- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- I-2587-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 21 iki 2017 m. gegužės 2 d. (skundo teismui išsiuntimo diena).
Pareiškėjas skunduose (b.l. 3-9, 16-17) nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 21 d. iki šiol yra neteisėtai kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). 2009 m. birželio 30 d. buvo nuteistas Švedijos karalystės Stokholmo apylinkės teismo, bausmės pradžia nustatyta - 2009 m. sausio 21 d., pabaiga - 2017 m. sausio 21 d. 2009 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. 2009 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę įsiteisėjo 2016 m. sausio 5 d. - po apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir vienerių metų bausmė baigėsi 2017 m. sausio 5 d.. Kadangi Švedijos Karalystėje paskirta bausmė baigėsi 2017 m. sausio 21 d., tai kalinimas, kuris taikomas nuo 2017 m. sausio 21 d., yra neteisėtas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kreipėsi su prašymais į atsakovo atstovą ir tik 2017 m. kovo 9 d. gavo atsakymą iš Alytaus PN, kuriame nurodyta, kad nebuvo pateiktas teikimas bausmių subendrinimui pagal 2016 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusį nuosprendį. Pažeidimą padarė Alytaus PN, kurie nesikreipė su teikimu į jokį teismą dėl 2016 m. sausio 5 d. įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo procesinio sprendimo.
Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 34-36) nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį, kuriuo paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, taip pat pareiškėjui Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu buvo paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendį suderino su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi ir paliko tą pačią 8 m. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 22 d. Į paskirtos bausmės laiką įskaitė kardomajame kalinime išbūtą laiką (sulaikytas buvo 2009 m. sausio 21 d. ir iki 2009 m. gegužės 22 d. išbuvo kardomajame kalinime). Kadangi pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuris Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 12 d. nutartimi suderintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nebuvo nustatyta vykdymo tvarka, tai Pravieniškių PN-AK administracija 2011 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kad šis vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu ir nustatytų vykdymo tvarką pagal abu neįvykdytus nuosprendžius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjui paskirti galutinę subendrintą 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią paskyrė atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 22 d. ir į paskirtos bausmės laiką buvo įskaityta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas. Vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 12 d. nutartį pareiškėjui bausmės pradžia yra 2009 m. sausio 21 d., o bausmės pabaiga - 2017 m. spalio 21 d.. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jį neteisėtai kalinant Alytaus PN. Pareiškėjas jo nurodomą neturtinę žalą sieja su tuo, jog Alytaus PN nesikreipė su teikimu į jokį teismą dėl 2016 m. sausio 5 d. įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo nutarimo.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskyrė galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę (b.l. 48-52). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir nurodyta vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b.l. 47). Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 paragrafą 1 pastraipą ir 6 paragrafą 3 pastraipą, skiriant galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę (b.l. 39-44). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendį suderino su BK 199 straipsnio 2 dalimi ir paliko tą pačią 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 22 d. Į paskirtos bausmės laiką įskaitė kardomajame kalinime išbūtą laiką (sulaikytas buvo 2009 m. sausio 21 d. ir iki 2009 m. gegužės 22 d. išbuvo kardomajame kalinime)(b.l. 53-54). Kadangi pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuris Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 12 d. nutartimi suderintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nebuvo nustatyta vykdymo tvarka, Pravieniškių PN-AK administracija 2011 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kad šis vadovaujantis BPK 347 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, nustatytų vykdymo tvarką pagal abu neįvykdytus nuosprendžius (b.l. 55). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjui paskirti galutinę subendrintą 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 22 d. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įskaitytą kardomajame kalinime išbūtą laiką (b.l. 56-57). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį (b.l. 58-62). 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties, kuria buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį.
Pareiškėjas skunde teigia, jog kalinimas, kuris buvo taikomas nuo 2017 m. sausio 21 d. yra neteisėtas. Tačiau, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 12 d. nutartį pareiškėjui bausmės pradžia yra 2009 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga - 2017 m. spalio 21 d.. Esant galiojančiai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 12 d. nutarčiai, Alytaus PN neturėjo jokio pagrindo kreiptis dėl bausmių subendrinimo (ABTĮ 56 str.).
Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.