- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4835-633/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01055-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Pareiškėjas
- L. K.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant pareiškėjui L. K. (toliau ir – pareiškėjui) bei jo atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau ir – VĮ) „Turto bankui“ dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) jis faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, kurį mirties dieną sudarė namų apyvokos bei asmeninio naudojimo daiktai, taip pat turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į 2,5900 ha V. K. (palikėjos tėvo) žemės. Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekiantis gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išviešinti (įregistruoti) motinos palikimo priėmimą ir taip jį (palikimą) sudarantį turtą įgyti savo nuosavybėn. Notarui atitinkamą pareiškimą dėl palikimo priėmimo per įstatymo tam buvusį nustatytą 6 mėn. laikotarpį nepadavė, paveldėjimo byla pas notarą nepradėta.
2. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas L. K., pats ir per atstovą, papildomai paaiškino, kad jo motina, palikėja O. K., testamento į savo turtą sudariusi nebuvo, todėl po jos mirties likusiam jos turtui turi būti taikomas įstatymu nustatytas teisinis režimas, jis buvo ir yra vienintelis palikėjos vaikas, 1-osios eilės įpėdinis pagal įstatymą. Maždaug 5 metus iki palikėjos mirties, jis savo namuose ją sergančią slaugė ir prižiūrėjo, savo lėšomis ir rūpesčiu ją palaidojo, įrengė kapavietę, pastatė paminklą, iki šiol jos kapavietę prižiūri. Mirus motinai, pareiškėjas pasiliko jos asmeninio naudojimo bei buvusius namų apyvokos daiktus (drabužius, indus, dokumentus ir kt.), jam taip pat buvo žinoma, kad palikėja dar būdama gyva yra pateikusi žemės reformą vykdžiusioms institucijoms prašymą dėl nuosavybės į nacionalizuotą iš tėvo žemę atkūrimo, mirus motinai jis perėmė ir šią teisę. 2001 m. gruodžio 18 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu pareiškėjo motinai, palikėjai O. K., jau po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo V. K. iki nacionalizacijos valdytą 2,5900 ha žemę, palikėjos nuosavybėn buvo neatlygintinai perduoti 2 lygiaverčiai žemės ūkio paskirties žemės sklypai – 1,1000 ir 2,000 ha ploto, unikalūs Nr. Nr. atitinkamai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas L. K. rūpinosi, apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis ir dalyvavo nuosavybės teisių motinai į žemę atkūrimo procese, pasiliko ir saugoja nuosavybės dokumentus, po nuosavybės teisių atkūrimo šią žemę valdo ir naudoja pagal jos paskirtį (dirba ir augina ž. ū. kultūras), moka mokesčius, savo lėšomis ir rūpesčiu žemės sklypus ir daiktines teises į juos įregistravo Nekilnojamo turto registre. Nuo pat motinos mirties dienos pareiškėjas siekiantis įgyti nuosavybės teisę į visą motinos palikimą sudarantį turtą, ginčų su kitais tolimesniais giminaičiais bei tolesnių eilių įpėdiniais pagal įstatymą nėra. Būdama gyva, palikėja reiškusi aiškią valią žemę palikti būtent jam, pareiškėjui, kaip vieninteliam savo vaikui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į nagrinėjamą pareiškimą patvirtino, jog nėra gavusi iš palikimo atsiradimo vietos savivaldos institucijų teisės aktais numatytų pranešimų apie galimą palikėjos O. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi informacijos (duomenų), kurie paneigtų pareiškimo faktiniu pagrindu nurodytas O. K. palikimo atsiradimo bei jo priėmimo, perimant jį sudarančio turto, įskaitant turtinę teisę į nuosavybės teisės į žemę atkūrimą, faktinį valdymą, aplinkybes, todėl prieštaravimų pareiškėjos reikalavimo patenkinimui taip pat nereiškiantys.
4. Palikėjos O. K. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės, nurodytos pareiškėjo ir pripažintos suinteresuoto asmens, yra patvirtintos taip pat liudytojų R. B. ir L. K. parodymais teisme bei ir tokiais rašytiniais įrodymais : pareiškėjo gimimo, jo motinos (palikėjos) mirties liudijimais, Gyventojų registro duomenimis apie palikėjos O. K. paskutinę gyvenamąją (palikimo atsiradimo) vietą, Nekilnojamo turto registro duomenimis apie palikimą sudarantį nekilnojamą daiktą (du žemės ūkio paskirties žemės sklypus) ir daiktines teises į juos, 2001 m. gruodžio 18 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti palikėjai po jos mirties O. K. nuosavybės teises į 2,5900 ha jos tėvo V. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, bei įsakymu, žemės sklypo planu, Testamentų registro duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagal bylos duomenis O. K. palikimo priėmimas jo faktinio valdymo perėmimu šiuo atveju įvyko iškart po palikėjos, pareiškėjo motinos, mirties (duomenys neskelbtini) bei atsinaujino po nuosavybės teisių atkūrimo 2001 metais (pareiškėjo rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, suinteresuoto asmens šio fakto pripažinimas, liudytojų parodymai, nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai), įstatymu tuo metu buvęs nustatytas palikimui priimti 6 mėn. terminas praleistas nebuvo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Jau minėto CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo yra nustatyta, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėjas, laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) arba su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje papildomai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir pan., priėmęs kokią tai palikimo dalį ar daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Iš aukščiau aprašytų neprieštaringų, vieni kitus papildančių ir patvirtinančių, įtikinamų ir sudarančių loginę įvykių ir faktų grandinę duomenų visumos (punktai 2-4) byloje nustatęs, jog pareiškėjas, tai yra L. K., atliko aukščiau aprašytus ir įstatymu numatytus kaip juridiškai reikšmingus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), teismas sprendžia, jog jis savo velionės motinos O. K. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.