- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- eII-317-522/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00062-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- L. G.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismo salėje ir naudojantis vaizdo konferencija (ZOOM), išnagrinėjo pareiškėjo L. G. skundą dėl 2025-06-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15086-2025 (ROIK:25274071684).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025-06-20 nutarimu Nr. 10-ANR_N-15086-2025 L. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalimi, paskirta 180 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis kelyje (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., rajoniniai keliai (duomenys neskelbtini), 3 km., 2025-05-27 17.24 val., vairuodamas transporto priemonę, kirto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį ir tuo pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8, 140.7 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. L. G. su priimtu nutarimu nesutiko ir teismui pateiktu skundu bei teismo posėdžio metu prašė panaikinti 2025-06-20 nutarimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir jo veiksmus traktuoti kaip atliktus būtinosios būtinybės sąlygomis (ANK 16 straipsnis) ir taikyti švelnesnę atsakomybės formą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (kai nebuvo pavojaus), skirti piniginę baudą iki 60 Eur be teisės vairuoti atėmimo. Nurodė, kad nusižengimas buvo atliktas siekiant išvengti fizinės bei turtinės žalos ar net mirties. Paaiškino, kad 2025-05-27 važiuodamas kelyje (duomenys neskelbtini) 3 kilometre, susidūrė su netikėta situacija, t. y. priešais jį per lėtai važiavęs automobilis staiga ir be perspėjimo pristabdė, todėl, siekdamas išvengti susidūrimo ir užtikrinti savo ir kitų vairuotojų gyvybės saugumą, buvo priverstas kirsti ištisinę liniją ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Šis manevras buvo atliktas būtinosios būtinybės pagrindu, nes kitos galimybės saugiai išvengti susidūrimo nebuvo. Važiavę policijos pareigūnai jį prisivijo ir sustabdė. Sustabdytas, jis iš karto paaiškino savo veiksmų priežastį ir pasiūlė pareigūnams kartu pasivyti prieš jį važiavusį automobilį, kurio staigus ir pavojingas manevras lėmė jo sprendimą lenkti. Pareigūnai atsisakė tą padaryti. Pažymėjo, kad protokole aiškiai parašė: „Dėl pažeidimo nesutinku, nes lenkiau per lėtai ir pavojingai važiuojantį automobilį“. Byla turėjo būti nagrinėjama žodine tvarka 14.30 val., tačiau iki to laiko nebuvo gavęs jokios prisijungimo nuorodos. 14.32 val. išsiuntė el. laišką tyrėjai, informuodamas apie tai. Nuoroda į „Teams” susitikimą buvo atsiųsta tik 14.47 val., todėl pagrįstai mano, kad žodinis nagrinėjimas buvo pradėtas ne laiku, skubotai ir nespėjus tinkamai susipažinti su byla. Tyrėja neįsigilino į pateiktus paaiškinimus ir motyvus. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvumo ir bylos išnagrinėjimo tinkamumo. Žodinio nagrinėjimo metu nebuvo įvertinti jo motyvai kirsti ištisinę liniją ir aplinkybės. Nagrinėjant bylą tyrėja visiškai nepasisakė dėl šio motyvo. 2025-06-20 buvo priimtas nutarimas padidinti piniginę baudą iki 180 Eur ir skirti 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimą. Nubaudimas prieštarauja teisingumo principui, nes skirta nuobauda su 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimu, net jei ir atitinka minimalią įstatyme numatytą sankciją, yra neproporcingai griežta, vertinant konkrečias bylos aplinkybes, nes pažeidimas padarytas ne tyčia ar iš neatsargumo, o reaguojant į avarinę situaciją, jo veiksmas nesukėlė jokio pavojaus ar žalos kitiems eismo dalyviams, jis neteistas, neturi kitų administracinių pažeidimų, elgiasi atsakingai, yra vienintelis dirbantis šeimoje (žmona su mažamečiu vaiku (2,5 m.) vaiko priežiūros atostogose), jo darbas yra (duomenys neskelbtini) programų vedimas (3 kartus per savaitę su reikalinga (duomenys neskelbtini) įranga vyksta vesti (duomenys neskelbtini) programas), todėl teisės vairuoti praradimas reiškia darbo netekimą ir negalėjimą aprūpinti šeimą, jo motina turi (duomenys neskelbtini)% neribotą darbingumo netekimą, serga lėtinėmis ligomis (cukraligė, hidrocefalija, susidėvėję sąnariai ir turi didelį antsvorį, vos vaikšto, nedirba ir gyvena viena vieno kambario bute Širvintų mieste), todėl jai reikalinga nuolatinė pagalba, todėl teisės vairuoti netekimas tiesiogiai apriboja jo motinos galimybes gauti būtiną medicininę pagalbą ir socialinę priežiūrą.
Atsiliepimas
3. Institucija atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis ir pagrįstai paskyrė R. G. artimą minimaliai straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą baudą 180 Eur ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui. Pareiškėjas sąmoningai atliko pavojingą manevrą, kirsdamas ištisinę liniją ir taip sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Jokių objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, galinčių pateisinti tokį elgesį, nenustatyta. Atliekamą manevrą matė važiavę du pareigūnai. Byloje nustatyta, kad pavojinga situacija kilo ne dėl neatsargumo, o dėl sąmoningo sprendimo kirsti ištisinę liniją ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, žinant, jog toks manevras yra draudžiamas ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Nusižengimas tinkamai užfiksuotas vaizdo įrašu, tarnybiniu pranešimu ir administracinio nusižengimo protokolu. Iš vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti saugų elgesio modelį ir išvengti pavojingos situacijos, tačiau to nepadarė. Tariami procesiniai pažeidimai taip pat nebuvo padaryti. Nuotolinio bylos nagrinėjimo nuoroda pareiškėjui buvo išsiųsta laiku, o posėdis buvo atidėtas kelioms minutėms, sudarant galimybę jam prisijungti ir išdėstyti savo poziciją. Nėra duomenų, kad jo teisė būti išklausytam būtų pažeista. Prašė skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtą nutarimą nepakeistą.
4. Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad važiuojant aptariamu keliu, kuris yra pakankamai pavojingas, atlikus posūkį, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, kuris lenkė baltos spalvos BMW kabrioletą, važiuojantį paskutinį 3 automobilių kolonoje, kurie judėjo vienodu, saugiu, adekvačiu toje kelio atkarpoje, greičiu. Prieš policijos pareigūnų tarnybinį automobilį lenkiantis automobilis grįžo į savo krypties eismo juostą, į kolonos vidurį ir važiavo kolonoje važiuojančių automobilių greičiu. Jei policijos automobilis būtų važiavęs numatytu 90 km/h greičiu, neaišku, ar būtų lenkiantis automobilis spėjęs grįžti į savo eismo juostą ir kokios galėjo būti pasekmės. Jie iš karto apsisuko ir, važiuodami paskui susidariusią koloną, leistinoje vietoje sustabdė L. G. vairuojamą automobilį. Vairuotojas neneigė lenkimo fakto, tačiau paaiškino, kad lenkiamas automobilis važiavo padrikai (dairėsi, fotografavo), o važiuodamas į įkalnę lygtai buvo sustojęs, todėl L. G. privalėjo jį lenkti. Pasiūlė pasivyti aplenktą automobilį. Įvykio metu visi automobiliai važiavo kolona mažesniu nei leistinas 90km/h greičiu. Toje vietoje pastatyti kelio ženklai, kad yra staigus posūkis, todėl, važiuojant leistinu 90 km/h greičiu, posūkį saugiai būtų sunku padaryti. Mano, kad visi kolona važiavę automobiliai aptariamoje kelio atkarpoje važiavo saugiu greičiu. Protokolo surašymo metu vairuotojas teiravosi kokias eismo taisykles jis pažeidė, koks ANK straipsnis jam bus taikomas. Pagarsinus straipsnius - ANK 420 straipsnio 1 dalis, vairuotojas su tuo nesutiko ir norėjo, kad jam būtų taikyta ANK 417 straipsnio 3 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip L. G. automobilis, kirsdamas baltą ištisinę kelio ženklinimo juostą, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą. L. G. vairuojamas automobilis grįžta į savo eismo juostą, o policijos pareigūnai apsisukę važiuoja paskui automobilių koloną - 3 automobiliai, kurioje taip pat važiuoja L. G. priešais aplenktą, kaip vėliau paaiškėjo, baltos spalvos BMW kabrioletą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
7. L. G. skunde, taip pat ir nagrinėjant bylą teisme, savo kaltės nepripažino. Tvirtino, kad situacija, dėl kurios buvo pažeistos KET, susidarė dėl kito automobilio vairuotojo pavojingo ir chuliganiško elgesio, o jo veiksmai buvo atlikti dėl būtinojo reikalingumo.
8. Pareiškėjui neigiant kaltę dėl pavojingo vairavimo, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
10. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad kelyje kirto horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų ir pareiškėjo teisme duotų paaiškinimų, L. G. neneigė aplinkybės, kad kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą. Šios aplinkybės taip pat nurodytos 2025-05-27 administracinio nusižengimo protokole. Ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo bei išvažiavimo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą faktą patvirtino ir teisme kaip liudytojas apklaustas policijos automobilyje buvęs ir įvykį tiesiogiai matęs pareigūnas A. R. bei pateikta vaizdo medžiaga.
11. Pareiškėjas, pripažinęs patį KET pažeidimo faktą, dėl kurio ginčo šioje byloje nėra, tvirtino, kad KET pažeidžiantys veiksmai buvo atlikti dėl būtinojo reikalingumo. Skunde ir teismo posėdyje L. G. tvirtino, kad ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimas ir išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą buvo sąlygotas automobilio BMW vairuotojo pavojingo elgesio, kai jis staigiai pristabdė, taip tyčia sukeldamas avarinę situaciją.
12. Įstatymų leidėjas ANK apibrėžė situacijas (aplinkybes), kurioms esant asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Viena tokių aplinkybių – būtinasis reikalingumas. ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis.
14. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą L. G. atliktus KET pažeidžiančius veiksmus vertinti kaip atliktus susiklosčius būtinojo reikalingumo situacijai. Nors pareiškėjas tvirtino, kad KET pažeidė siekdamas išvengti susidūrimo ir užtikrinti savo ir kitų vairuotojų gyvybės saugumą, išvengti eismo įvykio, šią versiją paneigia byloje esantis vaizdo įrašas. Užfiksuotos pareiškėjo išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją, aplinkybės paneigia L. G. versiją, kad tuo metu jis objektyviai neturėjo galimybės pasirinkti kitokį elgesio variantą, kaip tik kirsti ištisinę kelio ženklinimo juostą ir išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą juostą. Vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjo automobilis išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas ištisinę liniją, atlieka lenkimo manevrą ir grįžta į savo eismo juostą, aplenkdamas baltą BMW kabrioletą. Vaizdo įraše užfiksuotos ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo ir išvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą aplinkybės atitinka ir teisme apklausto liudytojo A. R. duotus paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Liudytojas patvirtino, kad tuo metu, kai pareiškėjas kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą ir išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, bandydamas lenkti BMW automobilį, būtinojo reikalingumo situacijos nebuvo. Visi kolonoje važiavę automobiliai judėjo vienodu, tai kelio atkarpai saugiu, mažesniu nei leistinas (90 km/h) toje vietoje greičiu, kadangi kelio ruožas toje vietoje yra itin pavojingas (kelias siauras, daug posūkių, nuokalnių ir įkalnių). Liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog pareiškėjas KET pažeidimą padarė siekdamas pašalinti jam ar kitiems asmenims, jų turtui gresiantį pavojų.
16. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl lenkiamo automobilio BMW vairuotojo veiksmų pavojingai manevruojant, sudarant avarinę situaciją, L. G. kaltės ir atsakomybės dėl jo paties padaryto KET pažeidimo nešalina. Nekyla abejonių dėl to, kad L. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Jo kaltę įrodo tyrimo metu surinkti ir Institucijos teisingai įvertinti įrodymai, kurių visuma paneigia pareiškėjo versiją dėl būtinojo reikalingumo situacijos buvimo.
17. Skunde, taip pat ir teismo posėdyje buvo akcentuojamos aplinkybės dėl tariamų procesinių pažeidimų, tačiau byloje nėra duomenų, kad L. G. teisės būtų pažeistos, o skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Teismo posėdžio metu buvo užtikrintos visos pareiškėjo procesinės teisės.
18. Skunde pareiškėjas nurodo ir tai, kad jam buvo paskirta neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Sutikti su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo. Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
19. Institucinio nagrinėjimo metu nustatyta viena L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas administracine tvarka buvo baustas (greičio viršijimas, transporto priemonės vairavimas neapdraudus jos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, automobilio pastatymas transporto priemonių stovėjimo vietoje neturint specialaus leidimo), baudos sumokėtos. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra itin atsakingas vairuotojas. Jo padarytas nusižengimas dėl kurio nagrinėjama ši byla yra šiurkštesnis ir pavojingesnis už ankstesnius KET pažeidimus ir tai suponuoja pagrindą išvadai, kad iš ankstesnio savo patyrimo pareiškėjas išvadų nepadarė ir jam taikytos nuobaudos nuo tolesnio KET pažeidimų darymo nesulaikė. Šių aplinkybių visuma, padaryto nusižengimo pavojingumas, leidžia daryti išvadą, kad Institucijos nutarimu paskirta artima minimaliai 180 Eur bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo individualizuotos tinkamai ir nelaikytinos akivaizdžiai neproporcingomis.
20. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė pareiškėjui turėtų būti neskiriama ar sutrumpinta. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (dėl poreikio vykdyti darbinę veiklą, rūpintis sergančia motina ir šeima) teismo vertinimu nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga rūpinantis šeima, vykdyti darbinę veiklą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo.
21. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai L. G. pripažino kaltu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama L. G. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti skunde prašomais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
L. G. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-06-20 nutarimą Nr. 10-ANR_N-15086-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.