Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., jo atstovui adv. Algiui Lukoševičiui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovams Aušrai Gubarytei ir Leandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2015-10-11 apie 12 val. 20 min. Trakų r., Rūdiškių miestelyje, Statybininkų g. 7, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio meteriologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu sugadino tvorą ir automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Taip pat J. B. vairavo automobilį OPE VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinių šoninių (dešinės ir kairės pusės) durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei leidžia norma.

Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė KET reikalavimų 9 p., 127 p., 220 p., 223 p. bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dėl eismo įvykio sutinka, jis tikrai buvo. Neginčijo tos aplinkybės, jog jis važiavo su automobiliu Opel Vectra ir atsitrenkė į tvorą. Sugadino ir tvorą ir automobilį. Parodė, kad jis eismo įvykio vietoje buvo ir tai matė pareigūnai, kurie buvo atvykę. Parodė, kad jis po eismo įvykio išlipo iš automobilio, kurį vairavo ir įsėdo į kitą automobilį. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis nepriėjo prie pareigūnų. Po eismo įvykio jam buvo sutrenkta galva, jis sėdėjo kartu su žmona jos automobilyje. Parodė, kad policijos pareigūnai matė, jog jis sėdėjo automobilyje. Nurodė, kad buvo atvykę pareigūnai Grunt – Mejer ir Jarmalovič. Protokolas jam buvo surašytas ligoninėje. Tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, jis nematė, ar buvo atvykę iš Vilniaus policijos pareigūnai. Parodė, kad tuomet, kai jis praėjo techninę apžiūrą, jam niekas nesakė, kad langai yra užtamsinti, vizualiai to nesimato. Laiko, kad jis turi nubausti tik už eismo įvykį, nes jis nematė, jog automobilio langai užtamsinti ir iš įvykio vietos jis nepasišalino. Parodė taip pat, kad tą dieną alkoholio nevartojo. Jis serga cukriniu diabetu, antro tipo, vartoja vaistus, leidžiasi insuliną. Jam buvo taip, kad padidėjo cukraus kiekis ir tada pasidarė silpna. Eismo įvykio metu jam buvo sutrenkta galva, patyrė smegenų sutrenkimą. Parodė, kad važiavo leistinu greičiu ir tuo metu jam pasidarė silpna dėl cukraus kiekio organizme. Eismo įvykio vietoje buvo dar nukentėjusysis, o su policijos pareigūnais jis nebendravo, prie jo policijos pareigūnai priėję nebuvo. Parodė taip pat, kad po eismo įvykio neprašė iškviesti medikų, po eismo įvykio jį ištiko šokas, jam darėsi vis blogiau, todėl su žmona išvažiavo namo, kad galėtų išgerti vaistų. Išvykęs iš eismo įvykio vietos, visą laiką buvo namuose. Parodė, kad tuomet, kai atvyko Trakų policijos komisariato pareigūnai, jis buvo įvykio vietoje, tačiau negali pasakyti, kiek laiko jis buvo įvykio vietoje nuo to momento, kai su automobiliu atsitrenkė į tvorą. Parodė, kad į medikus nesikreipė iš karto, nes savijauta jam šiek tiek pagerėjo, tačiau naktį jis jau kreipėsi į medikus. Parodė, kad vairuojant automobile, jo sveikatos būklė buvo bloga. Jis buvo šoke, o išlipęs iš automobilio po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Ar buvo praradęs sąmonę, pasakyti negali. Parodė, kad po eismo įvykio jis pėsčiomis nuėjo namo, nes atstumas iki jo namų buvo maždaug apie 1 kilometrą, tada paprašė, kad žmona jį atgal parvežtų į eismo įvykio vietą, nes jai minėjo, jog sukėlė eismo įvykį, sudaužė automobilį. Kai buvo eismo įvykio vietoje, jis žmonai pasakė, kad jam yra bloga ir jo žmona parvežė jį namo. Parodė, kad dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, susijusio su jo automobilio langų laidumu šviesai, jis tuinka.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). B. anksčiau nepažinojo. Tuo metu jis buvo kieme, planavo važiuoti aplankyti senelių kapus. Išgirdo mašinos kauksmą, po to trenksmą. Po eismo įvykio buvo šoke, nes jį galėjo užmušti. Jis pamatė, kad mašina įvažiavo į tvorą ir viską išvertė, o automobilyje sėdėjo vairuotojas. Matė, kad mašina važiavo dideliu greičiu ir tada išgirdo trenksmą. Už automobilio vairo sėdėjo asmuo, sėdintis salėje (J. B.). Parodė, kad jis vairuotojui nenorėjo duoti raktelių, nes jis dar bandė užkurti mašiną. Kai jis priėjo prie automobilio, variklis jau neveikė. Parodė, kad vairuotojas su automobiliu atsitrenkė į akmeninius stulpus. Dėl to jam buvo sugadinta jo tvora, mašina taip pat buvo stipriai sugadinta. Parodė, kad tai buvo sidabrinės spalvos Opel automobilis, o automobilyje sėdėjo J. B.. Jis šito asmens nepažinojo, tik atėję kaimynai pasakė, kad čia policininkas. Kai jis priėjo prie automobilio, J. B. bandė užvesti automobilį. Nukentėjusysis pas J. B. paklausė, ar jam nereikia medikų, tačiau jis atsakė, kad ne. Matė, kad pas jį ant veido buvo kraujo. Parodė, kad J. B. išlipo iš automobilio, kalbėjo sąmoningai, prašė atleisti, sakė draudimas atlygins. Tuomet nukentėjusysis pasakė, kad reikia kviesti pareigūnus. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dar kalbėjo su žmona, po to jis išėjo keliu, nukentėjusysis jo dar paklausė, kur pastarasis eina, bet jis nieko neatsakė. Po 20 minučių į eismo įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Juos iškvietė iš pradžių kaimynas, o po to ir jis pats. Parodė, kad tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, J. B. eismo įvykio vietoje nebuvo, jis jau buvo išėjęs. Pareigūnai pradėjo viską apžiūrinėti. Pareigūnams jo pavardės niekas nepasakė. Po kiek laiko atvažiavo kažkokia mašina ir joje sėdėjo kaltinamasis ir jo žmona. Jie atvažiavo gal po 20 min., kai atvyko pareigūnai. Parodė, kad jis tuomet su vienu pareigūnu nuėjo į namus pareiškimo rašyti, kitas pareigūnas liko gatvėje. Kai jis su pareigūnu išėjo į lauką, B. jau nebuvo. Parodė, kad jis matė, kaip vienas iš policijos pareigūnų buvo priėjęs prie B. Jis dar tuomet pasakė, kodėl jie B. paleidžia, sakė, kad jam duotų pūsti, tačiau policijso pareigūnas jam atsakė, kad nemokintų jo dirbti. Nežino, kodėl policijos pareigūnai leido jam išvykti iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad kai priėjo prie Passat automobilio, aptiko B., moteris atvyko, kai atvyko patruliai, tada atvyko automobilis Passat ir iš jo išlipo susijaudinusi moteris. Ji nesakė pareigūnams, kad ji vairavo, ji tik norėjo taikytis. Jis matė, kad čia viskas susiję su policija, todėl paskambino komisariatui ir paprašė, kad perduotų Vilniaus policijos komisariatui. Parodė, kad po savaitės pas jį atėjo jo žmona su draugėmis, atsiprašė. Pradėjo verkti ir davė 1000 eurų jam. Pretenzijų jis niekam neturi. Parodė, kad po eismo įvykio sutvarkė tik vartus, o tvora taip ir liko. Parodė, kad po eismo įvykio jam buvo šokas, jo tvoros varteliai nuskrido į kaimynų sieną, jam atrodė, kad tuojaus namas sugrius. Kai B. išlipo, prašė atleisti, sakydamas, kad draudimas viską atlygins, tačiau pinigų jam nesiūlė. Parodė, kad tuomet, kai po eismo įvykio atidarė automobilio dureles, jis jautė kvapą, tačiau nežino, ar nuo jo ėjo tas kvapas, ar nuo automobilio. Jam gaila jauno vyro, nori, kad pasitaisytų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Arnold Grunt - Mejer parodė, kad B. pažįsta, jis yra darbuotojas. Žino, kad į teismą yra iškviestas dėl eismo įvykio. Parodė, kad tą dieną buvo kartu su Jarmalovič, važiavo iš pradžių į vieną iškvietimą, kai gavo kitą iškvietimą. Todėl iš pradžių jie nuvažiavo pagal pirmą iškvietimą, o jau po to į Rūdiškes. Jiems pasakė, kad yra eismo įvykis, dalyvių pavardžių neminėjo. Nuvyko lygtai į Statybininkų gatvę. Matė nukentėjusįjį. Kai atvyko į eismo įvykio vietą, paklausė, kas vairavo. Atvykę į eismo įvykio vietą, jie rado automobilį, įvažiavusį į tvorą, tai buvo pilka Opel mašina. Tame automobilyje niekas nesėdėjo. Nukentėjusysis pasakė, kad čia jo tvora, kad jis pranešėjas. Su nukentėjusiuoju liudytojas nuėjo į namus rašyti dokumentus. Iš matymo jis žinojo, kieno čia automobilis. Tuo metu, kai nuėjo su nukentėjusiuoju į namus, jo porininkas liko lauke. Parodė, kad tuomet, kai jie atvyko į įvykio vietą, B. sėdėjo automobilyje Passat šone, o už vairo sėdėjo jo žmona. Netoli įvykio vietos stovėjo tas automobilis ir jame sėdėjo B., tačiau jis prie to automobilio nepriėjo. Kai jie atvažiavo į eismo įvykio vietą, ta mašina jau buvo. Parodė, kad ne B. išvažiavo iš įvykio vietos, o jo žmona. Kai jis nuėjo su nukentėjusiuoju į namus, tai dar B. buvo, o tada porininkas įbėgo į namą ir pasakė, kad B. išvažiavo. Tada jie paskabino į budėtojų dalį ir paklausė, ką jiems daryti. Budėtojas liepė likti vietoje. Šiuo metu jis neprisimena, ką nukentėjusysis jam papasakojo. Po to suformino eismo įvykį. Parodė, kad liepos 8 d., bus 2 metai, kai jis dirba policijoje. Tai buvo pirmas atvejis, kai eismo įvykyje sudalyvavo pareigūnas. Šitas įvykis buvo įsimintinas. Jis buvo baustas tarnybine nuobauda dėl šio įvykio forminimo. Pakartojo, kad kai jie atvyko, B. buvo įvykio vietoje. Jis nežino, kaip tos nuotraukos darytos, neatsimena, ar jie pasakė budėtojui, kad čia pareigūnas padarė eismo įvykį, ar, kad tiesiog apie eismo įvykį pranešė. Daugiau viską porininkas darė, jis ėjo į kitą pusę. Kodėl nepriėjo prie B., paaiškinti negali. Parodė, kad B. išvažiavo, kol dar buvo neišsiaiškintos visos įvykio aplinkybės.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Valdemar Jarmalovič: parodė, kad jis dirba Trakų policijos komisariate vyr. patruliu. Dirba apie 2 metus ir 3 mėnesius. B. pažįsta, jis yra jo kolega. Jie gavo iškvietimą, kad Rūdiškių mieste yra eismo įvykis, vairuotojas galimai neblaivus, atvyko jie į vietą po valandos. Atvyko į (duomenys neskelbtini). Į eismo įvykio vietą važiavo jis ir Grunt – Mejer, vyko automobiliu su skiriamaisiais ženklais. Kai atvyko į įvykio vietą, pamatė automobilį Opel, kuris buvo atsitrenkęs į tvorą. Opel buvo sidabrinės spalvos. Jam šis automobilis nebuvo žinomas. Kai priėjo prie eismo įvykio vietos, iš to Opel automobilio išlipinėjo moteris. Buvo nukentėjęs asmuo. Nukentėjusysis pasakė, kad jis yra savininkas. Buvo dar žmonių, aiškinosi, kas automobilio savininkas. Ta moteris pasakė, kad ji vairavo tą transporto priemonę. Porininkas ėjo kartu prie eismo įvykio vietos, jis irgi matė tą moterį. Dar buvo Passat automobilis, iš karto jis nepastebėjo jo, o paskui pamatė, kad tame automobilyje sėdi B. Kai pradėjo aiškintis aplinkybes, tai vieni rėkė, kad moteris vairavo, nukentėjusysis sakė, kad vyras vairavo. Tada jo porininkas apžiūrėjo įvykio vietą. Jis priėjo prie Passat automobilio, pasisveikino, bet su juo niekas nebendravo ir jis nuėjo. Tuomet pradėjo klausinėti liudytojus, tačiau niekas nieko nepaaiškino. Jis paprašė moters palaukti, kad patikrinti jos blaivumą. Kai atėjo imti alkotesterio į tarnybinį automobilį, pamatė, kad Passat automobilis išvažiavo, jis tada greitai nubėgo pas porininką, paėmė mašinos raktelius ir norėjo automobilį vytis, bet prieš tai pranešė budėtojui, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, jam pasakė, kad nesivyti to automobilio, o suforminti eismo įvykį. Parodė, kad iš jų tarnybinio automobilio yra vaizdo registratoriaus įrašai ir ten turi matytis, kad moteris lipa iš automobilio. Parodė, kad tarnybinius pranešimus jie rašė įvykio vietoje, pradėjo aiškintis aplinkybes su ta moterimi ir nukentėjusiuoju. Parodė, kad jis neleido išvažiuoti moteriškei. Ta moteris aiškino, jog ji vairavo automobilį. Parodė, kad sako tai, ką matė eismo įvykio vietoje. Moteris dokumentų jam nepateikė, o jis jai liepė palaukti, kol patikrins jos blaivumą. Kadangi ji nebuvo agresyvi, todėl prieš ją jokių veiksmų nesiėmė. Parodė, kad moteris jų nesulaukė. Jis atidarė tarnybinio automobilio duris ir pamatė, kaip ta mašina išvažiavo, moteris jų nelaukė. Parodė, kad prie Passatt automobilio jis buvo priėjęs, kalbėjo su B., pasisveikino ir paklausė, ar jis vairavo, tačiau B. nieko nepasakė, pokalbis trūko api 5-10 sekundžių. Parodė, kad kai atvyko į eismo įvykio vietą, iš karto B. nepamatė, tik po to, kai nukentėjusysis pasakė, kad Passat automobilyje yra B., tai jį ir pamatė. Nurodė, kad kai jų ekipažas atvyko į įvykio vietą, Passat automobilis ten buvo. Parodė, kad kai bendravo su B., nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Parodė, kad B. jam nieko nesakė apie tai, kad blogai jaučiasi, kad jam reikia medikų pagalbos. Parodė, kad kai priėjo prie Passat automobilio, tai abiem nurodė, kad nepasišalintų, nes atneš alkotesterį. Moteris atsisėdo į vairuotojo pusę, o Banevič jam nieko neatsakė. Parodė, kad tuo metu, kai atvyko į įvykio vietą, jiems nebuvo žinoma, kas yra pažeidėjas. Parodė, kad kai atvyko į eismo įvykio vietą, automobilis Passat jau stovėjo ir už to Passat sustojo jie. Parodė, kad tuo metu, kai ėjo paimti alkotesterio, tai dar nebuvo nustatytos visos įvykio aplinkybės. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neleido išvykti, jis pasakė, kad palauktų, nes tikrins blaivumą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad yra kelių policijos valdybos specialistas. Dirba budėtoju, žiūriu, kaip ekipažai reaguoja į iškvietimus. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, parodė, kad gavo nurodymą nuvykti į eismo įvykio vietą ir pažiūrėti, kaip bus įformintas eismo įvykis. Buvo bendraujama su liudytojais V., O. ir G. Kaimynas pateikė nuotraukas, jis nufotografavo asmenį, kuris sėdėjo automobilyje. Parodė, kad iš policijos pareigūnų automobilio jis paėmė vaizdo įrašo registratoriaus kortelę. Parodė, kad tada, kai jis buvo eismo įvykio vietoje, policijos pareigūnai su juo nekomunikavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. B. parodė, kad J. B. yra jos vyras, o V. – nukentėjusysis. Parodė, kad sekmadienį grįžo namo iš tėvų, grįžo jos vyras, išsigandęs ir pasakė, kad padarė eismo įvykį ir reikia paimti mašiną. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Nuvykus į tą vietą, pamatė, kad mašina sudaužyta, atsitrenkusi į tvorą. Ji pakalbėjo su nukentėjusiuoju, įlipo į vyro mašiną paimti vyro rankinės ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Parodė, kad ji su policijos pareigūnais nekalbėjo, o policijos pareigūnas gal matėe, kaip ji išlipo iš vyro mašinos, tai gal ir pagalvojo, jog ji vairavo. Kaip ji galėjo jiems pasakyti, kad ji vairavo automobilį, jeigu pareigūnai dar važiavo automobilyje, kai ji lipo iš sudaužytos mašinos. Iš tos mašinos ji paėmė vyro rankinę ir padėjo ją į savo mašiną Passat. Parodė, kad kažkuris vienas pareigūnas buvo priėjęs prie vyro, ji lygtai su pareigūnais nekalbėjo. Kai ji įsėdo į mašiną, tai suprato, kad galima važiuoti namo, tą ji ir padarė. Parodė, kad jai asmeniškai nebuvo duotas leidimas pareigūno išvažiuoti iš įvykio vietos. Parodė, kad kai atvyko savo automobiliu į įvykio vietą, policijos pareigūnų dar nebuvo. Nurodė, kad ji bendravo su V., kalbėjo dėl žalos atlyginimo. Pastarasis jai pasakė, kad yra iškviesta policija. Parodė, kad tuomet, kai su vyru važiavo namo, ji siūlė jam važiuoti į ligoninę, bet vyras jai pasakė, kad išgers vaistų ir pagulės. Parodė, kad jos vyras serga cukriniu diabetu, buvo pasitaikę šios ligos priepuolių, jam darosi silpna, svaigsta galva. Tą dieną ji nejautė nuo jo alkoholio kvapo. Parodė, kad jos vyras jai kalbėjo apie tai, kad jam pasidarė bloga, ištiko priepuolis ir jis padarė eismo įvykį. Parodė, kad automobilis Passat yra jos, ji turi B kategorijos teises, turi vairuotojo pažymėjimą. Parodė, kad ji iš vyro elgesio suprato, jog galima išvažiuoti iš įvykio vietos, nes jis yra žinomas asmuo ir tas protokolas bus surašytas. Kai grįžo namo, ji su vaikais išvažiavo pas savo tėvus. Vyras jautėsi blogai, tačiau kiek laiko trunka priepuoliai, ji negali pasakyti. Ji taip pat nežino, kas jos vyrą nuvežė pas gydytojus, nes ji grįžo namo tik piramdienį, ir su juo nebendravo. Parodė, kad kai važiavo su vyru namo, pastarasis jai paskaė, kad tai jis sukėlė eismo įvykį, daugiau jokio pokalbio nebuvo. Neminėjo, kad kažkas kitas sudaužė automobilį. Kai jos Passat automobilyje nebuvo, matė, kaip prie jos vyro, kuris sėdėjo Passat automobilyje, priėjo kažkuris pareigūnas. Parodė, kad kai vyras grįžo namo, jis jokių vaistų nevartojo, tik sakė, kad jam bloga. Matėsi, kad jam bloga, bet vaistų negėrė. Parodė, kad eismo įvykio dieną ji buvo pas savo tėvus, nes ji su vyru buvo susipykusi.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovė Aušra Gubarytė nurodė, jog institucija, surašiusi protokolą teigia, kad akivaizdu, kad Opel vairuotajas neneigia savo kaltės dėl to, kad vairavo, kad sukėlė eismo įvykį, kad jo automibilio stiklų šviesos laidumas neatitiko reikalavimų, dėl viso to jis savo kaltę pripažino. Tačiau iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų matyti, kad B. būdamas pats policijos pareigūnas, taip pat būdamas kaip vairuotojas, turėjo vadovautis kelių eismo taisyklėmis. Nurodė, kad eismo dalyvis privalo pasilikti eismo įvykio vietoje, jis turėjo pasilikti iki kol bus išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės. Abu pareigūnai patvirtino, kad į įvykio vietą grįžęs B. su žmona išvažiavo, kai dar nebuvo išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, nors vairuotojas privalėjo likti įvykio vietoje. Patrulis Jarmalovič nurodė, nors B. ir nebendravo su policijos pareigūnu, tai jis girdėjo reikalavimą nepasišalinti iš eimo įvykio vietos ir turėjo suprasti, kad tokį reikalavimą reikia vykdyti. V. teigė, kad iš karto po įvykio, pamatė automobilyje sėdinti vyrą. V. teigė, kad jis kvietė policijos pareigūnus, o B. išėjo iš eismo įvykio vietos. Tai, kad B. teigia, kad jam buvo šokas, tai, kad jam buvo cukrinio diabeto priepuolis, tai gydytojų duomenų apie tai byloje nėra. Žmona pasakė, kad jis tik atėjęs į namus, jokių vaistų nevartojo. Pagal teismų praktiką LR ATPK 130 str. 1 d, numatyto pažeidimo sudėtį, tai asmuo turi suvokti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis suvokė pareigą likti eismo įvykio vietoje, bet tos pareigos nesilaikė. Prašė teismo patraukti B. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., įrodžius jo kaltę.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovas Leandras Pocius nurodė, jog dėl tų pačių faktų pagal teismų praktiką, kad faktą pripažinti eismo įvykiu, turi būti padaryta žala, žala čia buvo padaryta ir jis atlygino padarytą žalą. Pasišalinimas turi priklausyti nuo asmens valios. Tai yra asmuo turėjo valią pasilikti, ar jį per jėgą kažkas išnešė. Nėra ginčo, kad jis pasišalino du kartus. Pasišalinimas priklausė nuo jo valios, pasišalinimas iš įvykio vietos buvo. Pasišalinimą pagrindžia ir tai, kad asmuo tokiu būdu vengė tikrintis blaivumą. Asmuo, išreikšdamas savo valią, pasišalino siekiant išvengti pasitikrinimo. Visi inkriminuoti aspektai yra įrodyti ir atitinka teismų praktiką. Policijos pareigūnų nuomone, pažeidimas yra padarytas, įrodytas ir asmuo turi būti nubaustas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK257 str. taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 127 str. 2d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9. p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nuoseklios visumos darytina išvada, jog J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), šiuo atveju J. V. priklausančios tvoros, esančiois prie gyvenamojo namo adresu Statybininkų g. 7, Rūdiškės, Trakų r. Šį faktą pripažįsta ir pats J. B., šis faktas pasitvirtino ir nukentėjusiojo J. V. rašytiniais paaiškinimais, jo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, byloje esančiais policijos pareigūnų Valdemar Jarmalovič ir Arnold Grunt-Mejer tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teismo posėdžio metu, Viktor Golubev rašytiniu paaiškinimu, J. O. rašytiniu paaiškinimu, T. B. rašytiniu paaiškinimu, esančiu byloje ir jos parodymais, duotais teismo posėdžio metu, eismo įvykio schema, nuotraukomis, garso įrašais ir vaizdo įrašais, kurie buvo išklausyti ir peržiūrėti teismo posėdžio metu, transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje apžiūros aktu, transporoto priemonės apžiūros protokolu. Todėl konstatuotina, kad J. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir todėl yra baustinas pagal LR ATPK 127 str. 2d. dėl J. V. priklausančios tvortos sugadinimą.

Iš esmės J. B. neginčijo tos aplinkybės, kad vairavo automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio durų stiklų šviesos laidumas buvo mažesnis nei leistina norma. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad automobiliui yra atlikta techninė apžiūra, blogas stiklų laidumas nėra nustatytas, vizualiai nukrypimai nuo normos nepastebimi, tačiau neginčija šios aplinkybės, neginčija prietaisų rodmenų. Tai, kad J. B. vairavo automobilį OPEL VECTRA, kurio stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina norma, pasitvirtino byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. vyresniojo tyrėjo Kęstučio Samuolio tarnbybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities VPK KPV KPR pareigūnai automobilio langų skaidrumo ir atspindžio matavimo prietaisu „POCKET DETECTIVE 2.1.“ (patikros sertifikatas Nr. 0000378, galioja iki 2017-02-16), patikrino automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių vairuotojo pusės durelių šviesos laidumą ir nustatė, jog šviesos laidumas yra 48 procentai, kai leistinas langų laidumas yra 70 procentų (buvo atlikti trys kontroliniai matavimai, kurių metu nustatyta 47,2 procentų, 46,8 procentų, 48 procentų laidumas). Priekinio keleivio pusės durelių stiklo šviesos laidumas buvo 48,8 procentų (buvo atlikti trys kontroliniai matavimai, kurių metu nustatytas 48,8 procentų, 46,8 procentų, 48,4 procentų šviesos laidumas), Automobilio langų skaidrumo ir atspindžio matavimo prietaiso patikros sertifikatu. Todėl teismas, įvertinęs visumą įrodymų, daro išvadą, kad J. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1d., todėl jis yra baustinas.

Byloje kilo klausimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 219.4. punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 220. p. numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. /…/Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Sistemiškai aiškinant minėtus du Kelių eismo taisyklių punktus darytina išvada, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildo eismo įvykio deklaracijos, jie privalo iškviesti policiją ir likti eismo įvykio vietoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Remiantis nukentėjusiojo J. V. tiek rašytiniais paaiškinimais, tiek jo parodymais teismo posėdžio metu, tiek rašytiniu V. G. paaiškinimu patvirtinama, kad po eismo įvykio, įvykusio 2015-10-11 apie 12 val. 20 min., Statybininkų g. 7, Rūdiškėse, Trakų r., J. B. neiškvietęs ir nesulaukęs policijos pareigūnų, paliko automobilį ir nuėjo namo. Byloje esanti medžiaga ir policijos pareigūnų Valdemar Jarmalovič bei Arnold Grunt-Mejer parodymai, duoti teismo posėdžio metu patvirtina tą aplinkybę, jog jiems atvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo taip pat automobilis Passat, kuriame sėdėjo J. B.. Kad J. B. iki atvykstant policijos pareigūnasm, sugrįžo į įvykio vietą, patvirtino ir J. V., bei T. B., apklausta teismo posėdžio metu, kuri parodė, kad kai ji grįžo į namus, rado vyrą, kuris pasakė jai, kad sukėlė eismo įvykį ir paprašė, kad žmona jį ten nuvežtų. Šie įrodymai patvirtina, kad J. B. iki atvykstant policijos pareigūnams, buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tačiau netrukus vėl sugrįžo. Nors J. B. neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir atlygino eismo įvykio metu J. V. padarytą žalą, o pastarasis dėl to jam neturi jokių pretenzijų, tokie jos veiksmai dar nerodo, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia. Priešingai, tiek byloje esančia medžiaga, tiek apklaustų nukentėjusiojo, policijos pareigūnų, liudytojų parodymais pasitvirtino ir tai, kad nors J. B. ir buvo sugrįžęs į eismo įvykio vietą, iš jos vėl pasišalino, negavęs tam policijos pareigūnų leidimo ir nebaigus tirti visas eismo įvykio aplinkybes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad policijos pareigūnas Valdemar Jarmalovič buvo priėjęs prie automobilio Passat, kuriame sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo, jį sėdintį minėtame automobilyje matė ir nukentėjusysis J. V. ir kitas policijos pareigūnas Arnold Grunt-Mejer, ten buvusi J. B. žmona, kuri jo prašymu atvežė jį į eismo įvykio vietą. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad policijos pareigūnas Valdemar Jarmalovič tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo žmonai T. B. pasakė, kad jie liktų savo vietose, nes jis turi patikrinti šių asmenų blaivumą, dėl ko jis nuėjo į policijos automobilį tam, kad pasimtų alkotesterį, tačiau šie asmenys netrukus išvyko iš eismo įvykio vietos, nesulaukę patikrinimo. Kodėl J. B. išvyko iš eismo įvykio vietos, teismo posėdžio metu jis nepaaiškino, o jo žmona nurodė, kad jai grįžus į automobilį, ji suprato, jog jiems galima važiuoti, nors tokio leidimo jai policijos pareigūnai davę nebuvo. Todėl, įvertinus visumą ištirtų įrodymų, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų bei J. B. žmonos parodymus, nukentėjusiojo asmens parodymus, darytina išvada, jog J. B. suvokė savo veiksmų prasmę ir galimas pasekmes jam likus eismo įvykio vietoje (asmenys, kvietę policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą, nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavęs asmuo yra galimai neblaivus, nes nuo jo sklinda alkoholio kvapas), todėl ir pasišalino iš jos. Manytina, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidėjas bandė nuslėpti galimai su jo būsena susijusias aplinkybes. Savo neadekvačius veiksmus po eismo įvykio pažeidėjas grindžia iš esmės savo liga – cukriniu deabetu, nurodydamas, kad ir eismo įvykį sukėlė dėl to, kad jam pasidarė silpna, bloga ir po to, jam sėdint Passat automobilyje, jam pasidarė bloga, dėl ko važiavo namo, tačiau jokių vaistų nei tuojau pat po įvykio nei vėliau nevartojo, tik naktį kreipėsi į medikus. Kelių eismo taisyklių 14. punkte numatyta, jog neleidžiama vairuoti transporto priemonės susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, J. B. ne tik nepaisė šio KET reikalavimo, bet dėl to dar ir kilo konkretūs padariniai – įvyko eismo įvykis, todėl pažeidėjo motyvai, kad eismo įvykis įvyko dėl jo ligos sukeliamų padarinių, nevertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes J. B. nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kokio pobūdžio priepuoliai būna pas jį dėl cukrinio diabeto ir kaip jis turi elgtis tokiu atveju.

Įvertinus šiuos įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad J. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl jis taip pat baustinas ir už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

J. B. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad iš esmės savo kaltę dėl dviejų padarytų pažeidimų jis pripažino, jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į aukščiau išdėstytą, vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į tai, kad minimalių baudų, numatytų sankcijose paskyrimas pažeidėjui yra pakankamos nuobaudos dėl padarytų pažeidimų, todėl jas ir skiria su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui, įvertinus tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimus J. B. padarė pirmą kartą, dėl dviejų padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino ir iš esmės papasakojo visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Galutinė nuobauda skiriama vadovaujantis ATPK 33 str. – sankcijos, numatytos už sunkesnįjį teisės pažeidimą, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 33, 123 str. 1d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286, 287, 302², 302⁴ str. teismas

nutarė:

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam 28 Eur baudą.

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir skirti jam 28 Eur baudą.

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jam 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujanti ATPK 33 str. J. B. skirti galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.