- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-772-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01941-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, UAB „ERP“, BUAB „TERRIDEA“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) M. Z. ir M. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8340-862/2015 pagal pareiškėjų M. Z. ir M. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, tretieji asmenys: AB „Swedbank“, UAB „ERP“, BUAB „TERRIDEA“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai teismui pateikė prašymą panaikinti bažnytinės santuokos įrašą bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių. Trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašė atmesti prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo ir įpareigoti pareiškėjus pateikti į bylą dokumentus, patvirtinančius tikrąją tarp sutuoktinių dalinamo turto vertę, naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turto padalinimas tarp pareiškėjų būtų aptartas atsižvelgiant į realias turto vertes bei užtikrinant trečiojo asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus interesus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-04 nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjams 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, trūkumams pašalinti – pareikšti ieškiniui. Išaiškino pareiškėjams, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo, pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos kartu su priedais grąžintas pareiškimą padavusiam asmeniui. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ypatingosios teisenos tvarka, suinteresuoto asmens buvo pareikštas prieštaravimas, t.y. iškilo ginčas dėl teisės, todėl pareiškėjams nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį, tam, kad tarp dalyvaujančių byloje asmenų kilęs ginčas būtų išspręstas ginčo teisenos tvarka. Taip pat pareiškėjus įpareigojo pateikti ir dalinamo turto vertes bei šias vertes patvirtinančius įrodymus, kadangi yra tikimybė, kad pareiškėjui atitenkančio turto galimai gali neužtekti patenkinti kreditoriaus reikalavimams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai (apeliantai) prašo panaikinti 2015-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad trūkumai nustatomi procesinio dokumento priėmimo stadijoje, o ne bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju, priėmęs nagrinėti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas nustatė trūkumą, kuris CPK netgi nenumatytas – įpareigojo pareiškėjus pateikti ieškinį. Pareiškėjai pasirinko santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau teismas laikė, kad šiuo būdu pareiškėjai naudotis negali ir nurodė, kad šiuo atveju reikalinga pareikšti ieškinį, tačiau nesuprantama, ar tai reiškia, kad vienas iš pareiškėjų šiuo atveju turi pradėti imituoti civilinį procesą prieš kitą pareiškėją dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kai sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo fakto ir pasekmių yra susitarę taikiai. Motyvuodamas priimtą nutartį, teismas remiasi Lietuvos teismų praktika, kuri šiuo atveju, apeliantų įsitikinimu, netaikytina, esant kardinaliai skirtingoms ratio decidendi aplinkybėms. Apeliantai akcentuoja, jog, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą. Vadovaujantis tuo, kad teismo reikalavimas pateikti ieškinį laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, atitinkamai reikalavimas pateikti balansą bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, inter alia laikytinas neteisėtu. Turto dalinimas pareiškėjų sudarytoje sutartyje numatytu būdu šiuo atveju jokiais būdais nepažeidžia kreditoriaus interesų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Švedijos bendrovė, veikianti per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-04 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas ne tik procesinio dokumento priėmimo stadijoje, tačiau ir vėlesnėse stadijose, t.y. bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Trečiasis asmuo visiškai sutinka su nutartimi ir joje pateiktas argumentais, tačiau atkreipia dėmesį, kad galimas ir kitoks sprendimo variantas nagrinėjamoje situacijoje. Nurodo, kad remiantis CK 3.53 str. 4 d., jei sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, tokia sutartis negali būti tvirtinama. Tokiu atveju teismas gali nurodyti pareiškėjams, kad jų sutartis pažeidžia banko interesus ir neatitinka jai keliamų reikalavimų bei pasiūlyti ją pakeisti. Jei esant tokiai situacijai pareiškėjai nepateiktų nustatytu laiku naujos sutarties, jų prašymas būtų paliekamas nenagrinėtas. Pažymėjo, kad įpareigojimas pateikti dalinamo turto vertes bei šias vertes patvirtinančius įrodymus kyla ne tik iš CK trečiosios knygos VII skyriaus, tačiau ir iš pareiškėjų pareigos sutartyje nurodyti dalinamo turto kiekį bei vertę. Pateikto sutarties nuostatos dėl turto padalijimo nėra aiškios, t.y. nėra aišku, kokios realiai vertės turtas priskiriamas pareiškėjui, kokios pareiškėjai ir ar tokiu būdu nepažeidžiamos banko kaip kreditoriaus teisės, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai privalo į šią bylą pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-03-04 nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjams trūkumus – pareikšti ieškinį ir pateikti dalinamo turto vertes bei šias vertes patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-03-04 nutarties yra iš dalies pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantais atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jiems nustatė terminą trūkumams pašalinti ir pareikšti ieškinį, kadangi tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą. Be to, turto dalinimas pareiškėjų sudarytoje sutartyje numatytu būdu šiuo atveju jokiais būdais nepažeidžia kreditoriaus interesų, todėl reikalavimas pateikti balansą bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, inter alia laikytinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokia apeliantų pozicija.
Apeliantai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti bažnytinės santuokos įrašą santuoką bendru sutarimu, patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių. Trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo, o taip pat pareikalavo įpareigoti pareiškėjus pateikti į bylą dokumentus, patvirtinančius tikrąją tarp sutuoktinių dalinamo turto vertę, naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turto padalijimas tarp pareiškėjų būtų aptartas atsižvelgiant į realias turto vertes bei užtikrinant suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus interesus. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iškilo ginčas dėl teisės, pareiškėjams nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį, tam kad tarp dalyvaujančių byloje asmenų kilęs ginčas būtų išspręstas ginčo teisenos tvarka.
CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės.
Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L., kt. v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-357/2011; kt.). Taigi, teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.).
Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pareikšti ieškinį, kadangi bylos nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka neužkerta kelio teismui išspręsti kilusį ginčą.
Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo juos pateikti dalinamo turto vertes patvirtinančius įrodymus ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008 išaiškinimu, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso (CK 3.118 str.), prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantų pozicija.
Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taip pat teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). CK 1.5 ir 1.137 straipsnių įtvirtintos normos leidžia teigti, kad turi būti pasirinktas toks sutuoktinių turto padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriui nusutinkant su pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis, susijusiomis su jų turtinėmis teisėmis ir pareigomis, teismas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, būtinas ginčo išsprendimui, pagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti informaciją apie dalinamo turto vertę. Tik turint duomenis apie turto vertę yra objektyvios galimybės įvertinti, ar pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygos nepažeidžia kreditoriaus interesų, ir spręsti dėl tokios sutarties patvirtinimo.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą tik iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pašalinant teismo įpareigojimą pareiškėjams pareikšti ieškinį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo mėn 4 d. nutartį dalyje - pašalinti įpareigojimą pareiškėjams pateikti ieškinį.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo mėn 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti 20 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos teismo įpareigojimams vykdyti.