Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-381-587/2019 pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei I. Č. dėl jungtinės veilos pagrindu įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas kilęs dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

2. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti nekilnojamąjį turtą – 139/378 dalis 0,0756 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline M. M. ir I. Č. nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis.

3. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei netrukdyti ieškovui patekti į gyvenamąjį namą.

4. Ieškovas prašymą grindė aplinkybėmis, jog atsakovė 2018 m. gruodžio 23 d. pakeitė gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), spynas, rakto ieškovui nedavė ir tokiu būdu apribojo ieškovo galimybę patekti į patalpas, kuriose ieškovas gyveno. Ieškovas negali patekti į namo vidų ir pasiimti asmeninių daiktų. Susiklosčiusius šioms aplinkybėms, būtina ieškovui užtikrinti galimybę naudotis būstu – gyvenamuoju namu, kurį šalys kartu pirko, remontavo, išlaikė ir šis turtas ieškovo ieškiniu yra prašomas pripažinti daline nuosavybe. Ieškovas teisėtai naudojosi gyvenamuoju namu, todėl atsakovė be teisinio pagrindo ir nesant jokių neteisėtų ieškovo veiksmų suvaržė ieškovo galimybes naudotis ginčo patalpa.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę I. Č. pateikti ieškovui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei netrukdyti ieškovui M. M. patekti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

6. Teismas nurodė, kad ieškiniu keliami reikalavimai dėl ginčo turto pripažinimo daline šalių nuosavybe, o iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas naudojosi ginčo turtu, ginčo gyvenamajame name yra ieškovo daiktai ir ten buvo jo gyvenamoji vieta. Todėl siekiant užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje tinkamą įvykdymą ir užkirsti kelią ieškovo nurodytai galimai žalai atsirasti, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė I. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodo, kad:

4.1. Teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo M. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo. Todėl pakartotinis ieškovo prašymas taikyti laiknąsias apsaugos priemones yra perteklinis, o skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apriboja atsakovės, kaip šiuo metu vienintelės teisėtos ginčo turto savininkės, interesus.

4.2. Teismas vadovavosi išimtinai ieškovo nurodytais paaiškinimais, kad jis naudojosi ginčo turtu iki 2018 m. gruodžio 23 d., tačiau tokius paaiškinimus pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Ieškovas negyvena ginčo name, kuris vis dar priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Aplinkybė, kad ieškovas nuolat gyveno ir gyvena ginčo name iki šiol yra įrodinėjimo dalykas. Ieškovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos man priklausančiame ginčo name ir tai patvirtina su šiuo skundu pridedama pažyma.

4.3. Teismas įpareigodamas atsakovę netrukdyti naudotis ginčo turtu ir perduoti ieškovui šio namo raktus pripažįsta, kad ieškovas turi teisę šiuo turto naudotis, o tai reiškia, pripažįsta ir jo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Šioje byloje teismo sprendimas dar nėra priimtas, todėl tokia teismo pozicija nesuprantama. Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl turto pripažinimo daline nuosavybe jam savaime nesuteikia pranašumo atsakovės atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

4.4. Net ir patenkinus ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, tokia ieškovo teisė nebūtų pripažįstama atgaline data, todėl nesuprantama kodėl ieškovas jau šiuo metu gali naudotis ginčo turtu kaip savu, kai netgi ateityje patenkinus jo ieškinį jo nuosavybės teisės į šį turtą atsirastų tik nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

4.5. Teismas pritaikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę išėjo už ieškinio ribų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Šiuo atveju ieškovo teisė į nuosavybę, jeigu tokia atsirastų priėmus galutinį procesinį sprendimą, jau yra užtikrinęs, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir pritaikytos nukrypstant nuo ginčo dalyko ir siekiamų apsaugoti teisinių santykių.

4.6. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra konkrečiai įtvirtinta įstatyme nurodytų byloje galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąraše, o yra priskiriama originalaus pobūdžio laikinosioms apsaugos priemonėms, kurias teismas gali taikyti išimtiniais atvejais, byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Teismo motyvacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra formali ir paviršutiniška, argumentacija nesusieta su nagrinėjamos bylos esme ir ginčo dalyku.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog anksčiau byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtingo pobūdžio. Teismui nėra draudimo byloje taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenimis Ieškovas ginčo turtu naudojosi iki ieškinio pateikimo dienos, taip pat naudojosi ir bylą jau nagrinėjant teisme. Atsakovė savo atsiliepime tokias aplinkybes patvirtina, nurodydama, kad sutiko jog ieškovas pagyventų name.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline M. M. ir I. Č. nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis. Teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę I. Č. pateikti ieškovui gyvenamojo namo raktus bei netrukdyti ieškovui patekti į gyvenamąjį namą.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalis teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (CPK 12 ir 178 straipsniai).

9. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo turtas įregistruotas ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise. Taigi, kol neįrodyta kitaip, ieškovė yra vienintelis ginčo turto savininkas ir turi teisę spręsti, kas jame gali gyventi. Šiuo atveju byloje reiškiami ieškovo reikalavimai grindžiami iš jungtinės veiklos kylančių turtinių santykių, todėl reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę perduoti raktus nuo ginčo turto (būsto), bei uždrausti atsakovei daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į ginčo gyvenamąjį namą, negali būti kildinamas iš šeimos teisinių santykių, pagal kuriuos gali būti taikoma tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, šiuo atveju pripažintina, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti ieškovo gyvenamosios vietos klausimo.

11. Įvertinus byloje reiškiamą reikalavimą – pripažinti konkretų turtą bendrąja daline nuosavybe, akivaizdu, kad ieškovo prašytos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės – pateikti raktus ir netrukdyti patekti į patalpas – nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais nagrinėjamoje byloje, todėl negali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Kadangi atsakovė viešajame registre įregistruota kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), leidimas patekti į jos turtą turėtų būti teisėtas (numatytas teisės normose) ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Šiuo atveju nei tokių aplinkybių, nei teisinio pagrindo byloje nenustatyta. Prašydamas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas šiuo metu nebūdamas ginčo turto savininku ir dar neišnagrinėjus ginčo dėl turto nuosavybės, siekia įgyti išimtines teises naudotis šiuo daiktu. Tačiau vykstant ginčui tarp šalių, nėra aišku dėl ieškovo teisių naudotis šiuo turtu. Todėl ieškovo pareikštos papildomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nesusijusios su ieškinio reikalavimais, bet ir nepagrįstos.

12. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.