Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1955-814/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
e1-1955-814/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
R. Z.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1955-814/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49096-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.3; 2.1.16.1.3; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.JonavaKauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49096-20,

kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotu, gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. Z. 2020 m. gruodžio 16 d., apie 22 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia mama I. Z. metu, tyčia suėmė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, po to griebė už plaukų ir juos tempdamas išvertė nukentėjusiąją I. Z. iš lovos, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. Z. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2021 m. balandžio 20 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. R. Z. 2021 m. balandžio 20 d., 3.40 val., Jonavoje, Vilniaus gatvėje, prie pastato Nr. 28, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056“ 2021 m. balandžio 20 d., 3.53 val., nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, 2021 m. balandžio 20 d., 4.12 val., nustatytas 2,52 promilių neblaivumas), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byloje nusikalstamos veikos tarpusavyje nesusiję, todėl faktinės aplinkybės ir įrodymai toliau aprašomi atskirai.

Nežymus sveikatos sutrikdymas

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis R. Z., ikiteisminio tyrimo metu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. Z. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama I. Z.. 2020 m. gruodžio 16 d., apie 22 val., jis grįžo namo išgėręs. Namuose buvo mama, kuri, jam grįžus, gulėjo lovoje. Jo ir mamos lovos yra viename kambaryje. Jis pamena, kad grįžus į namus, jam pradėjo skambinti draugai, į kurių skambučius jis atsiliepė. Mama jo prašė kalbėtis su draugais telefonu tyliau. Kadangi buvo išgėręs, todėl tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Iš pradžių mama jam pradėjo priekaištauti, kad jis garsiai kalba telefonu, po to pradėjo priekaištauti dėl jo gėrimo ir gyvenimo būdo. Jis mamai atsikirto žodžiais, tačiau ji barėsi toliau. Tuomet jis priėjo prie lovoje sėdinčios mamos ir suėmė jai už kaklo, o po to – už plaukų, juos patraukė. Tokius veiksmus jis padarė iš pykčio. Mama, rodos, jam sudavė atgal, pati išbėgo į laiptinę. Kada mama išsikvietė pareigūnus, nežino. Labai dėl to gailisi, mamos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 148–151).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. Z. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi R. Z.. 2020 m. gruodžio 16 d., apie 22 val., jai būnant namuose, grįžo neblaivus sūnus R.. Grįžęs namo, sūnus garsiai kalbėjo telefonu, trukdė jai ilsėtis. Ji paprašė sūnaus kalbėti tyliau. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus griebė jai už kaklo, už plaukų ištempė iš lovos. Ji juto fizinį skausmą, sužalojimas nepadarytas. Ji R. nustūmė ir išbėgo į laiptinę išsikviesti pagalbos, paskambino Nr. 112. Jos sūnus dažnai vartoja alkoholį, o neblaivus būna agresyvus. Įvykio metu ji buvo blaivi. Dėl sukelto fizinio skausmo pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips, dėl fizinio skausmo civilinio ieškinio nereikš. Sutinka su sūnumi R. Z. susitaikyti (b. l. 47–49, 52–54);

2020 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 16 d., 22.08 val., buvo gautas pranešimas, jog sūnus R. Z. smurtauja namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), prieš savo motiną I. Z.. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – tampymas už plaukų (b. l. 13–17);

2020 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje reikšmingų tyrimui pėdsakų nerasta (b. l. 36–38, 39–43);

alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0320, 2020 m. gruodžio 16 d. nukentėjusiajai I. Z. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (b. l. 55–58);

2020 m. gruodžio 21 d. susitaikymo protokolu nustatyta, kad įtariamasis R. Z. susitaikė su nukentėjusiąja I. Z. (b. l. 155–157).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. Z., suprasdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį, tyčia smurtavo nukentėjusiosios I. Z. atžvilgiu, kuomet 2020 m. gruodžio 16 d., apie 22 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia mama I. Z. metu, tyčia suėmė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, po to griebė už plaukų ir juos tempdamas išvertė nukentėjusiąją I. Z. iš lovos, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. Z. fizinį skausmą.

Šioje dalyje, be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės bei nukentėjusiosios patirti sužalojimai, priežastiniu ryšiu sietini su kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais. Byloje esantys duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. Z. kaltei dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo I. Z. pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių šioje dalyje byloje nėra.

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis)

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. Z., ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prisipažino ir paaiškino, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 19 d., maždaug nuo 11 val., jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Iš viso išgėrė apie 15 skardinių alaus. Kažkuriuo metu sugalvojo išvažiuoti savo automobiliu, tačiau dėl neblaivumo neprisimena, kur jis planavo vykti. 2021 m. balandžio 20 d., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nepamena, kaip buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taip pat neprisimena, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelio ženklus. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 175–177).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos S. Š. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021 balandžio 20 d., 3.40 val., Jonavoje, Vilniaus gatvėje, ties pastatu Nr. 28, buvo sulaikytas automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. Z., kuriam pirmu alkotesterio pūtimu nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, antru alkotesterio pūtimu nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. Vairuodamas minėtą automobilį, R. Z. apgadino kelio apšvietimo stulpą, kelio ženklą, bei kitą automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje R. Z. pripažino, kad vairavo automobilį bei padarė eismo įvykį. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę Jonavoje, Darbininkų g. 4 (b. l. 59–62);

2021 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą Jonavoje, Vilniaus gatvėje, ties pastatu Nr. 28, buvo matomas sidabro spalvos automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalia, dešiniau matomas sidabro spalvos automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo viduryje, skersai kelio. Dešinėje pusėje matomas nulinkęs kelių eismo taisyklių kelio ženklas „Stovėti draudžiama“, šalia ženklo, ant trinkelių matomas gulintis juodos spalvos apšvietimo stulpas ir nuo stulpo likusios nuolaužos. Ant automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš išorės matėsi pabraižymai ant galinio automobilio buferio. Automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinėje dalyje buvo matomi apgadinimai, automobilis buvo be priekinio buferio kartu su valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas. Apžiūrėjus automobilio vidų, priekinėse vairuotojo ir keleivio vietose matomos suveikusios oro pagalvės, ant keleivio sėdynės matomi padėti įvairūs daiktus, už vairuotojo keleivio sėdynių matyti tušti alkoholinių gėrimų buteliai, skardinės. Automobilio salonas netvarkingas, nešvarus. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 74–76, 77–83);

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad 2021 m. balandžio 20 d., apie 3.30 val., važiuodamas iš namų Jonavoje, Vilniaus gatvėje pastebėjo, kad viduryje kelio stovi automobilis „Opel“ (valstybinių numerių nežino). Privažiavęs prie automobilio pastebėjo, kad automobilis atsitrenkęs į stulpą ar ženklą, kadangi buvo tamsu ir gatvė buvo neapšviesta, negali tiksliai pasakyti, į ką atsitrenkė automobilis. Šalia „Opel“ markės automobilio pastebėjo ant gatvės gulintį buferį ir aplink automobilį vaikštantį vyrą. Automobilis „Opel“ buvo viduryje kelio, negalėdamas pravažiuoti, jis apsisuko bei paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 (b. l. 86–88);

asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 20 d., 3.53 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJF-0056 R. Z. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, o 4.12 val., nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (b. l. 89–92);

valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatyta, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Z. (b. l. 96).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJF-0056 2021 m. balandžio 20 d., 3.53 val., nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, 2021 m. balandžio 20 d., 4.12 val., nustatytas 2,52 promilių neblaivumas), 2021 m. balandžio 20 d., 3.40 val., Jonavoje, Vilniaus gatvėje, prie pastato Nr. 28, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlę eismo įvykį ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis vartojo alkoholį ir jausdamasis apsvaigęs, nusprendė važiuoti jam priklausančiu automobiliu, 2021 balandžio 20 d., 3.40 val., Jonavoje, Vilniaus gatvėje, ties pastatu Nr. 28, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jam pirmu alkotesterio pūtimu nustatė 2,40 promilių neblaivumą, antru alkotesterio pūtimu nustatė 2,52 promilių neblaivumą, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesteriu užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti R. Z. veiksmuose esančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių šioje dalyje byloje nekilo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo R. Z. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. Z. visiškai įrodyta. Nukentėjusioji I. Z. yra kaltinamojo motina, todėl laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2021 m. balandžio 20 d., 3.53 val., nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, 2021 m. balandžio 20 d., 4.12 val., nustatytas 2,52 promilių neblaivumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo Jonavoje, Vilniaus gatve iki kol, ties pastatu, pažymėtu Nr. 28, sukėlė eismo įvykį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, o vėliau nusprendė važiuoti automobiliu, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtina aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai, tačiau kaltinamasis tokios savo būsenos nepaisė ir vairavo automobilį, dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 198–201, 202–203).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Asmeniui padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe abejais nusikaltimų atvejais laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. Z. padarė du nesunkius nusikaltimus, padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (b. l. 128–130), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskutinį kartą baustas 2021 m. gegužės 19 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį (b. l. 131–136), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Achempak“ (b. l. 137), duomenų apie psichiatrinį, priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, pirmus 2 (du) mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. Z. parinktina bausmės rūšis – areštas. Tokia bausmės rūšis nors byloje savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįstančiam, tačiau teisiamam už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. Z., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skiriant 50 (penkiasdešimt) parų arešto, už nusikalstamą numatytą BK 218¹ straipsnio 1 dalyje skiriant 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, atsižvelgiant į nusikaltimų kartotinumą sąlyginai trumpu laikotarpiu, jų aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį, tai yra 40 (keturiasdešimt) parų iš pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės, laikant, kad galutinė subendrinta bausmė yra 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Tokia išvada dėl pridedamų bausmės dalių grindžiama R. Z. padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų aplinkybėmis, padariniais, jo veiksmų vertinimu po nusikaltimų padarymo, dėl to bendrinant parinkta atitinkama sudedamos laisvės atėmimo bausmės proporcija, kartu atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, kilusias pasekmes.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju R. Z. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, susitaikė su nukentėjusiąja, o arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, administracine tvarka baustas, dirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti R. Z. taikant 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė taikyti intensyvią priežiūrą tik pirmus du mėnesius, tačiau vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį (dalyje dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo) – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise ir vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, panaudojo sau priklausantį automobilį ir jį vairavo Jonavos mieste, iki kol padarė eismo įvykį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo būseną sėdo už automobilio vairo, pasinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltę dėl padaryto teisęs pažeidimo pripažino, o jam nustatytas mažiausias 2,40 promilių neblaivumas, o tikrinant antrąjį kartą net 2,52 promilių, tai yra sunkus neblaivumo laipsnis, be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat padarė būdamas neblaivus, todėl nustatytinas ketverių metų terminas, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 179–181), apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3, 6 dalis ir konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. Z., yra įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant kelių transporto priemonę kurios valdytojas-savininkas yra R. Z., taigi yra visi pagrindai šio turto konfiskavimui.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio R. Z., konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 96).

Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

Siekiant įgyvendinti BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti pradžios.

Kaltinamajam R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui, R. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę;

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės pridėti dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės, ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė yra 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. Z. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturis) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, esančioje Jonavoje, Darbininkų g. 4.

2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės nutarimu R. Z. turtui – automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, valstybės įmonei „Regitra“ pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. Z. atėmimą ketveriems metams.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui R. Z. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Išaiškinti R. Z., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

R. Z. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Šafronienė