgio nugriuvus ir gulint ant žemės pareikalavo atiduoti turėtą rankinuką, o E. A. atsisakius atiduoti rankinuką jis iš E. A. rankinuko ištraukė V. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SONY ERICSSON“, 350 Lt vertės, su „TELE2“ SIM kortele, 10 Lt vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SONY ERICSSON“, 350 Lt vertės, su TELE2 SIM kortele, 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. A. 360 Lt vertės turtinę žalą.

H. P. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo centre. Jam paskambino draugė Miglė ir pasakė, kad yra prekybos centre „Akropolis”, kad jos draugui du vaikinai trenkė į galvą. Jis atvažiavo į „Akropolį” ir ieškojo vaikinų. Vėliau lauke pamatęs pasivijo du vaikinus. Priėjęs liepė vaikinams palaukti, paklausė, kodėl šie bėga, kodėl daro nesąmones. Vienam iš vaikinų spyrė koja, E. A. trenkė kumščiu į galvos sritį, į nosį. Šis nukrito ant žemės. Tuomet paprašė atiduoti rankinę, iš kurios paėmė telefoną ir išvažiavo į Pašilaičius. Telefoną pardavė į lombardą, gavo 100 litų, kuriuos kitą dieną su draugais išleido „Akropolyje“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus duomenis teismas nustatė šias aplinkybes.

Nukentėjusysis E. A. tyrimo metu parodė, kad 2012-05-12 apie 16.10 val. kartu su savo draugu J. P. atėjo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Apie 17.10 val. jie išėjo iš „Akropolio“ ir kartu nauju viaduku perėjo per Ozo gatvę. Tuomet nuo „Akropolio“ juos pasivijo 3 gal metais vyresni berniukai. Vienas berniukas, kurį pažįsta, vardu Haroldas, pradėjo jų klausti ar jie nesumušė jo draugo. Kiti 2 vaikinai, kurie buvo kartu, stovėjo šalia ir nieko nedarė. Tada Haroldas koja spyrė Eugenijui į nugarą, šiam nukritus su koja treptelėjo į veidą. Atsisukę į jį, kumščiu trenkė jam į galvą ir pataikė į pakaušį. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemės. Haroldas, stovėdamas šalia, liepė atiduoti telefoną. Jam atsakius, kad neatiduos, Haroldas patraukė jo turėtą tašytę jam iš rankų, atsėgė ir išėmė telefoną. Jis bandė laikyti tašę ir neduoti telefono, tačiau Haroldas buvo stipresnis. Paėmė telefoną, visi 3 vaikinai nubėgo link „Akropolio“. Haroldą pažįsta kaip D. K., kuris mokosi Fabijoniškių vidurinėje mokykloje, draugą. Vaiknai, buvę su Haroldu, jam matyti, šiems 13-14 metų. Daugiau požymių nurodyti negali. Į TME nesikreips (b. l. 20, 21).

Liudytoja V. A. tyrimo metu parodė, kad 2012-05-12 apie 17.10 val. prie prekybos ir pramogų centro “Akropolis“ adresu Ozo g. 25, Vilniuje, jos nepilnametį sūnų E. A., gim. 1998 sustabdė 3 nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas panaudojęs fizinę jėgą atėmė iš sūnaus turėtą mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“, 350 Lt vertės kartu su TELE2 PILDYK kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 10 Lt vertės. Padaryta žala 360 Lt sumai. Mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson“, kuris 2012-05-12d. buvo atimtas iš jos nepilnamečio sūnaus E. A. grąžintas. Telefonas nesugadintas, todėl žala dėl jo pagrobimo nepadaryta. Dėl atminties kortelės pagrobimo padaryta turtinė žala 25 Lt sumai (b. l. 4, 5, 6).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad tyrimo metu A. I. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson E15i“ (b. l. 13), V. A. pateikė mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson E15i Xperia“ įpakavimo dėžutė (b. l. 15).

Iš apžiūros protokolų turinio matyti apžiūrėtų mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson E15i“ (b. l. 14) ir jo įpakavimo dėžutės (b. l. 16) požymiai. Minėti daiktai tyrimo metu grąžinti V. A. (b. l. 17, 18).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad H. P. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. A., t. y. sudavė smūgius į galvos sritį, pastarajam nuo smūgio nugriuvus taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir iš turėto rankinuko ištraukė V. A. (E. A. motinai) priklausantį turtą, mobilaus ryšio telefoną. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys apie pagrobto turto požymius ir jo priklausomybę. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybės atskleisti ir kaltininko kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas H. P. pripažįsta kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, nes jis svetimą turtą neteisėtai prievarta užvaldė prieš nukentėjusįjį panaudodamas fizinį smurtą, t. y. turtą pagrobė plėšimo būdu.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (b. l. 49, 52, 53) matyti, kad H. P. psichikos sveikatos centro ar priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas, todėl teismas pripažįsta, kad jis yra pakaltinamas bei sulaukęs baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

H. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), ką įrodė jis nuoširdžiais parodymais, kaltės pripažinimu ir teisme atsiprašydamas nukentėjusiojo, taip siekdamas sušvelninti nusikalstamas pasekmes. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, amžiaus skirtumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo neleidžia sunkinančios aplinkybės pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametį.

Sprendžiant H. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas jauno amžiaus, vos sulaukęs 14 metų ir nepilnamečiu pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai. H. P. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padarytos veikos gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltininkas mokosi, gyvena su mama ir patėviu, kurių yra išlaikomas, turimais duomenimis po padarytos nusikalstamos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme naujų nusikalstamų veikų nepadarė, anksčiau jam nebuvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios verstų kontroliuoti savo elgesį ir tinkamai vykdyti įstatymų reikalavimus, kurių reikšmę nepilnametis galėtų įvertinti jas vykdydamas. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad H. P. ateityje gali nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, net ir įvertinus tai, kad jis ne kartą nusižengė įstatymams, už ką jo motina 6 kartus bausta administracine tvarka. Nustatęs įstatymo pagrindą ir sąlygas teismas mato galimybę H. P. kaip nepilnametį pirmą kartą padariusį apysunkį nusikaltimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnis numato, kad nepilnamečiui, padariusiam nusikalstamą veiką ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Įvertinus šią nuostatą bei tai, kad H. P., būdamas nepilnamečiu padarė tyčinį apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, pasikėsino ne tik į nukentėjusiojo turtą, bet ir į jo sveikatą, praeityje ne kartą pažeidė įstatymus, teismas siekdamas teisingumo principo įgyvendinimo mato pagrindą skirti auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą - kas verstų minėtą asmenį ateityje kontroliuoti savo elgesį, formuoti reikalingus pokyčius ir nebedaryti jokių teisės pažeidimų.

Nepilnamečiui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – atsižvelgus į numatytą įstatymo galimybę ir terminus bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, nekeistina ir naikintina tik nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. A. byloje buvo pripažinta civiline ieškove (b. l. 8) ir teisme pateikė prašymą, kurį teismas vertina kaip civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, atlyginti 25 litų turtinę žalą už prarastą telefono atminties kortelę. Padaryta žala įrodyta byloje surinktais duomenimis, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, H. P. ir jos atstovė pagal įstatymą su padaryta žala sutiko, žala padaryta nepilnamečio nusikalstamais veiksmais, todėl priteistina iš kalto asmens, o jam neturint turto ar lėšų, iš už jo veiksmus atsakingos motinos E. G..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

H. P. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 83 str., 87 str., 93 str. 2 d., H. P. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigoti jį per šį laikotarpį kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei uždrausti jam be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ir užsiimti bet kokia sporto veikla, susijusia su kovos menais.

H. P. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš H. P., o šiam neturint piniginių lėšų ar turto iš E. G., V. A. priteisti 25 (dvidešimt penkis) litus turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas